Važiuojančius nuo Plungės prieš pat Mažeikius pasitinka Tirkšlių miestelis. Tvarkingi namai, kruopščiai prižiūrėti kiemai... Daugelyje jų net ankstyvą pavasarį širdį šildo pirmieji žiedai. Žinoma, kaip ir daugelyje miestelių, čia taip pat šmėžuoja sovietmečiu suręstos pašiūrės, bet juk reikia žmonėms turėti kur žiemai paruoštą kurą, padargus ar jau nenaudojamus daiktus susidėti.

Inkvizicijos pėdsakai

„Tai gana senas miestelis“, – pasiteiravus, kuo ypatingi Tirkšliai, atsakė seniūnas Juozas Kungys. Kaip liudija įvairūs šaltiniai, Tirkšlių vardas paminėtas jau XIII a., o Tirkšlių dvaras – nuo XVI a. 1569 m. dvaro ir miestelio inventoriuje minima turgavietė, alaus, midaus ir degtinės smuklės.

Miestelio neaplenkė ir inkvizicija. Seni išlikę dokumentai rodo, kad 1630 m. birželio 12 d. Tirkšlių miestelyje įvyko inkvizicijos teismas ir už „raganavimą“ ant laužo buvo sudeginta Regina Kosčiukienė. Vėliau buvo nuteistos dar dvi „raganos“ – Sudienė ir Saukienė. Jų mirties nuosprendį pasirašė dvarininkai ir teisėjai.

Skausmingą pėdsaką miestelio gyvenime įrėžė Šiaurės karas, po kurio liko tik viena smuklė ir trys lūšnos. XIX a. – XX a. pirmojoje pusėje Tirkšliai buvo valsčiaus centras. Čia vykdavo dideli turgūs ir prekymečiai. 1901 m. tirkšliškis G.Miežis įsteigė pirmąją lietuvišką krautuvę su lietuviška iškaba „Krautuvė S.Miežio. Broliai, pirkite“. 1905 m. miestelyje veikė valsčiaus raštinė, vaistinė, 7 alinės, krautuvė ir degtinės monopolis, kuriame 1904 m. buvo išgerta degtinės už 14 025 rublius.

Nepriklausomybės metais Tirkšliai buvo valsčiaus centras. Veikė valsčiaus savivaldybė, girininkija, paštas, sveikatos ir veterinarijos punktas, ambulatorija, policijos nuovada, vaistinė, malūnas, kooperatyvas, elektrinė, smulkaus kredito draugija, valstybės bibliotekos šaulių skaitykla, kelios krautuvės ir amatininkų įmonės. Sovietmečiu miestelis buvo „Jaunosios gvardijos“ kolūkio gyvenvietė, 1978 m. Sovietų Sąjungos liaudies ūkio parodoje apdovanota pirmojo laipsnio diplomu.

Praeitį mena paminklai

Šiandien kai kuriuos miestelio istorijos epizodus primena išlikę statiniai ir paminklai. Bene seniausias iki mūsų dienų išlikęs paminklas – Penkių širdžių koplytstulpis, kaip manoma, pastatytas XVII a. pabaigoje. Beveik penkių metrų aukščio balto mūro su penkiomis raudonomis širdutėmis ir kryžiumi pasibaigiantis koplytstulpis apipintas įvairiais pasakojimais. Vienuose teigiama, kad koplytstulpį 1667 m. pastatė Tirkšlių dvaro savininkė Važinskienė savo sūnui, kurį švedai pakorė, atminti. „Kituose pasakojama, kad, švedams puolant žemaičius, Tirkšlių dvaro savininkas ir Apuolės pilies gynėjas Važinskis buvo išvykęs į apylinkes telkti kariuomenės. Į Tirkšlius atvykę švedai pradėję ieškoti Važinskio. Juos pamačiusi Važinskienė su 4 vaikais pasislėpė viename iš trijų dvaro požeminių urvų. Švedai įsiveržę, bet, nieko neradę, sugavo sargą, visaip jį klausinėjo, kur yra dvarininkas ir jo šeima, bet sargas neišdavė ir slėptuvės neparodė. Įpykę švedai nuvedė sargą į miestelio aikštę ir ten jį nužudė. Grįžęs namo, Važinskis atradęs visus šeimos narius, ištikimajam sargui, išgelbėjusiam jo šeimos narių gyvybes, pastatydinęs mūrinį paminklą su penkiomis raudonomis širdimis“, – dar vieną koplytstulpio atsiradimo versiją papasakojo seniūnas J.Kungys.

