Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ilgalaikės orų prognozės – pasaulinė problema

Kaip prognozuojami orai ir kokios gamtos katastrofos būdingos mūsų šaliai? Apie tai kalbamės su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vyriausiąja specialiste Izolda Marcinoniene. 

Ar atsiradus kosminiams palydovams tapo lengviau prognozuoti orus?

Lietuva pirmuosius duomenis iš palydovų pradėjo gauti praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio pabaigoje. Vaizdai iš poliarinių palydovų, skriejančių 600–800 km aukščio orbitomis, visada apima tik ribotą Žemės plotą, nes besisukanti apie savo ašį Žemė „parodo“ jam vis kitą vietą. O skriejant geostacionaria orbita galima nufotografuoti didžiąją Žemės rutulio dalį ir nuolat stebėti, kas vyksta atmoferoje virš tos pačios teritorijos.

Taigi poliarinių ir geostacionarių palydovų duomenys puikiai papildo vieni kitus. Poliariniai palydovai gali nuodugniau parodyti bet kurią Žemės vietą, o geostacionarūs – gali apžvelgti Žemę bet kuriuo paros metu, todėl meteorologai gali stebėti pasaulio klimato pokyčius.

O kol nebuvo tokių technologijų, gal buvo remiamasi ir žmonių patirtimi, tarkim, jei melžiant karves pienas putoja, bus blogas oras, jei ne – laukime šilumos?

Lietuvoje yra meteorologijos stočių, kurios pradėjo veikti jau prieš 100 metų. Stebėtojas išeina į lauką, apsidairo aplinkui, pakelia galvą į dangų, stebi debesis: ar kamuoliniai, ar sluoksniniai, koks jų kiekis, matuoja vėjo greitį, oro temperatūrą, stebi gamtos reiškinius. Visą šią informaciją užkoduoja ir nusiunčia į nacionalinę meteorologijos tarnybą. Ir dabar darbo metodai panašūs, tik daug kur žmogų pakeitė automatinės stotys.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 meteorologijos stotys. Jos dirba visą parą, o stebėjimų duomenys užrašomi kas valandą. Yra įrengtos specialios meteorologinės aikštelės, jose tam tikra tvarka sumontuoti įvairūs prietaisai – slėgio, temperatūros, drėgmės, debesuotumo, vėjo krypties matuokliai ir kt. Stebėjimai iš visų Lietuvos stočių suplaukia į Vilnių, o iš čia keliauja į pasaulinius meteorologinių duomenų bankus.

Lietuvoje yra ir aerologijos stotis. Tokias stotis išlaikyti yra labai brangu, mat čia sumontuota speciali įranga, kuri į atmosferą paleidžia radiozondą, pakylantį net iki 33 km aukščio.

Stotyje yra speciali aparatūra, kuri registruoja iš radiozondo perduodamus signalus. Remiantis gauta informacija sudaromos aerologinės diagramos, rodančios, koks oras yra aukštesniuosiuose atmosferos sluoksniuose, specialus žemėlapis, iš kurio galima nustatyti, kur formuojasi ciklonas, kur – anticiklonas, sužinoti, į kurią pusę ir kokiu greičiu vienokie ar kitokie orai atslinks.

Taigi dabar visi pasaulio meteorologai taiko pažangiausias technologijas, prognozuoja visus sudėtingus meteorologijos reiškinius. Ir kaip sekasi pataikyti į dešimtuką?

9 iš 10 mūsų prognozių pasitvirtina. Deja, žmonės dažniausiai atsimena tik  tuos atvejus, kai prognozės visai nepasitvirtino.

Izolda, jūsų sritis – numatyti, fiksuoti ir analizuoti pavojingus stichinius reiškinius Lietuvoje. Mūsų šalis laikoma pakankamai saugia vieta gyventi, nes čia nebūna nei ugnikalnių išsiveržimų, nei didelių žemės drebėjimų ar cunamių. Tai kokie pavojai gresia Lietuvai?

Hidrometeorologijos tarnyboje stichiniai reiškiniai pradėti fiksuoti nuo 1961 m., taigi jau turime sukaupę 54 m. patirtį. Paprastai stichiniai reiškiniai yra skirstomi į pavojingus, stichinius ir katastrofinius. Tarkim, šiais metais smarkiai  lijo, lietus pavojingu reiškiniu laikomas tuomet, kai per 12 val. iškrinta nuo 15 iki 49 mm kritulių.

Pavyzdžiui, Biržų rajone rugpjūčio 1 d. iškrito daugiau kaip 50 mm kritulių. Jei iškrinta nuo 50 iki 80 mm vandens, toks lietus laikomas stichiniu reiškiniu, per 80 mm – katastrofiniu.

Visi reiškiniai dar skirstomi į lokalius, kai, tarkim, stichija kyla viename rajone, ir tikruosius, jei stichija apima trečdalį Lietuvos

Kokių orų katastrofų mūsų šalyje būta?

