Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Iš grūdo norėtų išspausti daugiau naudos

Lietuva išsiskiria grūdų eksportu, ir tuo galima pasidžiaugti. Tačiau ne tik džiaugsmo, bet ir naudos būtų kur kas daugiau, jeigu eksportuotume ne žaliavą, o sukurtą produktą. Lietuvos grūdininkai jau bando eiti tokiu keliu – pernai javų augintojų kooperatyvai įsteigė juos jungiantį kooperatyvą, kurio vienas iš pagrindinių tikslų – moderni grūdų perdirbimo gamykla.

Tikslas – perdirbimas

Jau seniai kalbama, kad laikas nustoti svaigti dėl didelio grūdų eksporto ir susirūpinti žaliavos, kurios išauginama gerokai daugiau nei reikia vidaus rinkai, perdirbimu. Prognozuojama, kad šiemet bus prikulta apie 16 proc. daugiau grūdinių augalų derliaus nei pernai – iki maždaug 6,4 mln. tonų. Taigi ir eksportui bus daugiau žaliavos, nes poreikis vidaus rinkoje vargu ar stipriai pasikeis.

Galima būtų daugiau grūdų sunaudoti gyvulių pašarui, tačiau matydami, kaip uždarinėjamos fermos, grūdininkai vargu ar grįš melžti karvių. Kita išeitis – patiems nerti į produktų gamybą. Tokią idėją bandys įgyvendinti 8 stambūs kooperatyvai, pernai įsteigę juos vienijantį kooperatyvą „Lagrenas“. Šio kooperatyvo nariai neslepia, kad vienas pagrindinių šio junginio, vienijančio daugiau kaip 250 stambių augalininkystės ūkių, tikslas – šiuolaikiška grūdų perdirbimo gamykla.

Logiškas sumanymas

Naujam junginiui priklausančio kooperatyvo „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė sakė, kad susivieniję ūkininkai neplanuoja nieko naujo – Europoje ir kitur kooperatyvai ne tik gamina žaliavą, bet ir ją perdirba, tad ir lietuviams reikia apie tai galvoti.

J. Zubauskienė

„Tam, kad gimtų toks sumanymas, nereikia būti dideliu strategu. Mes nieko naujo nepasakome. Visoje Europoje žemės ūkio verslo pagrindą sudaro žemės ūkio kooperatyvai, kurie ir augina, ir perdirba. Čia tik mes atsiliekame. Bet ir pas mus jau dažnai kalbama, kad jeigu neišvežtume iš šalies tiek daug grūdų ir juos perdirbtume viduje, sukurtume didesnę pridėtinę vertę. Kadangi kooperatyvų nariai – tą žaliavą auginantys ūkininkai, natūralu, kad norime ieškoti tokių idėjų ir galimybių“, – aiškino vieno iš grūdininkų kooperatyvų vadovė ir pridūrė, kad būtent šis siekis paskatino įkurti kooperatyvų kooperatyvą.

Ji pabrėžė, kad dar per anksti kalbėti apie grūdų perdirbimo gamyklą, nes kol kas vyksta tik pirminis idėjos svarstymo etapas. „Kol kas dar nieko konkretaus nėra. Procesas reikalauja daug pastangų ir susitelkimo. Žaliavos turime, reikia atlikti visą kitą darbą“, – sakė J.Zubauskienė.

Duonos nekeptų

Kooperatyvo „Lagrenas“ administracijos vadovas Erikas Butnoris patvirtino, kad stambių grūdininkų kooperatyvų sukurto junginio vienas iš pagrindinių tikslų – pastatyti modernią grūdų perdirbimo gamyklą. Pasak jo, jau žengti tam tikri pirmieji žingsniai, tačiau konkretumo dar stinga. „Atlikome šiokią tokią studiją, dabar diskutuojame su mokslininkais, ką galima gaminti iš žaliavos, kurios pagrindas – kviečiai. Konkretumo dėl galutinio produkto, kuris būtų gaminamas, dar nėra“, – aiškino jis.

E.Butnoris patikino, kad grūdininkai nenorėtų tapti duonos ar bandelių kepėjais. To rinkoje pakanka. „Tikrai nemaltume miltų ir nekeptume bandelių. Į šią rinką neverta spraustis. Turime tikslą – gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus. Pavyzdys galėtų būti pieno gamintojų kooperatyvo „Pienas LT“ gamykla, gaminanti aukštos pridėtinės vertės pieno baltymų produktus eksportui“, – teigė naujo grūdininkus vienijančio kooperatyvo administracijos vadovas.

Iškiltų po 5 metų

Grūdų perdirbimą planuojantys ūkininkai yra pasvarstę, kur galėtų iškilti tokia gamykla. Įvertinus atstumus nuo kooperatyvų ir logistiką, geriausia vieta gamyklai galėtų būti Kėdainių krašte ar netoli jo.

„Lagrenui“ dabar priklauso „Joniškio aruodas“, „Šiaurės aruodas“, „Šiaulių aruodas“ „Radviliškio aruodas“, „Panevėžio aruodas“, „Jukagros“, „Viduklę“ ir pieno gamintojų kooperatyvas „Pienas LT“. Minėtų grūdininkų kooperatyvų nariai dirba apie 96 tūkst. hektarų, o per metus realizuoja daugiau kaip 400 tūkst. tonų grūdų. Naujas grūdininkų junginys planuoja į savo būrį pakviesti ir kitus javų augintojų kooperatyvus.

„Geriausia būtų perdirbti visą išauginamos žaliavos kiekį, bet tai pavyktų ne iš karto. Jeigu po penkerių metų pavyktų pastatyti gamyklą, tai tokį gamybos mastą pasiektume gal po 10 metų. Bet tokios kalbos dar labai ankstyvos“, – sakė E.Butnoris.