Kitais duomenimis, koplytstulpis pastatytas 1867 m. penkiems sukilėliams, žuvusiems per 1863 m. sukilimą, atminti. Miestelio centre stovi 1939 m. pastatyta Kristaus Karaliaus bažnyčia, per gaisrą sudegus senajai. Išlikusi ir medinė žydų sinagoga. Paveldosaugininkų manymu, tai pirma vėlyvojo klasicizmo periodo sinagoga. Ji medinė, nedidelė, stačiakampio plano, dengta dvišlaičiu stogu, atgręžta rytų–vakarų kryptimi. Nėra aiškios išorinės ribos tarp vyrų ir moterų pusių. 2015 m. sinagoga įrašyta į Nekilnojamojo paveldo objektų sąrašą.

Tirkšliai didžiuojasi ir savo kraštiečiais. Čia 1905 m. lapkričio 5 d. gimė Lietuvos vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas Konradas Kaveckas. „Minėdami 110-ąsias jo gimimo metines, Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje surengėme VI sakralinės muzikos festivalį „O Sacrum Convivium“. Festivalio iškilmės prasidėjo Tirkšlių šventoriuje, šalia prieš dešimtmetį K.Kavecko 100-ųjų gimimo metinių atminimui pastatyto memorialinio akmens. Tais metais mūsų rajone ir pradėtas rengti kompozitoriui, pedagogui, chorvedžiui skirtas Sakralinės muzikos festivalis, – garsius miestelio žmones prisiminė seniūnas J.Kungys. – Šiemet sausio mėnesį, minėdami kompozitoriaus ir pedagogo Vytauto Klovos 90-ąsias metines, prie Klovų namo atidengėme memorialinę lentą. Kompozitoriaus atminimo iniciatorius ir organizatorius – buvęs Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos direktorius, mišraus choro „Draugystė“ meno vadovas Ričardas Grušas. Daug informacijos apie Tirkšliuose 1926 m. sausio 31 d. gimusį kompozitorių jis yra sukaupęs ne tik iš knygų. Nemažai bendravo su juo pačiu ir kompozitoriaus artimaisiais. Toje pačioje memorialinėje lentoje įamžinome ir dailininko monumentalisto Boleslovo Klovos atminimą. Tirkšliai yra ir ekonomisto, diplomato, pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės ambasadoriaus Jungtinėse Tautose Aniceto Simučio gimtinė.“ Amžino poilsio Tirkšlių kapinėse atgulė Valstybės teatro solistė Morta Grikštaitė-Vaičkienė, sukūrusi svarbiausius vaidmenis operose „Traviata“, „Eugenijus Oneginas“, „Karmen“.

Neaplenkė permainų vėjai

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ir Tirkšliuose įsisuko permainų vėjai. Nyko kai kurie privatizuoti pastatai. Trūko lėšų gatvėms, šaligatviams remontuoti. „Pastaruoju metu pasinaudojant ES lėšomis pavyko sutvarkyti miestelio centrą. Atnaujinome gatves, šaligatvius, susitvarkėme centre esantį skverą. Į miestelio centrą investuota apie 59,6 tūkst. eurų, – pasakojo seniūnas. – Žinoma, dabar laikas nėra palankus pamatyti visą mūsų miestelio grožį. Visai kitaip atrodysime jau gegužės pabaigoje, kai susitvarkome gėlynus, sužaliuoja visa augmenija.“

Pasitikdama Velykas, Tirkšlių seniūnijos bendruomenė papuošė miestelio centrą originalia spalvinga kompozicija. „Pririnkome akmenukų, panašių į kiaušinius, nudažėme ir prikrovėme krepšius“, – sumanymu pasidalijo Tirkšlių seniūnijos bendruomenės pirmininkas Vytautas Norbutas. Miestelį švarinti ir gražinti padeda dirbantieji viešuosius darbus ir atidirbantieji už gautas pašalpas. Pasak J.Kungio, jie ir gėles sodina, jas prižiūri, ir menkaverčius krūmus iškerta, ir šiukšles surenka. „Seniūnijoje turime vieną darbininką, bet jis vienas visų tų darbų nesuspėtų nudirbti. Jis nudirba didesnės atsakomybės reikalaujančius darbus, kur be įrangos neišsiversi. Ateinantieji dirbti viešųjų darbų nelabai gali ir moka naudotis šiuolaikiniais įrankiais. Ne visi ir dirbti nori. Vieniems gėda šiukšles rinkti ar kitus darbus miestelyje dirbti, tad jie tai suserga, tai randa kitų priežasčių nedirbti. Žinoma, yra žmonių, kuriems tikrai dirbti neleidžia sveikata“, – apie kasdienius rūpesčius užsiminė seniūnas ir optimistiškai pridūrė, kad vis dėlto dauguma žmonių labai dorai padaro jiems patikėtus darbus.

