Grūdų sektoriuje ryškėja panikos ženklai: vieni javų augintojai, saistomi išankstinių grūdų pardavimo sutarčių, sunkiai tvardo emocijas stebėdami, kaip grūdų supirkimo kainos vis kopia aukštyn; kiti bėdoja, kad neįvykdys sandorių sąlygų dėl sausros. Grūdų supirkėjai teigia, kad tokiomis aplinkybėmis atsiranda piktnaudžiautojų, kurie ignoruoja susitarimus ir grūdus gerokai brangiau parduoda kitoms supirkimo įmonėms.

Rizikingi sandoriai

Grūdų supirkimo kainoms šoktelėjus į viršų, šiemet daugiau išankstinių sandorių sudarę javų augintojai jaučiasi it būtų prariję karčią piliulę. Žiemos pabaigoje ir pavasarį ne vienam augintojui už kviečių toną pasiūlyta 160–170 eurų kaina atrodė visai patraukli. Dabar, kai už toną gerų kviečių siūloma 200 ir daugiau eurų, visai nesmagu grūdus parduoti 30 ar 40 eurų pigiau.

Kai kuriems ūkininkams, vietoj planuotų, tarkime, 6 tonų kuliantiems perpus mažiau, iškyla grėsmė, kad neįstengs tesėti įsipareigojimų, ypač jei išankstiniuose sandoriuose rizikingai sutarta parduoti 50 proc. ar net daugiau būsimo derliaus.

Grūdų pritrūks

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas neslėpė, kad ir jis, ir jo kolegos yra sudarę nemažai išankstinių sandorių, kuriuos ne visiems pavyks išpildyti. „Ne vienas ūkininkas neturės tiek grūdų, kiek įsipareigojo parduoti, nes derlius apie 30 procentų mažesnis“, – skaičiavo javų augintojas.

Kaip ūkininkai suksis iš padėties? „Bandysime kalbėtis su įmonėmis, kad įsipareigojimus perkeltų į kitus metus, arba mokėsime baudą. Manau, rasime kokią nors išeitį. Dabar sutartis vykdome, nepiktnaudžiaujame ir nebandome dangstytis sausra, kiek turime grūdų, tiek ir vežame“, – sakė V.Ivanauskas ir pridūrė, kad patyrusiam agronomui nesudėtinga įvertinti, kiek vienas ar kitas ūkininkas prikulia grūdų.

Jis pripažino, kad nelinksma grūdus parduoti apie 30 eurų pigiau, nei dabar rinkoje siūloma už toną, tačiau išankstiniai sandoriai – tam tikras rizikos valdymo instrumentas. „Sudarydami sandorius, planavome kviečių toną parduoti už 167 eurus ir iš hektaro prikulti 6 tonas. Tai normalus sandoris. O dabar iš žieminių javų hektaro prikūlėme apie 4,5 tonos, o vasarinių bus dar mažiau. Bet nieko nepakeisi“, – su rizika parduodant būsimą derlių yra susitaikęs Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Šiemet pralošė

Dalį būsimo derliaus pardavęs Rokiškio rajono ūkininkas Egidijus Medekša nesiskundžia, kad metų pradžioje sutartyse fiksuota kviečių tonos supirkimo kaina jau apie 40 eurų mažesnė už dabar siūlomą.

„Pernai išlošiau, o šiemet – pralošiau. Toks gyvenimas, nieko čia nepakeisi. Mūsų juk niekas neverčia pasirašyti išankstinų sutarčių. Rizikuojame ir kartu apsidraudžiame, jeigu rinkoje kainos imtų kristi“, – verkšlenti dėl rinkoje pasikeitusių kainų nelinkęs javų augintojas.

Pagal išankstines sutartis ūkininkas pardavė apie trečdalį grūdų – tiek, kiek ir rekomenduoja ekspertai. Jei ūkininkas pavasarį būtų pardavęs daugiau būsimo derliaus, nuotaika būtų daug niūresnė.

