Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Investicijos į melioraciją atsiperka su kaupu

Pastaraisiais metais vis aktualesni tampa melioracijos sistemų priežiūros ir atnaujinimo darbai. Tvarkyti melioracijos įrenginius galima pasinaudojant Europos Sąjungos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Ne vienerius metus, pasinaudodama šios priemonės teikiamomis galimybėmis, melioracijos įrenginius savo rajone tvarko Šakių rajono savivaldybė. Ji – viena iš nedaugelio šalies savivaldybių, kurios pačios rodo iniciatyvą pagelbėti žemdirbiams tvarkant senstančius melioracijos įrenginius.

Nesėdi sudėję rankų

Šakių rajone visų nuosavybės formų valdomas 99,2 tūkst. ha nusausintos žemės plotas. Drenažu nusausinta 92,8 tūkst. ha arba 94 proc. Šakių rajono nusausintų žemių. Beveik visa nusausinta žemė yra žemės ūkio naudmenos, jos sudaro 98,8 tūkst. ha derlingų žemių.

Šiame rajone pagrindiniai melioracijos statiniai, darantys įtakos gausiems žemės ūkio produkcijos derliams, yra: 1 239 km magistralinių griovių (nusidėvėjimas 80 proc.), 62,5 tūkst. km drenažo tinklų (nusidėvėjimas 60 proc.), 1 540 pralaidų (nusidėvėjimas – 58 proc.), 63 tiltai (nusidėvėjimas 40 proc.), 10 tvenkinių (nusidėvėjimas – 68 procentai).

Praėjusiais metais baigti ir atiduoti eksploatuoti projektai, vykdyti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ ir Šakių rajono savivaldybės lėšomis. Tai „Šakių rajono savivaldybės Baltrušių, Barzdų, Patašinės ir Paluobių kadastro vietovėse esančių melioracijos statinių rekonstrukcija“ ir „Šakių rajono savivaldybės Giedručių, Šakių, Girėnų ir Lukšių kadastro vietovėse esančių melioracijos statinių rekonstrukcija“ bei šiuo metu vykdomas projektas „Šakių rajono savivaldybės Būblelių ir Žvirgždaičių kadastro vietovėse esančių melioracijos statinių rekonstrukcija“. Dar du projektai įvykdyti iš minėtos KPP priemonės ir ūkininkų lėšų pagal Jungtinės veiklos sutartis su melioracijos sistemų naudotojų asociacijomis, tai „Melioracijos sistemų rekonstravimas Šakių rajono Slavikų kadastrinėje vietovėje“ bei „Gudkaimio MĮNA nariams priklausančių ir valstybinių melioracijos sistemų rekonstravimas“. Be to, šiuo metu vykdomi dar du projektai, tai „MSNA „Liepalotai“ nariams priklausančių ir valstybinių melioracijos sistemų rekonstravimas“ bei „MSNA „Pusdešriai“ nariams priklausančių ir valstybinių melioracijos sistemų rekonstravimas“.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus specialisto Rimanto Vaičiūno teigimu, iš viso rajone jau įgyvendinta bei įgyvendinama dvidešimt šeši 2014–2020 m. KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ ir Šakių rajono savivaldybės bei Šakių rajono ūkininkų lėšomis remiami žemės ūkio vandentvarkos projektai. Vien 2014–2020 m. KPP minėtos priemonės parama trims stambiausiems projektams, kurie buvo vykdomi Giedručių, Šakių, Girėnų, Lukšių, Baltrušių, Barzdų, Patašinės, Paluobių, Būblelių bei Žvirgždaičių kadastro vietovėse, siekė 679,539 tūkst. eurų.

Bendrovės nuotr.

Projektai į ateitį

Įgyvendinant žemės ūkio vandentvarkos projektus Šakių rajone yra rekonstruojamos upių bei upelių dalys, į jas vedantys grioviai, slenksčiai, lieptai, renovuojami tiltai, tvarkomos pralaidos, drenažo žiotys.

Dar dviem žemės ūkio vandentvarkos projektams tikimasi gauti lėšų iš 2014–2020 metų KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Įvykdžius vieną projektą bus rekonstruota Voverių tvenkinio ant Jotijos upės gamtinė žemių užtvanka su šachtiniu vandens numetėju, rekonstruotas tiltas per Jotijos upelį, Kidulių ir Voverių kadastro vietovėse rekonstruota 15,994 km griovių, 23 pralaidos.

Įvykdžius antrąjį projektą bus rekonstruota Jurgupio tvenkinio ant Jurgupio upelio gamtinė žemių užtvanka su šachtiniu vandens numetėju, Liepalotų kadastro vietovėje rekonstruotas tiltas, Briedžių, Liepalotų ir Lukšių kadastro vietovėse rekonstruota 20,321 km griovių, 24 pralaidos.

Šakiečių parengti žemės ūkio vandentvarkos projektai iš ES paramos lėšų yra finansuojami iki 75–79 proc. Kitą dalį reikalingų lėšų, kurios sudaro 21–25 proc. projektų vertės, skiria Šakių rajono savivaldybės administracija. Tai gali sudaryti iki 60–70 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, už kiek pavyksta nupirkti darbus viešuose konkursuose.Juose konkurencija tarp žemės ūkio vandentvarkos įrenginius tvarkančių bendrovių nemaža – vien Šakių rajone yra aštuonios tuo užsiimančios įmonės.

