Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Išmoko priešus paversti draugais

Prieš trejus metus Kėdainių rajone ūkininkaujantis Jonas Talmantas užsiminė, kad trečioji Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko kadencija jam bus paskutinė. Praėjus laikui paragintas kolegų sutiko savo kandidatūrą kelti ir ketvirtai kadencijai. Neseniai išrinktas naujasis LŪS pirmininkas atsakė į „Valstiečių laikraščio“ klausimus.

LŪS veteranai pastebėjo, kad per devynerius metus labai pasikeitėte. Ne paslaptis, kad pirmaisiais jūsų vadovavimo šiai organizacijai metais laikėtės autokratinio vadovavimo stiliaus, į stalą daužydavote kumščiais. Kas nulėmė pokyčius?

Gyvenimas mus visus pakeičia, apšlifuoja. Nesikeičia ir neklysta tik nieko nedirbantieji. Prisimenu, ūkininkai mane kritikuodavo, ypač pirmosios kadencijos metu, dėl griežtumo, tiesmukiškumo. Įsiminiau vieno išmintingo žmogaus patarimą: „Priešus stenkis laikyti kuo arčiau savęs.“ Dabar jau iš savo patirties galiu patikinti, kad bendraujant, diskutuojant, keičiantis nuomonėmis per metus ar trejus buvę priešai gali tapti tavo draugais. Už kritiką esu dėkingas, nes ji man labai padėjo tobulėti, keistis. Išmokau siekti kompromiso. LŪS tenka bendrauti su labai skirtingais ūkininkais, kiekvienas turi savo interesų, bet juk reikia priimti ir valdžiai pateikti ne skirtingas ūkininkų nuomones, o bendrą nuomonę.

Ir tą galutinę nuomonę suformuojate jūs?

Ne! Žinoma, aš pateikiu savo nuomonę, manau, kad LŪS prezidiumo nariai ją vertina, tačiau tikrai ne visada jai pritaria. Jeigu pastebėjote, jau daug metų mes rengiame tik išplėstinius LŪS prezidiumo posėdžius, nors galėtume posėdžiauti už uždarų durų. Ir priimant LŪS svarbius sprendimus neretai lemia ne tik prezidiumo narių, bet ir kitų skyrių vadovų bei paprastų narių nuomonės. Pastebėjau, kad po tokių diskusijų daugelis pakeičia savo nuomonę arba linksta į kompromisą. Posėdžiai dažnai užsitęsia, tačiau tik tokiu būdu įmanoma surasti sprendimą, kuris būtų priimtinas daugumai.

Neretai sakoma, kad LŪS gina tik stambiuosius ūkininkus ir užsiimančiuosius augalininkyste.

Taip gali teigti tik neįsigilinusieji į LŪS veiklą. Jeigu kurios nors srities atstovų mūsų organizacijoje yra mažiau, į jų nuomonę paprastai net labiau atsižvelgiama. Pavyzdžiui, ypač pastaraisiais metais LŪS labai prisidėjo ginant pieno gamintojų interesus. Štai ir LŪS suvažiavime kai kurie aktyvesni stambieji ūkininkai siūlė dėl padidintų tiesioginių išmokų labiau kontroliuoti smulkiuosius ūkininkus. Nors šis suvažiavimas buvo rinkiminis, atvirai pasakiau, kad Lietuvoje ūkininkauti žemės ir paramos turi užtekti tiek stambiesiems, tiek smulkiesiems ūkininkams, kaip sakoma, visos gėlės turi teisę žydėti. Aš pats tai patyriau – kažkada ūkininkauti pradėjau nuo vienos karvės.

Kalbėdamas apie santykius su kitomis organizacijomis išskyrėte pagrindinę, skėtinę, žemdirbių organizaciją – Žemės ūkio rūmus. Sakėte, kad ji pribrendo permainoms. O LŪS argi nereikia permainų?

Net du kartus dalyvavau Žemės ūkio rūmų pirmininko rinkimuose ir abu kartus nesėkmingai, nes rinkimai baigėsi be rezultatų. Jau vien dėl šios aklavietės galime sakyti, kad Žemės ūkio rūmams reikia permainų. Ir nesvarbu, kas bus išrinktas šios organizacijos pirmininku – permainos pribrendo ir jos bus. Per LŪS suvažiavimą daug ūkininkų išskyrė šią skaudžią ir sudėtingą temą. Tiek suvažiavime, tiek prezidiumo posėdžiuose būta ir kategoriškų siūlymų. Tačiau sutinku, kad permainų reikia ne tik Žemės ūkio rūmams, bet ir LŪS. Ir mes tai darome. Štai iš dalies pasikeitė vicepirmininkų komanda. Pasiūliau kitus ne todėl, kad buvusieji blogai dirbo, o todėl, kad LŪS yra stipri organizacija, turime juos kuo pakeisti, be to, nauji žmonės visada atsineša ir naujų idėjų. Prezidiumo nariais tapo 2015–2017 m. aktyviausi LŪS skyrių pirmininkai. Ne aš juos pasiskyriau ar rekomendavau – be eilinių LŪS narių paramos jie nebūtų tapę prezidiumo nariais.

Suvažiavime LŪS prezidiumo nariai prašė, kad Žemės ūkio ministerija visuomeninėms žemdirbių organizacijoms tęstų paramą tarptautinei veiklai. Kiek ji svarbi? Ar tai nėra tik deklaratyvus atstovavimas ir lėšų švaistymas?

Esu įsitikinęs, kad tik dalyvaudami COPA-COGECA veikloje galime ginti savo interesus Briuselyje. Šia galimybe naudojasi visos ES narės ir visų valstybių vyriausybės skiria paramą, nes visuomeninės organizacijos nepajėgtų tik savo lėšomis mokėti nario mokesčio šiai organizacijai. Ar būtų gerai, jeigu šios organizacijos veikloje nedalyvautų vienintelės Lietuvos atstovai? Į šios tikrai įtakingos organizacijos posėdžius LŪS siunčia mokančius kalbas konkrečios srities profesionalius ūkininkus, o šią veiklą kuruoja LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė.

Rekomenduojami video