„Iš hektaro miežių tikėjausi prikulti 6 tonas, o gavau perpus mažiau – 3 tonas. Kviečių derlius irgi bus pusėtinas. Dar ne visą suvežiau, tad sunku vertinti. Sutartims įvykdyti grūdų pakaks, tad situacija nėra tokia bloga“, – teigė ūkininkas.

Panikos ženklai

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas sakė, kad grūdų sektoriuje jau matyti panikos ženklų. Kai kurie augintojai apimti streso, kad negalės įgyvendinti išankstinių sandorių, o grūdų supirkėjai išgyvena ir dėl ūkininkų nesėkmių, ir dėl jų blaškymosi norint brangiau parduoti grūdus.

„Daugeliu atvejų tiems ūkininkams, kurie iš anksto yra sutarę parduoti daugiau nei pusę derliaus, pildosi pesimistinis scenarijus, kad jie neįvykdys sandorių. Kai kur vasarinių javų derlingumas apie 50 proc., o žieminių kultūrų – apie penktadalį mažesnis. Taigi problemų bus, ir jos įgauna pagreitį“, – konstatavo jis.

Anot LGAA atstovo, grūdų supirkimo įmonės jaučia, kad šiemet nemažos dalies javų augintojų pajamos bus mažesnės, todėl jos gerokai atsargiau pradeda teikti prekinius kreditus kitam sezonui.

„Įvedami papildomi ribojimai ir reikalavimai. Teko girdėti, kad būta atvejų, kai „įšaldomi“ ūkininko pinigai, galvojant, kad jis turės mokėti netesybas. Taigi kai kurios įmonės jau imasi drastiškų veiksmų, nors dar liko maždaug du mėnesiai iki grūdų pristatymo termino pabaigos. Manau, panikos tik daugės. Bandysime ieškoti kompromisų, kad neįsivyrautų chaosas ir nebūtų liūdnų pasekmių“, – sakė I.Jankauskas.

Eina va bank

Ne paslaptis, kad kai kurie augintojai, nors ir saistomi išankstinių įsipareigojimų, susigundo grūdus brangiau parduoti kitiems. LGAA administracijos vadovas tikino, kad tokių gudruolių nėra daug, tačiau dėl jų esą gali prasidėti raganų medžioklė.

„Neteisinga visus augintojus matuoti pagal vieną kurpalį. Juk šiemet bus nemažai tokių, kuriems nepakaks derliaus sandoriams įvykdyti. Jeigu keli procentai vairuotojų sėda neblaivūs prie vairo, negalima sakyti, kad visi važinėja girti“, – palygino pašnekovas ir pridūrė, kad tiems, kurie iš tikrųjų neturi derliaus ir neįvykdys įsipareigojimų, bus nelengva tai įrodyti.

Kita vertus, anot I.Jankausko, reikėtų suprasti ir tų augintojų, kurie pamindami įsipareigojimus skuba brangiau parduoti derlių, psichologiją. „Jei, pavyzdžiui, pernai ūkininkas patyrė 80 tūkst. eurų nuostolių, ir šiemet gresia panaši netektis, jis gelbėjasi bet kokiomis priemonėmis, kad ūkis nebūtų išparduotas. Nenorime to pateisinti, bet ir smerkti neskubame. Mūsų organizacijos manymu, visos problemos turi būti sprendžiamos derybų būdu“, – aiškino jis.

LGAA atstovas skaičiavo, kad, esant gerai grūdų kainai, kai kuriems ūkininkams galbūt apsimoka sumokėti netesybas ir dar gauti naudos. Bet laimėjimas, anot jo, būtų nedidelis – geriausiu atveju apie 5 eurus už toną.

I.Jankauskas užsiminė, kad grūdų supirkėjai esą nenori atsižvelgti į nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes. „Žemės ūkio ministerijos atstovai iš pradžių teigė, kad force majeure pažyma turėtų padėti ūkininkams, o paskui sušvelnino poziciją ir ėmė tvirtinti, kad tai nėra šimtaprocentinis garantas, jog jie bus atleisti nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis. Tai kam reikalinga tokia pažyma, jeigu neatleidžia nuo įsipareigojimų?“ – retoriškai klausė javų augintojų interesus ginančios organizacijos atstovas.

