Remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozėmis, šalies ūkininkai šiemet prikuls daugiau kaip 6,52 mln. tonų grūdų – derlius bus 0,1 proc. didesnis negu pernai. Nors derlingumo rodikliai mažiau žadantys, tačiau dėl didesnių pasėlių plotų grūdų derlius šiemet gali būti rekordinis.

„Šių metų derlius labai panašus į pernykštį, tik pasėlių plotai maždaug 5 proc. didesni, o derlingumas – apie 5 proc. mažesnis“, – sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys. Bendrovės „Agrochema“ generalinio direktoriaus Dariaus Karpavičiaus teigimu, Suvalkijos regiono ūkininkų nuotaikos gana slogios, nes jų žieminiai kviečiai iššalo. Tuo metu ūkiuose, išsidėsčiusiuose nuo Vidurio Lietuvos į šiaurę, derlius žada būti geras, jeigu nesiliaujantis lietus nesugadins grūdų kokybės.

Saulius Daniulis, ekologinio ūkio savininkas (Ukmergės r.)

Javapjūtės metu labiausiai laukiame gero oro. Jau nukūliau daugiametes žoles sėklai ir kmynus.  Šias kultūras neigiamai paveikė žiemos ir pavasario orai. Dėl sausros ir drėgmės stokos daugiametės žolės užmezgė mažiau žiedų, todėl derlius prastesnis, nei praėjusiais metais. Kiek prikūliau daugiamečių žolių sėklai, šiandien negaliu tiksliai pasakyti.

Kaitra pakenkė  ir kmynams – buvo nudeginta apie 20 proc. žiedynų. Augalai per karščius tikrąja šia žodžio prasme iškepė. Jų iš hektaro prikūliau daugiau kaip toną. Karštis neigiamai paveikė ir pupas, jų kokybė tikriausiai bus prasta.

Koks bus javų derlius, dar nežinau. Šių kultūrų kol kas nekuliu. Ukmergės rajone nuimamos pačios ankstyviausios kvietrugių ir rugių veislės. Anot ūkininkų, jų kokybė prasta. Jei lietus nenustos lijęs, kažin ar turėsime maistinių rugių. Vanduo jau padarė savo juodą darbą.

Valdas Bubliauskas, ūkininkas (Kauno r., Čekiškės sen.)

Javapjūtę pradėjau praėjusį sekmadienį. Pirmiausia ėmiausi doroti žieminius rapsus, kurių iš viso auginu apie 65 ha. Pradėjau nuo lengvesnėse žemėse esančių pasėlių, iš kurių didelio derliaus ir nesitikėjau. Pernai iš hektaro prikūliau apie 3,5 t žieminių rapsų. Manau, kad panašų derlių gausiu ir šįmet. Vėliau ateis eilė kulti žieminius kvietrugius ir kviečius, vasarinius rapsus, salyklinius miežius bei žirnius. Iš viso  javai ir ankštinės kultūros užima 650 ha.

Šįmet atsisakiau tarpininkų paslaugų. Savo ir kaimynų derlių nuosavu transportu vešiu į Klaipėdos jūrų uostą. Šie metai lyg ir normalūs, tačiau be reikalo pasitikėjau viena trąšas tiekiančia kompanija. Abejojau, ar jų įsigyti, tačiau firmos atstovas užtikrino, kad neturėsiu problemų. Dabar skaičiuoju nuostolius. Deramės. Arba jie sutiks kompensuoti nors dalį trąšų įsigijimo išlaidų, arba praras klientą visiems laikams. Kita vertus, ši istorija ir man bus pamokanti– negalima aklai pasitikėti. Kaip sakoma, devynis kartus pasvarstyk ir tik dešimtą kartą pasirašyk sutartį.

Vitas Bekampis, ūkininkas (Marijampolės sav. Kūlokų k.)

Javapjūtę pradėjome liepos 20 dieną. Derlius kol kas tenkina – byra 6 tonos iš hektaro. Jei oro sąlygos leis, ir toliau šią savaitę dirbsime. Baiminomės, kad po pastarųjų lietingų dienų laukuose gali būti prasta situacija, tačiau pernykštė sausra tiek buvo dirvą išdžiovinusi, kad liūtys jos neįveikė, technika neklimpo. Bet daugiau lietaus tikrai nereikia.

Dabar iškilo naujas rūpestis – kur grūdus realizuoti, nes viso derliaus ūkyje nesusipilsi. Per praėjusį savaitgalį pakilo supirkimo kainos. Iki tol supirkėjai už pirmos klasės maistinių kviečių toną mokėjo 135–138 eurus. Tai mažoka, nes Suvalkija smarkiai nukentėjo nuo žiemos šalnų. Tad tokia kaina visiškai nedžiugino. Tačiau per praėjusį savaitgalį supirkimo kaina pakilo 7–8 eurais. Tikimės, kad kainos nenustos augę, nes JAV kasdien kyla ir kukurūzų, ir kviečių kainos. Tad tikimės sulaukti, kad už toną pirmos klasės maistinių kviečių bus mokama ir po 150 eurų.

Ne visi mūsų krašto ūkininkai pradeda javapjūtę. Kai kurie turėjo pavasarį iššalusius žiemkenčius atsėti vasariniais kviečiais. Mums pasisekė – sėjome atsparios šalnoms vokiškos veislės kviečius, jie kur kas geriau žiemojo, nei skandinaviškų veislių kviečiai. Visi, kas sėjo šių veislių kviečius, nusivylė. Kadangi visus laukus atsėjo vasariniais pasisėję, laukia, kol jie subręs.

Kaip elgtis kilus nesutarimams

Jeigu pirkėjas ir pardavėjas nesutaria dėl superkamų grūdų kokybės įvertinimo, tam tikras tyrimas kartojamas arba imamas naujas ėminys iš tos pačios transporto priemonės, dalyvaujant pardavėjui. Tada gali būti imami ėminiai kiekvienai šaliai po vieną ir vienas – kokybės tyrimui supirkėjo laboratorijoje atlikti.

Jeigu pardavėjas per parą pristato daugiau negu vieną partiją grūdų, sudaromas vienas paros laboratorinis ėminys, paimant iš kiekvienos partijos atitinkamą grūdų kiekį. Jeigu pristatytų grūdų partijų kokybė skiriasi, tuomet pagal grūdų kokybę sudaromi keli paros laboratoriniai ėminiai.

Jei grūdų pardavėjui nepriimtini pakartotinių tyrimų rezultatai, jis gali paprašyti laboratorijos darbuotojų sudaryti laboratorinį ėminį. Patartina, kad grūdų pavyzdys būtų su grūdų ėminio ėmimo aktu, kuriame pateikiama Augalininkystės tarnybos rekomenduojama informacija. Pardavėjas per parą tokį ėminį turi pateikti Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijai, esančiai Vilniuje, Ozo g. 4A (tel. 8 5 276 0342). Pristatyti pavyzdį galima asmeniškai arba pasinaudojant pašto paslaugomis. Šios laboratorijos grūdų kokybės tyrimai mokami.

ŽŪM