Pagalba ūkininkaujantiems

Sutvarkytas vienas kilometras melioracijos įrenginių pagerina žemės būklę maždaug 80 hektarų. Todėl nesunku paskaičiuoti, kad jau dabar tūkstančiai hektarų dirbamos žemės yra kur kas geresnės būklės, nei buvo iki žemės ūkio vandentvarkos projektų įgyvendinimo.

Atlikus darbus pagerėjo žemės ūkio sektoriaus veiklos rezultatyvumas, padidėjo dirvožemio našumas bei augalininkystės, gyvulininkystės ar mišrių ūkių konkurencingumas. Senos, susidėvėjusios melioracijos sistemos rekonstruotos, taip prisidedant prie kaimo gamtinio, materialiojo paveldo išsaugojimo. Padidėjęs dirvožemio našumas ir ūkininkų konkurencingumas padeda užtikrinti tvarią Šakių rajono ir Lietuvos žemės ūkio plėtrą.

Projektuose dėmesys skirtas ir gamtosaugai – rekonstruojant melioracijos sistemas įrengiamos sraujymės, skirtos pratekančio vandens aeracijai. Taip sudarant sąlygas atsikurti tvariai hidrobiontų kultūrai bei didesnei trofinių grandžių įvairovei. Taip pat, kur nekenkia drenažo sistemoms, palikti augti medžiai, krūmai. Jie, mesdami šešėlį, sudaro palankesnes sąlygas įvairesnei biologinei įvairovei bujoti grioviuose, reguliuotose upėse.

Šakių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva sutvarkoma tik nedidelė dalis rajone esančių melioracijos įrenginių, kita dalimi tenka pasirūpinti patiems ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms.

Teikite paraiškas

Nuo gegužės 2 d. iki liepos 31 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“.

Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 23 634 348 Eur paramos lėšų. Paraiška turi būti pateikta asmeniškai pareiškėjo arba per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu ir t. t.) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos. Teikiant paraišką, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Remiamas lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas, lauko drenažo sistemų pritaikymas pagal keliamus aplinkosaugos reikalavimus, vietinės reikšmės vidaus kelių rekonstravimas bei įrengimas ir ariamosios žemės kalkinimas pagal projektą.

Paramos vandentvarkos projektams finansuoti gali kreiptis savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, taip pat fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis. Paraiškas galima teikti individualiai arba su partneriais.

Finansuojama 80 proc. tinkamų finansuoti projektų išlaidų (su PVM). Didžiausia paramos suma vienam projektui, kai nėra rekonstruojami polderiai, negali viršyti 300 tūkst. Eur. Jei rekonstruojami polderiai, didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 600 tūkst. Eur. Tų pačių drenažo sistemų rekonstravimui paramą galima gauti tik vieną kartą. Pareiškėjas per vieną paramos paraiškų teikimo etapą gali pateikti vieną projektą (savivaldybės gali pateikti iki dviejų projektų).

Projektai finansuojami Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Projektų atranka

Paraiškos melioracijos projektams finansuoti vertinamos atsižvelgiant į veiklos įgyvendinimo taisyklėse nustatytus 6 projektų atrankos kriterijus. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 25 balai. Jeigu atliekant projektų atrankos vertinimą nustatoma, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio 25 balų skaičiaus, paraiška atmetama.

Projektų atrankos kriterijai (suteikiamų balų skaičius):

  • Projektai, kuriuose numatoma rekonstruoti polderių siurblines arba pylimus arba tvenkinių hidrotechninius statinius, – suteikiama 20 balų.
  • Jei projektui įgyvendinti prašoma mažesnio, nei galimas didžiausias, paramos intensyvumo, už kiekvieną sumažintą procentinį punktą (skaičiuojama sveikaisiais skaičiais, neapvalinant pagal matematines apvalinimo taisykles) pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 10 balų. Tačiau atrankos balai nesuteikiami, kai pagal paramos paraiškoje nurodytą projekto investicijų vertę apskaičiuota paramos suma, taikant didžiausią galimą paramos intensyvumą, viršija didžiausią galimą paramos sumą projektui, tačiau projektui prašoma skirti taisyklėse nustatytą didžiausią galimą paramos sumą.
  • Numatoma atlikti funkciniais ryšiais susijusių melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukciją sklypuose, kurie išsidėstę teritorijoje, esančioje vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse:
  • 1–2 kadastro vietovės – suteikiama 15 balų;
  • 3–4 kadastro vietovės – suteikiama 10 balų;
  • 5 ir daugiau vietovių – suteikiami 5 balai.
  • Projektai, kuriuose asociacijų ir fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės nariai pirmą kartą dalyvauja asociacijos ar fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, prašančios paramos pagal priemonę (2007–2013 m. ir 2014–2020 m.) veikloje, – suteikiama 15 balų.
  • Projektai, kuriuose griovių arba pralaidų rekonstravimo darbams numatoma skirti:
  • 50 ir daugiau proc. prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų) – suteikiama 20 balų;
  • 40–49,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų) – suteikiama 10 balų;
  • 30–39,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų) – suteikiami 5 balai.
  • Projektai, kuriuose numatoma rekonstruoti tiltus, – suteikiama 20 balų.

 

LOGOspalv

 

Rekomenduojami video