Prašo padengti skirtumą

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas, bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas nenorėjo spėlioti, kiek bus ūkininkų, kurie negalės įvykdyti savo įsipareigojimų, nes dar nesibaigė javapjūtė ir sutarčių terminas.

„Mūsų įmonė netaiko praktikos bausti sutarčių nevykdančių ūkininkų. Pagal išankstinius sandorius pirkti grūdai yra tuoj pat parduodami – kartais vietos gamintojams, kartais pagal išankstines eksporto sutartis arba tiesiog biržoje. Jei ūkininkas sutarties nevykdo, mes turime nupirkti tą patį kiekį grūdų tos dienos rinkos kaina. Juk mūsų įsipareigojimai neišnyksta. Kai kainos kyla, patiriame nuostolių. Tokiu atveju prašome sutarties neįvykdžiusį ūkininką padengti susidariusį kainų skirtumą“, – aiškino K.Šimas.

„Agrokoncerno grūdų“ direktorius patikino, kad jeigu ūkininkas finansiškai nepajėgia padengti susidariusio kainų skirtumo iš karto, ieškoma kitų sprendimų, pavyzdžiui, mokėjimas atidedamas kitiems metams ar pan.

Jis užsiminė, kad, vadovaujantis ilgamete praktika, ūkininkams rekomenduojama pagal išankstines sutartis parduoti ne daugiau kaip trečdalį numatomo derliaus. Kitu atveju nesėkmių rizika padidėja.

Naudojasi situacija

Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė

Dalis ūkininkų informuoja, kad negalės įvykdyti išankstinių sutarčių, bet tai neturėtų būti masinis reiškinys. Kai kurie turi problemų, bet, matyt, yra ir tokių atvejų, kai bandoma pasinaudoti situacija ir brangiau parduoti grūdus. Manau, kad tokių gudruolių yra daugiau, nei tų, kurie iš tikrųjų neturi grūdų sutartims įgyvendinti. Nėra čia mūsų tiek daug, vieni apie kitus žino, tad tokie iš karto atvejai išlenda. Kai grūdų tonos kaina, palyginti su fiksuota sutartyje, išauga 40 ir daugiau eurų, augintojams nesinori pigiau parduoti, todėl ir bando išvengti įsipareigojimų.

Ūkininkai žino, kad grūdų supirkėjai taip pat turi įsipareigojimų, nes yra pardavę grūdus pagal išankstines sutartis tokiomis pat kainomis. Niekas nenori pralobti iš kitų bėdos. Jeigu iš tikrųjų augintojas negali tesėti įsipareigojimų, įmonės siūlo įvairias schemas, kaip atidėti sutarčių vykdymo terminus. Kiekviena situacija skirtinga, ir kiekviena įmonė elgiasi skirtingai. Įmonės tikrai nėra nusiteikusios bausti ūkininkų.

Situacija dėl force majeure taip pat nevienareikšmiška. Išduotos vos kelios tokios pažymos. Vadinasi, nėra įrodymo, kad yra tokia bėda. Kita vertus, ydinga praktika, kai tokios pažymos išduodamos dėl sandorio. Tokiu atveju jos neparodo realios situacijos. Reikėtų įvertinti, kiek ūkininkas deklaravo pasėlių, kiek turi sutarčių, koks realus derlius ir kokią žalą jis patyrė.

Į sutartis nesikiša

Jonas Lisauskas, Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas

Žemės ūkio ministerija nereguliuoja, kaip vykdomi privatūs sutartiniai santykiai ir įsipareigojimai. Paskelbta ekstremalioji situacija neatleidžia nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis. Taip pat žemdirbiai turi žinoti, kad force majeure pažyma nėra šimtaprocentinis garantas, jog jie bus atleisti nuo minėtų įsipareigojimų vykdymo. Visais atvejais abi pusės –žemdirbiai ir supirkėjai – turi ieškoti sutarimo.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija siekia palengvinti žemdirbiams finansinę naštą – ji norėtų teisiškai įtvirtinti galimybę jiems kompensuoti force majeure pažymos įsigijimo išlaidas. Šis klausimas dar derinamas su kitomis institucijomis.