Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Iš Kauno centro – į Kėdainių rajoną dėl meilės... agronomijai

„Profesiją žmogus turi rinktis tvirtai stovėdamas ant žemės, o ne skrajodamas padebesiais. Tada vėliau tikrai neteks dūsauti, kad jaunimui Lietuvoje neįmanoma įsidarbinti,“ – atsiimdama bakalauro studijų baigimo diplomą tikina Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto absolventė Paulina Gružaitė. Iš tiesų šis metas yra tik trumpas stabtelėjimas pačios merginos gyvenime prieš pradedant savarankišką profesinę veiklą ir agrobiotechnologijos magistrantūros mokslus tame pačiame universitete.

Bendraamžiai nesuprato

Paulina  yra trečiosios kartos kaunietė, užaugusi Kauno Žaliakalnio mikrorajono penkiaaukštyje. Mergina baigė prestižinę Kauno „Saulės“ gimnaziją, mokėsi muzikos mokykloje, bet, skirtingai nei daugelis, jau nuo vaikystės žinojo, kokią profesiją rinksis.

„Kai bendraklasiams užsimindavau, kad būsiu agronomė, šie išpūsdavo akis ar mesteldavo kokį juokelį, nes tiesiog neturėjo supratimo, kokia tai įdomi ir dinamiška veikla. O man – priešingai  - būtų baisu save įsivaizduoti visą dieną sėdinčią biure ir dirbančią monotonišką darbą“, - prisipažįsta Paulina, pasakodama, kad net ir rašydama diplominį darbą ji kartu su kurso draugais ASU Mokomajame ūkyje sėjo kviečius, juos tręšė, matavo, skaičiavo derlių.

„Darbas rimtas, bet progų laukuose studentams pašėlti, aišku irgi yra“, - juokiasi ji.

Kelio į Kėdainius pradžia

Mergina neslepia, kad studijos ASU lengvos nebuvo, todėl su nuolatiniu darbu jų derinti nemėgino, nes, sako, sunkiai įsivaizduojanti, kaip vienu metu galima produktyviai ir mokytis, ir dirbti.  Tačiau dvi vasaras mergina darbavosi pagal būsimą specialybę – grūdų supirkimo įmonės laboratorijoje nustatinėjo produkcijos kokybę.

Pašnekovė pasakoja, kad ji nėra tipiškas „asfalto vaikas“, o eina savo tėčio Remigijaus Gružo pėdomis, kurį gyvenimas gana netikėtomis aplinkybėmis iš to paties Kauno Žaliakalnio penkiaaukščio atvedė į Kėdainių r. Kuronių kaimą.

Iš tiesų ši istorija prasidėjo dar keleri metai iki Paulinai gimstant. Jos tėtis tuo metu buvo baigęs Vilniaus dailės akademiją ir Kaune įkūręs nuosavą reklamos įmonę, tėčio brolis Egidijus, merginos dėdė, sėkmingai dirbo gydytoju neurochirurgu, kai močiutė iškėlė mintį, kad reikėtų susigrąžinti sovietų okupacijos metais nusavintus 25 ha žemės ir  sodybą Kuronyse, iš kurios šeimos vyresnieji  buvo 15 – kai metų ištremti į Sibirą.

„Žodžiu, močiutės noras buvo įgyvendintas. Bet tada kilo krausimas, ką daryti toliau. Yra žemė, vadinasi, reikia ją dirbti. Bet nei tėtis, nei dėdė agronomai nebuvo, taigi neturėjo nei  teorinių žinių, nei praktikos, nei technikos žemdirbystei. Tačiau jie sugebėjo ir dabar sugeba sėkmingai suderinti darbus mieste ir ūkyje,  atostogas taupydami sėjos bei  derliaus nuėmimo metui, ūkyje visi leidžiame ir laisvadienius“, - pasakoja pašnekovė.

Pati renkasi darbdavius

Pernai Gružų šeimos augalininkystės krypties ūkis, kuriame nuolat dirba ir pašnekovės pusbrolis Martynas, Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuotame konkurse „Metų ūkis“ užėmė II vietą tarp pažangiausių Kėdainių r. ūkių. Ir jo plotas šiuo metu jau ne 25 ha, o 400 ha.

„Jei  kada nors ateityje pasieksime 1000 ha, darbo kaip nuolat dirbančiai  agronomei ūkyje bus ir man“, - skaičiuoja Paulina. Tačiau šiuo metu ji planuoja pradėti dirbti agronome konsultante agroverslo įmonėje. „Džiugu, kad situacija darbo rinkoje tokia, kad ne darbdaviai renkasi mus, o mes darbdavius“, - pradedančiųjų agronomų įsidarbinimo galimybes su šypsena komentuoja mergina.

Dėkoja praktikos vadovei

Paulina sako, kad šalia dėstytojų, tėčio patarėjų agronomų, kurių klausytasi nuo vaikystės, didžiausia mokytoja buvo ir jos praktikos vadovė agronomė konsultantė Marija Čižauskienė.

„Manyčiau, kad šią specialistę iš didžiosios raidės pažįsta daugelis Lietuvos ūkininkų. Tiesą sakant, mano praktikos laikas buvo jau kadais pasibaigęs, o aš vis dar važinėjau kartu su ja po žmonių laukus ir stebėjau, kaip nuoširdžiai ši jau garbaus amžiaus moteris dirba. Kiek daug ji žino ir kaip stengiasi kiekvienam padėti. Jei kada nors ir aš dirbsiu taip pat, sakysiu, kad mano svajonė yra išsipildžiusi“, - reziumuoja ASU Agronomijos fakulteto absolventė, su šypsena pastebėdama, kad agronomas augina augalus, o agronomo autoritetą – sąžiningas darbas.

Rekomenduojami video