Dėl tris gyvybes nusinešusios legioneliozės protrūkio daugiabučiuose namuose Vilnius paskelbė ekstremalią situaciją. Įsitraukė ir prokuratūra – dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas.

Tikrins sostinės namus

Pasak sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Arvydo Darulio, darbą dėl ekstremalios situacijos pradėjęs Operacijų centras įvertins tų namų, kuriuose gyveno legionelioze užsikrėtusieji, šilumos punktų karšto vandens tiekimo sistemas. Ekstremali situacija bus atšaukta, kai laboratoriniais tyrimais bus patvirtinta, kad namų sistemose užkrato nėra.

Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja gydytoja Vanda Pumputienė nuramino žmones, kad jokių antibiotikų dėl šios ligos profilaktiškai gerti nereikia. Pasak medikės, namų, kuriuose nustatytas užkratas, gyventojai, pajutę panašius į gripą simptomus, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs šlapimo tyrimą dėl legionelių antigeno.

„Viską lemia organizmo imunitetas. Tie, kurie serga lėtinėmis ligomis, gali susirgti greičiau. Legioneliozės požymiai labai panašūs į gripo: prasideda kosulys ir plaučių uždegimas, bet gali būti ir viduriavimas, silpnumas, šaltkrėtis“, – sakė V. Pumputienė.

Užsikrečia įkvėpdami

„Žmogus legionelioze užsikrečia įkvėpdamas Legionella bakterijų, neužsikrečiama geriant vandenį ar naudojant jį maistui ruošti. Liga neplinta nuo žmogaus žmogui“, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai.

Legionella bakterijoms daugintis palankiausia vandens temperatūra – 20-45 °C, jos nesidaugina žemesnėje nei 20 °C ir aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje. Bakterijos mėgsta veistis karšto ir šalto vandens sistemose, vamzdžiuose, kuriais visai neteka vanduo, purvinuose, korozijos apimtuose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose, guminėse žarnose. Kiti galimi infekcijos šaltiniai – Legionella bakterijomis užkrėsti fontanai, gydomosios vonios, baseinai, tualetų bakeliai, vandens garų kondensatoriai ir kt.

Vandens nukenksminimo būdai parenkami atsižvelgiant į kiekvienos sistemos ypatumus. Praktikoje taikoma terminė dezinfekcija. Jei negalima taikyti šio būdo, vandenį galima dezinfekuoti aprobuotais ir registruotais chloro ar kt. preparatais. Taip pat būtina periodiškai valyti karšto vandens saugojimo rezervuarus ir vandens šildytuvus, šalinti susikaupusias nuosėdas ir nešvarumus.

Bijo karščio

Marijampoliečio Kostantino Noreikos, buvusio ilgamečio daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) „Gryčia“ pirmininko, teigimu, būtina sukelti termošoką karšto vandens tiekimo tinkluose bent porą kartą per metus – pavasarį ir rudenį. „Tada jokių legioneliozių nebus, – sakė K.Noreika. – Kitas būdas, kuris reikalauja tam tikrų įdėjimų, – atsisakyti necirkuliacinės sistemos. Kai karšto vandens tiekimo sistema cirkuliuoja, profilaktikai reikia paleisti aukštos, iki 70 laipsnių temperatūros, vandenį ir palaikyti 20–30 min. Reikia, kad gyventojai tuo metu būtų namuose ir atsuktų nors 5 minutėms dušo, vonios ir kriauklių čiaupus. Ir tada jokio pavojaus nebus.“

Konstantinas Noreika

Anot marijampoliečio, reikia rinktis tokį metodą, kad nereikėtų mėtyti pinigų į balą. „Mes name taikome tik termošoką. Paskui palaikome 46 laipsnių temperatūrą. Tokio šiltumo vandens visiškai užtenka žmogui nusiprausti. Tada būna mažiau garų vonioje, taigi sumažėja ir tikimybė užsikrėsti“, – kalbėjo 16 metų DNSB vadovu dirbęs K.Noreika.

Pradėtas tyrimas

Nijolė Kaselienė, Ukmergės sveikuolių klubo vadovė, pripažino, kad situacija sostinėje išgąsdino Lietuvos gyventojus: „Legioneliozė sukėlė nerimą, nes žmonės nežino, kaip nuo šios ligos apsisaugoti. Neramu ir tai, kad daugiabučių žmonių gyventojai negauna jokios informacijos apie tai, kokį vandenį naudoja. Šį darbą atlieka namus administruojančios tarnybos, kurios privalėtų sureguliuoti šilumos punktus taip, kad vanduo būtų aukštos temperatūros ir nekeltų pavojaus žmonių gyvybei. Juk vandens kaina – aukšta, o kokybė – prasta“, – sakė ji.

Nijolė Kaselienė

Sostinės meras Remigijus Šimašius pripažino, kad šio klausimo turėtų imtis ir teisėsauga. „Legionella bakterijos dauginasi šiltame vandenyje, – sakė jis. – Todėl svarbu žinoti, kad karštas vanduo turi būti iš tiesų karštas. Daugiabučio administratoriui tenka atsakomybė už tai, kad laikė tą vandenį tik šiltą. Manau, teisėsauga turės nustatyti, ar dėl šio nusikalstamo nerūpestingumo mirė žmonės.“

Pasak Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėjos Elenos Martinonienės, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo (Baudžiamojo kodekso 132 str.). Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Trys ligos atvejai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje šiais metais užregistruoti trys legionierių ligos atvejai. Pernai ji diagnozuota vienuolikai šalies gyventojų.

Legioneliozė – ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais simptomais. Šiai ligai būdingos dvi formos: Legionierių ligai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija, o Pontiako karštligė pasižymi lengvesne ligos eiga (be pneumonijos).

Remiantis sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Lietuvos higienos norma „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, legioneliozės prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50–60 laipsnių, sudarant technines prielaidas vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti iki 66, o vartotojų čiaupuose – iki 60 laipsnių.

Šilumos ūkio įstatymas bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nurodo, kad už higienos normą atitinkančios karšto vandens temperatūros palaikymą bei už karšto vandens sistemų priežiūrą ir reguliavimą pastatuose atsakingi pastatų šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai bei administratoriai arba bendrijų paskirti atsakingi asmenys.

Lijana Cibulskienė,Jolita Žurauskienė, Rima Kazakevičienė,

VL žurnalistės