Pernai pagal viešųjų darbų programą viešuosius ir visuomenei naudingus darbus dirbo 75 seniūnijos gyventojai, šiemet tikimasi sulaukti 54. Miestelio centre akį patraukia atnaujintas pastatas. „Tai socialinis būstas, – paaiškino seniūnas. – Jame įkurdintos keturios šeimos.“

Atnaujintas vaikų darželio pastatas. Jį lanko apie 100 vaikų. „Turime ir mokyklą, bet mažėjant vaikų skaičiui iš vidurinės mokykla reorganizuota į pagrindinę. Jau anksčiau dalis tėvų savo vaikus leisdavo į Mažeikius, o dabar į Mažeikių mokyklas perkelta dar daugiau vaikų, nes tėvai nori, kad nereikėtų vaiko vėliau perkėlinėti mokytis kitur, – sakė seniūnas. – Tikimės, kad artimiausiais metais pavyks sutvarkyti nuotekų surinkimą, nes kol kas dėl gyventojų skaičiaus negalėjome pasinaudoti ES parama vandentvarkai.“

Prieš ketverius metus Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ėmė organizuoti konkursą „Saugiausia seniūnija“. Nugalėtojai renkami pagal daugybę kriterijų: kaip seniūnija rodo iniciatyvą rūpinantis gyventojų saugumu, kaip propaguojama saugi kaimynystė, vertinamas policijos rėmėjų skaičius ir jų veikla, nusikalstamumo ir avaringumo būklė, visuomenės atstovų pagalba, išaiškinant nusikalstamas veikas bei teisės pažeidimus ir kita. Ir trečius pastaruosius metus Tirkšlių seniūnija pripažįstama saugiausia Mažeikių rajono seniūnija.

Kviečia pašokti

Atgimė ir miestelio centre esantis ir ne vieną dešimtmetį užkaltais langais stovėjęs kultūros namų pastatas. „Sovietmečiu tai buvo vieni moderniausių kultūros namų. Buvo ir koncertų salė su scena, ir šokių salė, ir dar „Seklyčia“. Vėliau kultūros namai buvo privatizuoti, bet naujajam savininkui nereikalingi. Nušiuro pastato išorė. Išdraskytas vidus. Taigi užkalė langus ir paliko, – kultūros namų istoriją pasakojo Tirkšlių kultūros centro direktorius Leonardas Žalimas. – Prieš kelerius metus Mažeikių rajono savivaldybė apsižiūrėjo, kad prie pat Mažeikių šmėkšo apleistas pastatas. Jį nupirko iš savininko ir, pasinaudojusi ES paramos lėšomis, atnaujino. Buvo panaudota apie 70 tūkst. eurų. Prieš trejus metus kultūros darbuotojai įsikėlė į atnaujintą pastatą. Dabar turime kur ir susirinkti, ir renginius organizuoti. Tik viena bėda – žmonės atprato dalyvauti mėgėjiško meno kolektyvuose ar eiti į renginius. Kas nori, nuvažiuoja į Mažeikius, kur vyksta labai daug įvairių renginių. Stengiamės po truputį žmones susigrąžinti.“

„Labai malonu, kad Mažeikių rajono savivaldybės įsteigta Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija šiemet paskirta mūsų miestelio menininkei, atsidavusiai savo darbui mokytojai, poetei, tautodailininkei, Mažeikių krašto literatų ir menų mėgėjų sambūrio narei Almai Krapauskienei, – kalbėdamas apie kultūrą džiaugėsi seniūnas J.Kungys ir pridūrė, kad didžiausios tirkšliškių šventės – Petrinės ir rudenį rengiamas kermošius. – Atvykusiųjų į šventę laukia prekybininkų ir amatininkų mugė, sporto varžybos, koncertas ir daug kitokių šventinių malonumų. Šie renginiai ne šimtus, o tūkstančius žmonių pritraukia. Suvažiuoja ir iš aplinkinių rajonų, ir iš tolimesnių vietovių. Tapo tradicija per tas šventes ir giminėms, ir seniai bebendravusiems draugams susitikti. Visada sulaukiame ir garbingų svečių iš Seimo, Mažeikių rajono savivaldybės.“

Seniūnijos vadovas pasidžiaugė ir padėkos vakarais bei jų svečiais – žmonėmis, kurie niekada neatsisako padėti. „Be jų tokių Petrinių ir kermošių negalėtume suorganizuoti“, –sakė seniūnas.

