LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Iš Lietuvos lapkričio pradžioje dviem nuomotais autobusais išvykę 35 pabėgėliai, kaip ir manyta, atsidūrė Vokietijoje. Nors, pagal galiojančią tvarką, pabėgėliai tam tikrą laikotarpį gali laisvai keliauti po Šengeno zoną, tačiau antrinė migracija yra draudžiama įstatymais.
Tad Lietuvoje prieglobstį gavę pabėgėliai kreiptis dar kartą dėl galimybės gyventi kitoje Europos šalyje neturi teisės. Naujienų portalo tv3.lt šaltiniai informavo, kad į Vokietiją atvykusios pabėgėlių šeimos galimai kreipėsi į šios šalies atitinkamas institucijas dėl išmokų.
Toks kreipimasis, neoficialiais duomenimis, paskatino Vokietijos pareigūnus imtis veiksmų. Šie susisiekė su atitinkamomis institucijomis Lietuvoje.
Lūkesčiai viršija Lietuvos galimybės
Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas nebuvo linkęs komentuoti susiklosčiusios situacijos: „Negaliu nieko sakyti, kol neturiu oficialios informacijos. Galiu pasakyti, kad iš Lietuvos išvykę pabėgėliai įsikūrė tokiame pačiame kaip ir mūsiškis pabėgėlių centre Vokietijoje. Į mus kreipėsi Vokietijos migracijos tarnybos atstovai. Esu informuotas apie tai, tačiau turiu įsigilinti, kad galėčiau komentuoti.“
Paprašius patikslinti, ar pabėgėliai kreipėsi į pareigūnus dėl didesnių išmokų, R. Mikulėnas liko lakoniškas: „Galbūt paprašė didesnių išmokų, negaliu dar to tiksliai pasakyti. Akivaizdu, kad į mūsų šalį jie atvyko su didesniais lūkesčiai nei Lietuva gali išmokėti. Bet oficialios informacijos neturiu. Kas nori, taip gali ir interpretuoti.“ Anot tv3.lt pašnekovo, artimiausiu metu įvyks susitikimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, per kurį bus kalbama apie šią situaciją. „Aiškinsimės situaciją ir ruošimės tam, kas būtų jei Vokietija grąžintų pabėgėlius į Lietuvą. Tokios praktikos dar nėra. Tad mokomės ir mokysimės“, - pokalbį užbaigė R. Mikulėnas.
Negali riboti pabėgėlių judėjimo
Vidaus reikalų viceministras Justas Pankauskas pabrėžė, kad tie asmenys, kurie išvyko iš Lietuvos turi atitinkamą statusą, leidžiantį gyventi Lietuvoje bei tris mėnesius (per pusmetį – aut. past.) keliauti po Šengeno zoną.
„Jų išvykimas negali būti apribojamas ar kažkaip trukdoma tam. Pabėgėliai gali vykti į Vokietiją ar kitą šalį, bet visai kitas klausimas, jeigu jie toje šalyje paprašo atitinkamo prieglobsčio. Tai būtų taip vadinama antrinė migracija, kuri nėra įteisinta. Apie Vokietijos tarnybų kreipimąsi į Lietuvą dar nesu informuotas. Bet tikėtina, kad jeigu pabėgėliai kreipsis socialinės pagalbos arba norės tam tikro statuso Vokietijoje, tada tos šalies pareigūnai kreipsis į mus.
Vokietija tikrai neskubės suteikti pabėgėliams atitinkamų statusų, nes jiems jau buvo tai garantuota Lietuvoje. Kitas klausimas, jeigu jie turi giminių Vokietijoje, tada gal bandys apsistoti pas juos. Faktas, kad tokiu oru palapinėse jie negyvens. Jei pabėgėliai sieks teisės gyventi Vokietijoje, tai bus precedentas. Tad sunku pasakyti, kaip į ką situacija išsivystys“, - kalbėjo J. Pankauskas.
Naujienų portalo tv3.lt pašnekovas sutiko, kad Lietuvoje pabėgėliams sudaromos sąlygos nėra tokios idealios lyginant su kai kuriomis Europos valstybėmis: „Pabėgėlių priėmimo sąlygos skirtingose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijos ar Švedijos pabėgėlių integracijos sistemos yra gana „turtingos“. Neseniai buvau Austrijoje, kur pabėgėliams skiriama mėnesinė išmoka – 850 Eur, kai Lietuvoje iš pradžių (kol sulaukia pabėgėlio statuso) mokama 70 Eur, o vėliau šiek tiek virš 200 Eur.“
Lietuva – „patogi“ valstybė
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis taip pat galėjo tik patvirtinti, kad Lietuvą palikę 35 pabėgėliai įsikūrė Vokietijoje. „Yra signalų, kad jie grįš atgal. Bet tikrai nenoriu nieko komentuoti, kol neturiu oficialios informacijos. Tik šįryt sulaukiau skambučio, bet dar anksti vertinti, kokios galimybės ir kokie variantai. Per daug klaustukų. Aiškinsimės situaciją“, - tikino A. Šešelgis. Anot tv3.lt pašnekovo, pabėgėliams Lietuva yra gana „patogi“ šalis. Prašydami prieglobsčio čia, jie jau planuoja vykti toliau. Pabėgėliai tiksliai žino, ką gali turėti ir kokios yra jų teisės. Tuomet, kodėl iš pat pradžių jie neprašo prieglobsčio turtingesnėse šalyse? „Norėdami apsigyventi, taip pavadinkime turtingesnėse šalyse, procesas užtruktų gerokai ilgiau. Didžiosios valstybės yra perpildytos, o Lietuvoje, vertinant pabėgėliams skirtą kvotą (1105 – aut. past.) dar yra trūkumas. Todėl patekti į Lietuvą jiems yra paprasčiau“, - situaciją aiškino A. Šešelgis.
Audrius Bareišis
