Puoselėja augalininkystę
Pasak jaunojo ūkininko, jo tėvų ūkyje visada buvo puoselėjama augalininkystė – auginami žieminiai ir vasariniai kviečiai, kvietrugiai bei rapsai. Pastaraisiais metais Paulius augino kviečius, rapsus ir žirnius. „Kadangi žemės mūsų krašte – nederlingos, norint išauginti gausesnį derlių, tenka naudoti daug įvairių trąšų. Tikiuosi, kad šių metų derlius bus gausesnis nei praėjusiais metais “, – sakė jaunasis ūkininkas. Šiuo metu ūkyje prasidėjo darbymetis – jau nukulta 12 ha žieminių rapsų. Jų derlius, palyginti su praėjusiais metais, gerokai menkesnis. Praėjusiais metais iš hektaro prikūlė apie 3 tonas rapsų, šiais metais –apie 2 tonas. Ūkininkas sakė, kad nors žieminiai rapsai peržiemojo gerai ir pasėliai buvo tinkamai pamaitinti ir prižiūrėti, vėliau jie labai išretėjo, dėl lietingų orų juose priaugo daug piktžolių. Todėl P.Žemaitis nusprendė kitais metais žieminių rapsų neauginti, o jų plotus paskirti javams.Aukštesnės kainos
Artimiausiu metu ūkininkas planuoja pradėti javapjūtę. Kviečių pasėliai atrodo neblogai, todėl ūkininkas tikisi iš hektaro prikulti apie 4 tonas grūdų. „Žinoma, derliaus kokybė priklausys nuo orų. Labai nesinorėtų, kad pasikartotų praėjusių metų situacija nuimant derlių“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad šių metų javų derlių bus sunkiau nuimti dėl piktžolių. Kalbėdamas apie kviečių supirkimo kainas Paulius pabrėžė, kad jos šiais metais yra aukštesnės nei praėjusiais metais, todėl augintojus nuteikia optimistiškai. Už ekstra klasės kviečių toną supirkėjai moka 153, I klasės – 146, II klasės – 137 eurus. Paulius pasakojo, kad anksčiau nukultus grūdus jis iš karto veždavo supirkėjams. Šiais metais dalį derliaus žada sandėliuoti ir laukti aukštesnių supirkimo kainų.Plės plotus
Ūkininką vilioja ir žirnių auginimas, nes už juos supirkėjai moka gana brangiai. „Praėjusiais metais žirnių supirkimo kaina, palyginti su šiais metais, buvo 20–30 eurų didesnė, tačiau ir šių metų kainos neblogos“, – teigė P.Žemaitis. Kitais metais ūkininkas, norėdamas pagausinti dirvožemyje natūralaus azoto, planuoja išplėsti auginamų žirnius plotus. Po jų tame pačiame lauke pasėti kviečiai atseikėja didesnį derlių. Žirnių auginimo agrotechnika nesudėtinga, tačiau subrendusius žirnius būtina iš karto nukulti kombainu, kitaip jie sugula. Pernai šią kultūrą šiek tiek vėlavo numti, nes tuo pat metu buvo kuliami kviečiai. „Šiais metais neaišku, kada kulsime žirnius, nes jie dar žali. Manau, darbai turėtų vykti sklandžiai“, – teigė Balelių krašto ūkininkas.Nepasinaudojo parama
Pauliaus mama Rasa tvarko ūkio buhalteriją, užsako augalų apsaugos priemones, atlieka kitus darbus. Ji dažnai pasidomi ir ES parama ūkiams. „Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo, ar ūkį perėmęs jos sūnus neketina pasinaudoti ES teikiama parama? Anot R.Žemaitienės, prieš kelerius metus Paulius negalėjo dalyvauti jaunojo ūkininko įsikūrimo programoje, nes neturėjo dvejų metų ūkininkavimo stažo. Dabar, kai jau stažą turi, nebegali dalyvauti, nes yra deklaravęs savo žemės valdas. „Į smulkiųjų ūkių programą taip pat nepretenduojame – turime per daug žemės, – aiškino moteris. – Sūnus norėtų atnaujinti techniką, tačiau naudojasi turima, kurią pats savo rankomis sutvarko.“ Svarbiausia, pasak pašnekovės, kad Paulius įžvelgia ūkininkavimo perspektyvą ir neketina mesti šio darbo.Pozityvios mintys
P.Žemaitis nusiteikęs optimistiškai. Jis tikisi, kad ateityje jo darbo kokybė, o kartu ir darbo rezultatai tik gerės. „Tikiuosi, kad metams bėgant įgysiu patirties ir daugiau žinių. Neketinu nuleisti rankų. Juk visas laikas, kurį praleidžiu dirbdamas, skiriamas būtent sau ir savo šeimai. Kuo geriau ir atsakingiau dirbsiu, tuo rezultatai bus geresni“, – sakė jaunas vyras. Ūkininkavimas, pasak Pauliaus, jaunimui yra vienintelė išeitis, nes kaime kito pajamų šaltinio nėra. Beje, jaunas vyras teigė, kad dirbdamas mėgstamą darbą jis niekada neskaičiuoja darbo valandų. Jis pats ir aria, sėja, kulia, ir veža grūdus. „Darbininkų neįmanoma prisiprašyti. Kartais vežant grūdus patalkininkauja kaimynas“, – pridūrė P.Žemaitis. Laisvu nuo darbo metu Paulius mėgsta taisyti ir rekonstruoti keturračius.Reikalinga pamaina
Algirdas Valaiša, Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Tai, kad jaunimas ūkininkauja, – sveikintinas dalykas. Labai smagu, kad jauni žmonės nori dirbti, nes ūkininkams reikalinga pamaina. Daugelis ūkininkų džiaugiasi, kad turi vaikus, kurie perima ūkius, bet yra ir tokių, kurie neturi kam perduoti ūkių, todėl nežino, kaip pasielgti: ar juos parduoti, ar išnuomoti. Manau, valstybė turėtų labiau remti jaunuosius ūkininkus, kad jie galėtų įsikurti. Jei jie nebus remiami, žemės ūkio ateitis bus liūdna, juk šiuo metu ūkius valdo dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės. Laisvos žemės nėra, todėl gana sudėtinga norintiesiems pradėti šią veiklą ar įsikurti.