L.Žalimas prasitarė, kad jo galvoje sukasi idėja suburti dūdų orkestrą: juk pats muzikantas, mokslus krimtęs dabartinės Muzikos akademijos Klaipėdos fakultetuose. Orkestras pagyvintų miestelio gyvenimą. „Žinoma, sovietiniais laikais buvo kitoks kultūros supratimas. Nepasakyčiau, kad šiandien tas supratimas geresnis, – užsiminė centro direktorius ir pagyvėjęs pridūrė: – Kai prieš metus pradėjau vadovauti kultūros centrui, pirmiausia pasidairiau, ką siūlo aplinkiniai centrai. Nusprendžiau, kad reikia pradėti rengti šokius brandesniems žmonėms – nuo 30 iki 70 metų.

Pasak L.Žalimo, visi reginiai organizuojami kartu su seniūnija, Tirkšlių seniūnijos bendruomene, vadovaujama Vytauto Norbuto, ir parapija. „Viską darome kartu, juk to paties miestelio gyventojai esame“, – pritarė V.Norbutas.

Nauja vasaros estrada

Svarbiausios miestelio šventės, koncertai jau kiek laiko vyksta vienoje gražiausių Tirkšlių vietų – prie pušyno įrengtoje vasaros estradoje. Ji miestelyje atsirado bendruomenės rūpesčiu. „Parengėme projektą, gavome apie 15,9 tūkst. eurų, pastatėme vasaros estradą su šokių aikštele, įrengėme paplūdimio tinklinio aikštelę“,– prieš metus įgyvendintą projektą pristatė bendruomenės pirmininkas.

Vasaros estrada – tik nedidelė dalis tirkšliškių sukurtos poilsio infrastruktūros jų nuo seno pamėgtame pušyne. Čia įrengtos pavėsinės, kuriose orams atšilus mielai renkasi mamos su mažyliais. Ne tik miestelio, bet ir Mažeikių gyventojai pušyno takais mėgsta pavaikščioti. „Žiemą vaikams labai patinka nuo kalniuko ir slidėmis nusileisti, ir rogutėmis pasivažinėti. Per poilsio dienas čia visada gausu lankytojų, – pasakojo seniūnas. – Mažeikių savivaldybės rūpesčiu įrengta futbolo aikštė. Tiesa, ji ne visai atitinka dydžio reikalavimus, bet futbolą joje galima žaisti. Yra ir paplūdimio tinklinio, krepšinio aikštelės. Atšilus orams, jose visada pilna jaunimo. Tampa tradicija rengti ir sporto šventes. Prieš metus seniūnija dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės konkurse, skirtame sveikai gyvensenai populiarinti. Nusipirkome ir pušyne sumontavome treniruoklių komplektą. Mėgsta žmonės pasimankštinti. Nemažai ir mažeikiškių prie treniruoklių galima sutikti.“

Nors miestelis didesnio vandens telkinio neturi, jį kerta Stulpo upelis, bet visiškai netoli savo vandenis plukdo Venta. Pasilepinti vasaros saule galima prie jos įrengtame paplūdimyje. „Nereikia po jokius kurortus blaškytis, užtenka į Tirkšlius atvažiuoti“, – pajuokavo bendruomenės pirmininkas, o kultūros centro direktorius pridūrė, kad tarpukariu buvo net siūlymas Tirkšliuose sanatoriją pastatyti.

Kitas Tirkšlių išskirtinumas – kasdien juntamas nemažo miesto alsavimas. „Manau, tai privalumas. Pirma, miestelyje nemažėja gyventojų. Šiuo metu čia jų gyvena apie 1 700. Kitas privalumas – miestelyje mažesnis nedarbas, nes gyventojai darbą susiranda Mažeikiuose“, –kasdienį miestelio gyvenimą apžvelgė seniūnas.

Pasak seniūno, miestelyje ne tiek daug darbo vietų. „Yra kelios stambesnės įmonės, prie miestelio ribos yra įsikūrę „Pušyno namai“. Ten yra viešbutis, nedidelis SPA centras, restoranas. Tad, atvykus į mūsų kraštus, yra kur apsigyventi. O parodyti turime ką ir seniūnijos centre Tirkšliuose, ir seniūnijoje“, – keliaujant po Žemaitiją neaplenkti ir Tirkšlių kvietė seniūnas J.Kungys.