Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode Kairėnuose per trejus metus iškilo modernus, ergonomiškas, unikalus, atviras visuomenei žaliojo dizaino statinys. Daugiau nei keturiasdešimt metų vadinamojoje chruščiovkėje glaudęsi mokslininkai persikels dirbti į naujus šiuolaikiškus kabinetus.

Išskirtinis pavyzdys

Bendromis VU Botanikos sodo darbuotojų ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato architekto Rolando Paleko komandos pastangomis sostinės pašonėje atsirado dar vienas traukos centras visuomenei. Žaliojo dizaino statinys išsiskiria ne tik išorės sienomis, kurias puošia žaliosios kolonos, bet ir daugiafunkciškumu, konstrukcinių bei techninių sprendinių įvairove. Pasak VU Botanikos sodo vadovo dr.Audriaus Skridailos, šio pastato rekonstrukcija – išskirtinis pavyzdys ne tik mūsų šalyje. Žaliasis namas išsiskiria ne tik išorės dizainu, savitu apželdinimu, bet ir unikaliomis techninėmis bei energetinėmis savybėmis, kurios leidžia statinį naudoti ne tik akademinėms, bet ir kitoms Botanikos sodo veikloms.

Šviečiamoji veikla

„Stogą puošia 200 kv. m apžvalgos aikštelė su žaliuojančių krūmų ir žydinčių gėlių oaze. Visus augalus parinko, susodino ir jais rūpinasi Botanikos sodo darbuotojai. Jais galės gėrėtis visi apžiūrėti sodo kolekcijų atvykę svečiai. Nuo stogo atsiveria gražus teritorijos vaizdas su senaisiais dvarvietės pastatais, parku. Beje, ant stogo pat yra vieta, kur po stogeliu gali sutilpti visa moksleivių klasė, – pasakojo A.Skridaila. – Žemesniuose aukštuose esančios erdvės skirtos šviečiamajai Vilniaus universiteto veiklai. Darbuotojų kabinetai, laboratorija ir prie jos prisišliejęs šiltnamis aprūpinti modernia įranga. Atnaujintame 800 kv. m ploto administraciniame-laboratoriniame pastate universiteto mokslininkai ir studentai galės atlikti tyrimus ir išbandyti naująsias technologijas. Rodydamas dar dažais kvepiančias patalpas A.Skridaila pridūrė, kad statybininkams, kaip ir studentams, artėjant egzaminui pritrūksta laiko. Įkurtuvės žaliajame name vėluoja du mėnesius. Dėl darbų kokybės direktorius sakė esąs patenkintas, nors kartais, pasak jo, teko pakovoti su statybininkais.

Nemenkas iššūkis

„Įgyvendinti architekto R.Paleko idėją – apželdinti pastato sienas vertikaliomis žaliosiomis kolonomis – buvo tikras iššūkis ir rangovams, UAB „Rekreacinė statyba“, ir mūsų sodo darbuotojams“, – sakė Botanikos sodo direktorius.

Skaičiuojama, kad žaliojo dizaino statinio modernizacija universitetui ir valstybei atsiėjo 2,36 mln. eurų. Atnaujinant pastatą pasiekta A energinio naudingumo klasė. Žiemos metu šiluma jį aprūpins geoterminio šildymo katilai, ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai leis gauti pigios saulės energijos. „Manome, kad tik esant labai stipriems šalčiams gali tekti prisijungti prie miesto tinklų“, – sakė A.Skridaila.

Kelia prestižą

Buvo metas, kai retas vilnietis žinojo apie Kairėnuose įsikūrusį VU Botanikos sodą. Juolab apie permainų kupiną jo istoriją. Šiandien ši vieta tapo traukos centru ne tik dėl puikiai tvarkomos aplinkos, bet ir dėl turiningos kultūrinės veiklos. Čia rengiami koncertai, parodos.

