Baigiasi gegužė, atslūgo alinantis karštis. Pirmąją vasaros savaitę laukuose pagausėjo purkštuvų. Augintojai purškia augalus apsaugos produktais ir aminorūgštimis bei mikroelementais, apsaugančiais nuo streso.

Vasarinių javų vyraujantis tarpsnis – BBCH 32. Tai reiškia, kad augalai turi suformavę antrą bamblį.

Vasarinių kviečių pasėliuose miltligė viršijo žalingumo ribą Kaišiadorių, Raseinių, Akmenės, Vilkaviškio, Jonavos, Biržų, Kretingos, Klaipėdos, Telšių rajonuose.

Vasarinių miežių pasėliuose tinkliškoji dryžligė viršija žalingumo ribą Biržų, Vilniaus, Šalčininkų, Kretingos, Akmenės, Jonavos, Šiaulių, Pakruojo, Kaišiadorių, Joniškio, Varėnos, Raseinių rajonuose.

Vasarojuje ant lapų ir stiebų plinta ievinių amarų kolonijos, o lemų lervos skeletuoja lapus iš lapalakščio viršaus, palikdamos ilgus dryžius ant lapų tarp gyslų.

Žieminių kviečių pasėliai išsivystę skirtingai: nuo BBCH 45 (vamzdelėjimo vidurys) iki BBCH 61 (žydėjimo pradžios). Jautrių veislių tankiuose ir vešliuose pasėliuose plinta miltligė (randama 4–44 proc. pažeistų augalų), lapų septoriozė (randama 8–96 proc. pažeistų augalų), dryžligė (randama 12–100 proc. pažeistų augalų).

Purkšdami augalų apsaugos produktus javams žydint, nemaišykite su jokiomis trąšomis.

Kada naudoti fungicidus?

Antrasis, arba pagrindinis, fungicidų purškimas reikalingas apsaugoti javų lapus nuo grybinių lapų ligų. Purškiama išsiskleidus paskutiniam lapui iki kol augalai išplaukėja (BBCH 39–55). Fungicidų naudojimo laikas (ar pasėliai bus purškiami vos tik išsiskleidus paskutiniajam lapui (BBCH 39), ar javams išplaukėjus (BBCH 55) priklauso nuo lapų ligų plitimo intensyvumo, taip pat ir nuo to, ar buvo purkšti pasėliai fungicidais bamblėjimo pradžioje.

Pasėlius reikėtų purkšti, kai ligos pažeidžia trečiąjį nuo viršaus lapą ir ne vėliau, negu pirmieji simptomai jau ryškėja ant antrųjų lapų. Labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti paskutiniuosius du augalų lapus ir varpą sveikus, nes jie yra tiesiogiai atsakingi už gero ir kokybiško derliaus subrandinimą.

Bulvių laukai formuoja pagrindinius stiebus dirvoje ir dirvos paviršiuje (BBCH 21–27). Bulvių laukuose augalais maitinasi ir kiaušinėlius deda kolorado vabalai. Išsiritusios vabalų lervos yra labai ėdrios ir masiškai kenkia bulvių pasėliams.  Sisteminius insekticidus patartina naudoti antro ūgio lervoms (3–4 mm), kai randama 10 proc. kenkėjų užpultų kerų (po 10–15 lervų ant kero).

Sėjamieji žirnių pasėliai skirtingai išsivystę: vieni BBCH 39 tarpsnio (devyni ir daugiau tarpubamblių pastebimai pailgėję), kiti jau BBCH 51–55 tarpsnio (lapų išorėje matomi  butonai). Dėl sausros augalai neaukšti. Žydintiems žirnių pasėliams ypač reikalingas lietus. Užsitęsusi sausra kelia didelį nerimą, nes gali labai nukentėti derlius.

Kenkėjų nepastebėta, bet reikia atkreipti dėmesį, kad žirninių vaisėdžių skraidymo pradžia sutampa su žirnių butonizacijos tarpsniu.  Drugeliai skraido naktimis. Patelės kiaušinėlius deda ant lapų,  žiedų, ankščių užuomazgų. Vaisėdžių  vikšras sunaikina 2–3 grūdus. Rekomenduojama insekticidais purkšti žirnių butonizacijos pabaigoje – tuomet kompleksiškai apsaugosime augalus nuo visų tuo metu juos puolančių kenkėjų.

Gegužės pradžioje, žirnių dygimo metu, pasėliuose buvo gausiai išplitę sitonai. Praėjus mėnesiui, ant žirnių šaknų pastebėtos šio kenkėjo lervos, kurios minta gumbelinėmis bakterijomis. Šiuo metu jau nieko padaryti negalima – visas kovos priemones prieš šį kenkėją jau reikia atidėti kitiems metams. O jos tokios: sėjomaina, nesėti žirnių šalia dobilienų, sėti žirnius kuo anksčiau, cheminės priemonės (insekticidai).

Daugiau informacijos iš pasėlių stebėjimų, vykdomų visoje Lietuvoje, galite rasti informaciniame portale www.ikmis.lt

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda.