Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Javapjūtė įsibėgėja

Šiais metais pasėliai subrendo anksčiau nei įprastai. Javapjūtė, prasidėjusi po Joninių dorojant žieminių miežių derlių, tęsiasi. Ūkiuose jau kuliami žieminiai rapsai, artimiausiu laiku bus imamas ir kviečių derlius.

Pradėjo pirmieji

Anksčiausiai žieminius miežius nukūlė vilkaviškiečiai. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Vilkaviškio skyriaus vadovės Onutės Kartavičienės, javapjūtė jų rajone prasidėjo anksti, po Joninių. Paprastai kulti javus ūkininkai pradėdavo liepos antroje pusėje.

„Sausra padarė savo darbą. Laukuose jau gelsta kviečiai ir kitos kultūros, todėl greitai ūkininkai pradės kulti ir juos“, – sakė O.Kartavičienė.

AB „Linas Agro“ Vilkaviškio regiono vadybininkas Raimondas Švabas teigė, kad žieminiai miežiai šiame krašte nėra populiari kultūra, jų plotai nedideli. Šie javai sunoko natūraliai, dirbtinių pasėlių džiovinimo priemonių ūkininkai nenaudojo. Derlius, palyginti su ankstesniais metais, yra 20–30 proc. mažesnis.

„Šeštadienį ūkiuose pradėti kulti ir žieminiai rapsai. Jų derlingumas siekia apie 3–4 tonas iš hektaro. Šią kultūrą pradėjo kulti ir pavieniai Kalvarijos bei Alytaus rajono ūkininkai“, – sakė R.Švabas.

Patirs nuostolių

LŪS Joniškio skyriaus vadovė Lilija Šermukšnienė sakė, kad savaitgalį jų rajone buvo kuliami žieminiai miežiai. Šiame krašte populiariausios kultūros yra žieminiai rapsai ir kviečiai. Pasak pašnekovės, žieminiai rapsai dar nepradėti kulti dėl lietaus. Manoma, kad javapjūtė įsibėgės šią savaitę.

„Žemdirbiai dėl sausros patirs nuostolių. Mūsų rajonas ypač nukentėjo. Manome, kad vietoje 5–6 tonų iš hektaro ūkininkai prikuls tik 2–3 tonas rapsų“, – teigė L.Šermukšnienė ir pridūrė, kad Joniškio rajone vasarinės kultūros taip pat atseikės mažesnį derlių.

Vasariniai miežiai ir kviečiai esą jau išdžiūvę, kai kurie pasėlių plotai – rudi. LŪS Joniškio skyriaus vadovė teigė, kad vasarinių kultūrų derlius atneš apie 50 proc., žieminių kviečių apie 30 proc., žieminių rapsų apie 50–60 proc., žirnių – apie 60 proc. nuostolį. „Lietus dar galėtų pagelbėti vasarinėms kultūroms. Miežiai ir kviečiai subrandintų šiek tiek didesnius grūdus“, – pridūrė ji.

Derliumi nusivylė

Nuolat padėtį Kėdainių rajone stebinti UAB „BalticAgro“ agronomė-konsultantė dr. Marija Čižauskienė sakė, kad kėdainiečiai jau pradėjo kulti žieminius rapsus. Derlius – labai prastas. Viename ūkyje iš hektaro buvo prikulta tik apie 1 toną grūdų. Raseinių rajono ūkininkai taip pat jau pradėjo kulti žieminius rapsus. Tikėjosi gauti apie 6 tonas derliaus iš hektaro, tačiau prikūlė apie 4.

Dr. M.Čižauskienė teigė, kad važinėdama po Krekenavos ūkininkų laukus pastebėjo, jog sausra smarkiai paveikė vasarines kultūras – rapsus ir kviečius. „Šiuo laikotarpiu vasariniai rapsai turėtų būti apie 1,5 m aukščio, tačiau siekia tik apie 80 cm, nes trūko drėgmės. Ankštarų yra nemažai, tačiau šoninių ūglių kiekis menkas, todėl derlius prognozuojamas vidutinis“, – akcentavo agronomė.