Eksportas – ne išeitis

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys mano, jog grūdų eksportu išsiskiriančioje Lietuvoje jau seniai laikas ne tik kalbėti, bet ir realiai veikti, kad būtų perdirbama daugiau grūdų. Jis priminė, kad pagal kviečių eksportą Europoje esame lyderių penketuke.

Albertas Gapšys

„tokiai mažai šaliai tai didelis eksportas. Viena vertus, gražu, bet pasižiūrėjus detaliau – nieko gero. Tai beveik tas pats, kas nukirstus medžius išvežti į Kiniją. Paprasčiausias būdas – eksportuoti žaliavą, bet grūdus išvežant į užsienį mažai naudos valstybei, todėl reikia skatinti, kad jie būtų perdirbami vietoje“, – samprotavo LAEI ekspertas.

A.Gapšys teigė, kad svarstant grūdų perdirbimo galimybes Lietuvoje yra į ką lygiuotis. Jis minėjo Panevėžyje įsikūrusią įmonę „Roquette Amilina“, kuri yra orientuota į modernių sprendimų vystymą. Šioje gamykloje kviečiai perdirbami į krakmolą, glitimą, glitimo pašarus ir gliukozės sirupą. Ši produkcija skirta maisto, popieriaus, industrinei gamybai ir pašarų pramonei. „Suprantama, kad iš kviečių gaminant tokius produktus sukuriama kur kas didesnė pridėtinė vertė, o tai jau didesnis pliusas valstybei“, – konstatavo LAEI skyriaus vedėjas.

Šiemet turėtų būti prikulta daugiau grūdų, taigi, tikėtina, kad daugiau derliaus bus ir eksportuota. Pasak A.Gapšio, jau dabar 2020-ųjų grūdų eksporto rodikliai geri – kovo–birželio mėnesiais grūdų buvo eksportuota apie 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Jeigu šiemet bus gauti prognozuojami derliai, tai būtų vieni iš geresnių metų. Tiesa, ūkininkai skundžiasi, kad yra išgulusių pasėlių, bet dėl išgulimo galėtų būti 5–10 proc. nuostolių. Kalbama, kad išgulė ten, kur buvo daugiausia pritręšta. Taigi čia kažkokia nesąmonė“, – pastebėjo pašnekovas.

Grūdininkai pajėgūs

LAEI ekspertas neabejoja, kad Lietuvos grūdininkams gali pavykti pastatyti modernią grūdų perdirbimo gamyklą. Ir tai būtų logiška, nes daug Europos ūkininkų valdo ne tik žaliavos gamybą, bet ir jos perdirbimą. „Pasaulyje yra paplitę vertikalios integracijos kooperatyvai, kai ūkininkai užsiima ir perdirbimu. Tada ūkininkams svarbu ne už kiek derlių parduosi, o kokia bus galutinio produkto kaina. Pavyzdžiui, mūsų pieno gamintojai taip nekovotų dėl pieno supirkimo kainų, jeigu valdytų žaliavos perdirbimą ir gautų pajamų už galutinį produktą“, – aiškino A.Gapšys.

Dalis pieno gamintojų, priklausančių kooperatyvui „Pienas LT“, jau ištrūko iš Lietuvoje įprasto tik žaliavos gamintojo statuso. Tai geras pavyzdys ir paskata kitiems žemdirbiams.

Pasak A.Gapšio, grūdininkų ūkiai stambesni, susikooperavę, todėl turi daugiau galimybių įgyvendinti investicinius projektus. „Jeigu grūdų augintojų kooperatyvai imsis tokių investicijų, jiems turėtų pavykti greičiau. Manau, kad stambūs ūkininkai ir jų kooperatyvai yra tam pajėgūs, gali padaryti ne prasčiau nei užsieniečiai. Jie gali samdytis specialistus, svarbiausia reikia lėšų investuoti į naujų produktų gamybą, įsigyti technologijas ir pan. Jeigu bus išspręsti finansiniai klausimai ir surastas produktas, kurį gamins, jie tikslą gali pasiekti“, – svarstė LAEI atstovas.

Skaičiai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais eksportuota apie 3,5 mln. tonų grūdų, iš kurių daugiausia kviečių – apie 3,1 mln. tonų. Rapsų išvežta maždaug 320 tūkst. tonų. 2018 metais eksportuota daugiau kaip 2 mln. tonų grūdų, iš kurių daugiausia kviečių – apie 1,7 mln. tonų. Rapsų eksportuota daugiau kaip 206 tūkst. tonų.

Iš grūdo – daug produktų

loreta-basinskiene

Doc. Loreta Bašinskienė, Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėja

Iš kviečių galima daug ką gaminti. Lietuviški grūdai tam tiktų, Lietuvos mokslininkai galėtų patarti, konsultuoti. Mūsų šalyje yra įmonių, gaminančių aukštos pridėtinės vertės produktus iš grūdų. Pavyzdžiui, „Roquette Amilina“ gamina krakmolą, kurį galima panaudoti popieriaus gamybai, sausą glitimą, naudojamą kepiniams ir kt.

Ir kitos įmonės domėjosi, kokius dar produktus galima gaminti iš grūdų. Buvo atliktos studijos, ką gaminti iš skaidulinės medžiagos, tos liekančios luobelės. Skaidulinės medžiagos yra vertingos, iš jų atskyrus tam tikras frakcijas būtų galima gaminti prebiotikus. Taip pat frakcionuoti, išskirti biologiškai aktyvias medžiagas, kurias galima pardavinėti kaip maisto papildus ir funkcinius komponentus. Suprantama, kad šie produktai daug brangesni nei grūdai ar miltai.

Rekomenduojami video