Nuo 2003 metų Botanikos sodo lankytojų skaičius išaugo nuo 5 tūkst. iki 78 tūkst. žmonių per metus. VU rektorius prof. A.Žukauskas neabejoja, kad žaliasis statinys prisidės prie VU ir jo Botanikos sodo populiarinimo ne tik Lietuvoje. „Šis pastatas bus naudingas studijoms ir mokslui, nes čia galės dirbti studentai, bus vykdomi moksliniai tyrimai. Universitetas visada buvo socialiniai atsakinga institucija, dabar jo veikla dar labiau matoma ir prieinama žmonėms“, – sakė A.Žukauskas. Jį sužavėjo tai, kad Norvegijoje velėnos dedamos ant stogų, o čia įsigudrinta jas kitaip panaudoti.

Kantrybė ir išmonė

Direktoriaus pavaduotoja Irena Noreikienė naujajame pastate į savo kabinetą jau atsinešė knygas. „Dar negaliu džiaugtis, dar neįsikūriau. Nekantriai laukiame žiemos. Tikimės, kad bus šilta, – sakė pavaduotoja. – Labiausiai džiugina žaliasis mūsų statinio rūbas – ypatingosios kolonos. „Žvelgiant į jas sunku patikėti, kad prireikė dvejų metų kantraus darbo ir išmonės, kad kolonos atrodytų taip įspūdingai. Pasak pašnekovės, nederėtų vadinti kolonose augančių augalų piktžolėmis, nes jos yra natūrali mūsų krašto flora. Suskaičiuota, kad kolonose auga net 38 rūšys skirtingų augalų. „Pjovėme 10 cm pločio velėnos juostas, dėjome prie šonuose esančio tinklo, kad ji laikytųsi. Tada į kolonos vidurį pripylėme žemės, – aiškino I.Noreikienė. – Žinoma, yra įrengta laistymo sistema, kad visi augalai gautų tiek drėgmės, kiek jiems jos reikia.“ Ji papasakojo, kad bandymai į kolonas sodinti kultūrinius augalus nedavė rezultatų. Kaip eksperimentą mokslininkai nusprendė kelias kolonas apželdinti bruknėmis. Tikimasi, kad kitais metais bus galima paragauti jų uogų.

Vieta kūrybai

Rudenį velėna nuruduos, pavasarį atžels, kaip atželia pieva. Taigi, viskas vyks gamtos ritmu.

„Paprastai gamtoje žolė auga horizontaliai, o kolonose turi augti vertikaliai. Aš manau, kad visiems augalams sudarytos geresnės sąlygos nei gamtoje, tai liudija vaizdas, kurį matome. Štai dobiliukai net pražydo“, – sakė I.Noreikienė. Ji atkreipė dėmesį, kad kolonos sudarytos iš trijų dalių. Prireikus galima bet kurią koloną pakeisti. „Turime idėjų į kolonas pasodinti gėlių, kitų augalų. Vienu žodžiu, vietos kūrybai labai daug“, – šypsojosi pavaduotoja. Beje, vidinė žalųjų kolonų konstrukcija – ypatinga. Prireikė nemažai galvas pasukti, kaip padaryti, kad vanduo nesubėgtų į 1 m 20 cm kolonos apačią. Ne vienas, suprantantis, kaip sudėtinga tai padaryti, ragino užpatentuoti techninį žaliųjų kolonų spendimą.

Nuo universiteto įkūrimo 1781 m. Botanikos sodas keturis kartus keitė vietą. Iki 1799 metų jis buvo sostinės Pilies g. 22, vėliau, iki 1842 metų, – Sereikiškėse. Nuo 1842 m. iki 1919 m. Botanikos sodo veikla buvo nutraukta. Kartu su Stepono Batoro universitetu atkurto Botanikos sodo istorijos gija pratęsta Vingyje – nuo 1919 m. (nuo 1974 m. kaip skyriaus), Kairėnuose – nuo 1974 m. Per tuos daugiau kaip 160 metų būta visko: ir pakilimo, ir sąstingio periodų.