Pašnekovė sakė, kad ūkininkai, auginantys latviškos veislės žieminius kviečius Fredi, artimiausiu metu planuoja juos kulti. Šių kviečių drėgnumas siekia 21 proc. 

Prasidėjo darbymetis

Ekologiniuose ūkiuose taip pat prasidėjo darbymetis. Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovo Sauliaus Daniulio, šiuo metu jau subrendo daugiametės žolės, todėl pradėta sėklažolių pjūtis. Jas nuimti sekasi sunkiai, nes sėklos labai sukepusios, menkos.

„Aš pats prieš Jonines nukūliau ir sutvarkiau nendrinių dryžučių sėklą. Nors nebuvo visiškai sunokusi, pradėjo byrėti, todėl skubėjome nuimti“, – teigė ekologinio ūkio šeimininkas. S.Daniulis sakė, kad ekologiniuose ūkiuose jau kuliami ir žieminiai miežiai. Nors vizualiai ši kultūra atrodė gražiai ir augintojai tikėjosi geresnio derliaus, tačiau nukūlus ir pasvėrus miežius rezultatai nuvylė. Derlius – 30–40 proc. mažesnis. Grūdai – smulkūs, sudžiūvę.

„Liūdna. Tačiau yra taip, kaip yra. Su gamta nepakovosime. Pernai pasėlius skandino lietūs, šiais metais džiovino sausra. Taigi šiuo metu ūkiuose išryškės visi neteisingi žemdirbių sprendimai“, – sakė LEŪA vadovas. Jis tikino, kad ekologai, įvertinę savo ūkyje esamų pasėlių brandą, netrukus pradės kulti žieminius rapsus, o vėliau žirnius, kviečius, rugius, kvietrugius bei avižas.

Situacija nepakito

Praėjusį mėnesį apklausą dėl pasėlių būklės atlikęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas sakė, kad ji išliko nepakitusi. Ūkininkai nurodė, kad 51 proc. žieminių pasėlių ir 35 proc. vasarinių pasėlių yra patenkinamos būklės, 32 ir 49 proc. – blogos, 11 ir 17 proc. labai blogos būklės. Gerai įvertinta tik 6 proc. žieminių ir 2 proc. vasarinių kultūrų.

„Nudžiūvusios kultūros jau tikrai nebeatsigaus, sausra savo juodą darbą padarė. Prognozuojame, kad derlius bus apie 30 proc. mažesnis, negu tikėtasi, nes grūdai – smulkesni ir lengvesni“, – pabrėžė A.Macijauskas ir pridūrė, kad labiausiai nukentėjo žieminiai javai ir rapsai bei vasariniai kviečiai. Kai kuriuose regionuose, ypač lengvesnėse dirvose, jie visai sunyko.

Šiais metais, pasak LGAA pirmininko, skirtinguose regionuose bus skirtingas derlius. Vieni džiaugsis geru, gausiu ir kokybišku derliumi, kiti keiksnos gamtos išdaigas. Tai priklausys nuo sėjos laiko, veislės, dirvos struktūros ir kitų veiksnių. Kalbėdamas apie derliaus supirkimo kainas A.Macijauskas pabrėžė, kad šie metai turėtų būti panašūs kaip ir dveji ankstesni. Pasaulyje šiuo metu vyrauja kviečių perteklius, o kainos biržoje išlieka žemos.

„Grūdų supirkimo kainos nepriklauso nuo Lietuvos situacijos. Mūsų žemdirbiai gali ir nieko neprikulti, kainai įtakos tai neturės. Kai sakoma, kad grūdų derlius – prastas ir dėl to brangs duona, tai – blefas“, – teigė A.Macijauskas.

Rekomenduojami video