Katastrofiniai lietūs, arba liūtys, būna gana retai, tačiau pernai birželio 6 d. skendo Žemaitijos sostinė Telšiai – per 3 val. iškrito 83 mm kritulių. Liūtys paprastai susidaro iš galingų kamuolinių debesų, tuomet visos gatvės tampa ežerais. 2010-ųjų birželio 3 d. valandą pliaupęs lietus Kauną pavertė miestu po vandeniu. Net keliuose rajonuose buvo užtvindyti gyventojai, jiems prireikė ugniagesių pagalbos, kurie, priplaukę valtimis, nelaimėlius traukė per viršutinių aukštų langus.

Gatvėse virto medžiai, prispausdami automobilius, o kauniečiai brido iki pusės apsemti gatvėmis. Tais pačiais metais liepos 14-ąją liūtis užklupo ir sostinę. Tropikų audrą primenanti stichija praktiškai paralyžiavo miestą. Vos per keliolika minučių daugelis pagrindinių Vilniaus gatvių tapo sunkiai pravažiuojamos.

Lietuvoje retas reiškinys – viesulas, o dar retesnis – didelė lijundra. Tai priešingas plikledžiui reiškinys, jis ateina kartu su atšilimu, kai minusinę temperatūrą staiga pakeičia šiltesnio oro masė ir pradeda lyti. Apledėję medžiai lūžta, trūkinėja elektros laidai. Tai labai nemalonus reiškinys, pridarantis daug bėdų.

Vasarą galime sulaukti ir krušos. Tai lokalus nedidelėje teritorijoje paprastai šiltuoju metų laiku iškrintantis kritulių tipas, kuris taip pat pridaro nuostolių. Jei ledėkų skersmuo siekia 20 ir daugiau mm,  tokia kruša jau laikoma stichiniu reiškiniu. Itin įspūdinga buvo 1995 m. liepos 10-oji Vištyčio miestelyje. Tąkart ant gyventojų galvų iškritusių ledėkų skersmuo siekė 120 mm.

Labai stiprius vėjus ir uraganus mums atneša ciklonas. Vienas iš įsimintiniausių uraganų Anatolijus šėlo 1999 m. gruodžio 4 d., kai vėjo greitis siekė daugiau kaip 40 m/s (Nidoje). O stipriausias viesulas užfiksuotas 1981 m.  gegužės 29 d. Širvintose, kai į orą buvo pakelti ir automobiliai. Kol kas tai pats stipriausias viesulas, kuris padarė didžiulių nuostolių, būta ir žmonių aukų.

Iš katastrofinių reiškinių taip pat paminėtina labai stipri pūga. Per 54 m. tokių būta 39. Labai smarki pūga visoje Lietuvoje siautė 1982 m. sausio 6–7 d. Ji prasidėjo staiga, vėjo greitis pasiekė 30 m/s, prasidėjo didžiulis snygis, temperatūra nukrito iki 25 laipsnių šalčio. Būtent per šią žiaurią stichiją paklydo ir žuvo pas gimdyvę skubėjusi felčerė.

O kas yra škvalas?

Škvalą sukelia ypatinga oro cirkuliacija kamuoliniame debesyje: jo priekinėje dalyje oras veržliai kyla aukštyn, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi žemyn, todėl susidaro stiprus sūkurys su horizontalia ašimi. Vėjo sustiprėjimą pajuntame šiam sūkuriui pasiekus žemės paviršių.

Kuo didesnis kylančio ir žemyn besileidžiančio oro temperatūros kontrastas, tuo stipresnis vėjas škvalo metu. Dažnesni ir stipresni jie būna karštomis dienomis, kai karštį iš Lietuvos išstumia vėsesnis oras ir susidaro palankios sąlygos galingiems kamuoliniams debesims formuotis.

Per pastarąjį dešimtmetį pats įspūdingiausias ir daugiausia nuostolių padaręs škvalas praūžė 2010 m. rugpjūčio 8-osios naktį. Ypač nukentėjo pietiniai, centriniai ir kai kurie vakariniai šalies rajonai. Vėjo greitis siekė 28–30 m/s.

O kokie reiškiniai Lietuvoje atneša daugiausia mirčių?

Daugiausia žmonių žūsta perkūnijų metu. Vieną vasarą per dieną žaibas nutrenkė 14 žmonių. Šiais metais buvo 22 dienos su perkūnija – tai labai daug. 2001-aisiais tokių pasitaikė 24 dienos. Tai buvo rekordiniai metai.

Ar galite prognozuoti, koks šiemet bus ruduo?

Deja, jei būtų tokia galimybė, matyt, būtume labai turtingi ir laimingi. Šalis tada kitaip gyventų: ir žemdirbiai, ir visi kiti galėtų planuoti darbus. Juk ilgalaikės orų prognozės yra antra problema pasaulyje po bado.

Mes, sinoptikai, tegalime prognozuoti savaitei, daugiausia – 10 parų. Tikėtina, kad šis rugsėjis bus sausesnis ir šiltesnis nei standartinė klimato norma. Žemdirbiams tikriausiai dabar aktualiausia informacija yra apie šalnas – siūlau atidžiai sekti prognozes.

Rekomenduojami video