Uogų ir vaisių sezonas įpusėjo, tačiau augintojų nuotaikos įvairios, nes dalis jų tikina, jog išaugus uogų ir vaisių savikainai jie balansuoja ant išgyvenimo ribos.

Derlius mažesnis

Kauno rajone braškes auginantis Mindaugas Šlapauskas sakė, kad šių metų sezonas buvo 2 savaitėmis trumpesnis nei pernai. „Braškių derlių skaičiuosime rudenį, kai turėsime visus auginamo derliaus rezultatus. Jų pardavimo kaina svyravo nuo 1,50 iki 3 eurų. Po braškių sezono prasidėjo avietės. Kilogramą šių uogų parduodame už 4 eurus“, – sakė ūkininkas.

Pradedamos skinti ir vyšnios, jų kaina gali siekti apie 2 eurus už litrą. M.Šlapauskas augina ir kriaušes, tačiau prognozuoti, koks bus jų derlius, nesiryžo. Jei toliau lis, vaisiai gali tiesiog supūti ant medžių. Ūkininkas nesidžiaugia šio verslo perspektyvomis ir teigia, kad viską lemia žmonių perkamoji galia, kuri nedidėja.

Anykščių rajone ūkininkaujančio Vitalijaus Petronio avietynas nukentėjo nuo sausros, dabar uogų derlių menkina lietūs. Šiais metais ūkininkas tikisi iš 1 ha priskinti apie toną uogų. „Avietes ir trešnes už simbolinę kainą pardavėme supirkėjams tiesiai iš namų. Turguje planuojame realizuoti slyvas, tačiau koks bus jų derlius, prognozuoti sunku. Žinoma, vietinių slyvų kaina bus žemesnė nei atvežtinių. Vis dėlto manau, kad kilogramas jų turėtų kainuoti 0,50–1 eurą“, – kalbėjo V.Petronis.

Uogų realizavimu nesiskundė šilutiškis Vladas Letukas. Šilauoges jis tiekia prekybos centrams. Kilogramą uogų augintojas parduoda už 4 eurus, praėjusiais metais jas realizavo po 3,50–3,80 euro. Ūkininkas pabrėžė, kad šilauogės – paklausios uogos, tačiau šių metų derlius bus trečdaliu mažesnis. Kiek jų bus priskinta, paaiškės rugsėjo mėnesį. „Praėjusieji metai buvo labai derlingi – iš hektaro priskyniau 6–7 tonas. Tokio paties gausaus derliaus buvau sulaukęs prieš 6 metus“, – apie derlių kalbėjo V.Letukas. Pasak ūkininko, šilauogių pasiūla ateityje turėtų išaugti, nes augintojai didina plotus.

Ragino auginti aktinidijas

Pastaraisiais metais didėjant aktinidijų paklausai ūkininkai raginami jas auginti. Šias uogas iš augintojų neribotais kiekiais superka UAB „Rūta“. Praėjusiais metais už kilogramą uogų buvo mokami 2 eurai. Saldainių fabriko pirkimo skyriaus vadovė Regina Survilienė sakė, kad žaliavos kainą nustato pasiūla ir paklausa: kuo mažiau užauginama uogų, tuo supirkimo kainos būna aukštesnės. Šių metų aktinidijų supirkimo kaina dar nenustatyta.

Pakaunėje gyvenantis Jonas Matelis praėjusias metais saldainių fabrikui pridavė apie 200 kg aktinidijų. „Kiekvienais metais pristatau nuo 200 iki 400 kg aktinidijų. Margalapių aktinidijų krūmas subrandina apie 20 kg, dailiųjų aktinidijų – 3–5 kg uogų. Vienais metais nuo krūmo priskyniau net 40 kg uogų. Šių metų orai derliaus nesumažino“, – teigė J.Matelis. Aktinidijų augintojas mano, kad iš visų uogų galima gauti pelną, perspektyvų rasti taip pat galima.

Nemato perspektyvos

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis sakė, kad pagrindiniai uogų ir vaisių pirkėjai – miestiečiai. „Jų perkamoji galia kritusi, todėl produkcijos kainų didinti negalime, nes nepirks“, – atviravo V.Juodsnukis. Pasak pašnekovo, nors valdžia deklaruoja, kad uogų auginimas yra prioritetinė šaka, deja, ūkininkai to nejaučia. Jis akcentavo, kad pastaraisiais metais pabrango sodinamoji medžiaga, atvežtinės veislės reikalauja daugiau specialios priežiūros, keičiasi ir auginimo technologijos. Todėl uogininkai laikosi savo iniciatyva, savo lėšomis ir šeimos sąskaita.

V.Juodsnukis, kalbėdamas apie uogas, pabrėžė, kad paklausiausios yra braškės. Šių metų pirmosios uogos, užaugintos šiltnamiuose, parduotos po 10 eurų už kilogramą, tačiau ir šių uogų savikaina didelė. „Ūkininkai gali priauginti ir uogų, ir vaisių. Tik kur juos dėti? Mūsų šalyje kooperacijos ir supirkimo sistemos nėra. Žmonėms nesudarytos sąlygos realizuoti produkcijos ir ją perdirbti. Iki šiol neparuošta kaimo plėtros strategija. Todėl nežinome, kur einame, ką rytoj turėsime, ką reikės auginti, kokių uogų poreikis. Augintojai jokios perspektyvos nemato, o politikai nieko nesprendžia. Jie tik linguoja stovintį traukinį ir imituoja, kad mes kažkur važiuojame“, – mintimis dalijosi LŠŪS vadovas.

Uogų augintojų asociacijos pirmininkas Vidmantas Doniela sakė, kad jų organizacija egzistuoja tik popieriuose. Uogų augintojų jau nebelikę. Jis pats taip pat prieš kelerius metus atsisakė braškių, aviečių ir juodųjų serbentų auginimo. „Viską apariau ir pasėjau grūdines kultūras. Auginant uogas reikia labai daug rankų darbo, dirbančiųjų nėra, uogų savikaina didelė, o jas superka pigiai. Neapsimokėjo uogų auginti. Galvojau, kad tai bus aukso kasyklos, bet taip nebuvo“, – sakė V.Doniela.

Rinkoje – didieji gamintojai

Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė

Lietuvos rinkoje vyrauja didieji gamintojai. Iki šiol pasigendama smulkios gamybos ir nacionalinio produkto. Ūkininkai, auginantys uogas ir vaisius, juos galėtų perdirbti ir parduoti vietinėje rinkoje. Užsienyje tokia gamyba labai populiari. Smulkūs ūkininkai gamina džemus, uogienes, kompotus, sultis ir kt. produkciją. To pas mus pas nėra. O nėra todėl, kad smulkioji gamyba užgniaužta reikalavimų, kurie vienodi ir stambiam, ir smulkiam ūkiui.

Augina mėgėjai

Darius Kviklys, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovas

Versliniuose plotuose neauginama nei vyšnių, nei trešnių, nei slyvų. Jas augina tik mėgėjai. Šis verslas nepopuliarus dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų – atvežtiniai vaisiai yra didesni ir gražesni. Dauguma geriausiųjų, užsienyje sukurtų veislių, kurių vaisiai stambūs, skanūs ir transportabilūs, Lietuvoje šaltomis žiemomis iššąla. Vyšnias auginti nepopuliaru, nes nebėra perdirbimo pramonės. Todėl augintojai turguje parduoda tik vieną kitą kibirą uogų. Avietes, kaip ir braškes, stengiamasi auginti desertui, nes žaliavinė uoga, skirta perdirbti, visada pigesnė. Kainos uogų ir vaisių augintojų nedžiugina.

Faktai

Pernai Lietuvoje supirkta 622,063 t vaisių ir uogų.

0,36 Eur/kg mokėta už šviežius vaisius ir daržoves, kurie skirti mažmeniniai prekybai

0,12 Eur/kg mokėta už vaisius ir uogas, parduotas pramoniniam perdirbimui