Savaitgalį Ukmergės rajono ekologinio ūkio šeimininkės Genovaitės Sakalauskienės ūkyje vyko ketvirtasis smidrų festivalis. Į jį sugužėjo keli šimtai šios ankstyvos pavasarinės daržovės gerbėjų. Toks gausus dalyvių būrys dar kartą patvirtino, kad smidrai šiuo metu labai populiarūs.

Ūkyje – įdomiau

Smidrų festivalis dvejus metus vyko Vilniuje, Tymo turgelyje, dabar jau antrus metus jis organizuojamas Ukmergės rajono ekologiniame ūkyje. Pasak festivalio iniciatorės, ūkio šeimininkės G.Sakalauskienės, šventės ūkyje populiarėja, nes dalyviams ūkyje yra įdomiau. Jie turi galimybę apsilankyti smidrų laukuose, nusipirkti šviežių daržovių bei įsigyti ūglių, paskanauti įvairių patiekalų.

Festivaliuose daug informacijos lankytojams suteikia Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentė, knygelės „Smidrų auginimas, laikymas ir perdirbimas“ autorė Audronė Žebrauskienė.

Šiais metais, kaip ir įprastai, šventės dalyviai buvo vaišinami nemokamais patiekalais: kiaušiniene su smidrais ir smidrais su šonine. Ūkyje veikė ir kavinukė, kurioje buvo galima įsigyti troškinio ar lazanijos su smidrais, paskanauti kokteilių.

Į G.Sakalauskienės ūkį atvyko ir garbaus amžiaus smidrų gerbėjų. Autorės nuotr.

Skina kiekvieną dieną

Smidrų festivalyje dalyvavęs Justinas Litvinavičius iš Vilniaus rajono teigė, kad jis dviejų rūšių smidrų derlių skina ketvirtą sezoną. Pirmaisiais metais šioms daržovėms buvo paskyręs 10 arų, dabar jas augina 40 arų plote. Jaunasis ūkininkas dar svarsto, ar ateityje verta auginti daugiau smidrų. Kol kas jis jų augina tiek, kiek pavyksta realizuoti. Iš ūkio J.Litvinavičius parduodu apie 80 proc. šviežių ūglių. „Pastebėjau, kad kiekvienais metais sulaukiu vis didesnio smidrų derliaus. Šiemet kiekvieną dieną priskinu trimis kilogramais daugiau smidrų ūglių nei ankstesniais metais. Deja, sausra ir drėgmės trūkumas menkina derlių. Manoma, kad dėl to šių metų derliumi gali tekti džiaugtis trumpiau nei įprastai“, – pabrėžė pašnekovas.

J.Litvinavičius daržoves pakuoja 250 gramų ryšeliais, kuriuos parduoda po 2 eurus. Smidrų kaina jo ūkyje visą sezoną išlieka ta pati. Jauno ūkininko teigimu, smidrus auginti nėra sudėtinga, sunkiausias darbas – juos ravėti. Derlių rinkti taip pat būtina kiekvieną dieną. Jei augintojas ūglius skins kartą ar du kartus per savaitę – smidrų ūgliai peraugs.

Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentė A.Žebrauskienė (kairėje) ir ekologinio ūkio šeimininkė G.Sakalauskienė – smidrų festivalių iniciatorės. Autorės nuotr.

Augintojai ir vartotojai

Anot Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentės A.Žebrauskienės, pastaraisiais metais smidrus ėmė auginti sodininkai ir ūkininkai, ypač jauni. Šios veiklos imasi net ir tie, kurie neturi jokios žemės ūkio patirties. Lietuviškų smidrų rinka nėra užpildyta. Vartotojai produkciją dažniausiai išgraibsto iš ūkių. Šios daržovės mūsų šalyje sulaukė didelio populiarumo dėl jų naudingų gydomųjų savybių. „Smidruose labai daug maisto medžiagų, apie 20 aminorūgščių, daugiausia – asparagino. Juose nemažai folio rūgšties, kalio, triptofano, B grupės vitaminų. Smidrai vartojami kaip antidepresantai, afrodiziakai, jie stiprina imuninę sistemą, atmintį ir gebėjimą susikaupti, taip pat gerai valo šlapimtakius ir visą organizmą“, – pasakojo mokslininkė. Ji pridūrė, kad pati maistingiausia yra smidrų galvutė, nes joje daugiausia naudingųjų medžiagų.

Smidrus šaldytuvo stalčiuje galima laikyti kelias dienas. Tačiau geriausiai šias daržoves valgyti šviežias. A.Žebrauskienė pabrėžė, kad, norint smidrus išlaikyti kuo ilgiau šviežesnius, būtina juos atvėsinti. To nepadarius, galvutės pradeda skleistis, ir smidrai praranda savo prekinę išvaizdą bei skonį.

Populiarūs Vokietijoje

A.Žebrauskienė paminėjo, kad smidrų istorija Lietuvoje pradėta rašyti nuo 2013 metų, kai šios daržovės buvo pradėtos auginti ūkiuose, iš jų imta gaminti vis daugiau gurmaniškų patiekalų. Nuo tada mūsų šalyje pradėtos organizuoti ir šventės.

Įvairūs renginiai smidrų sezono metu vyksta visame pasaulyje. Ypač populiarios smidrų šventės Vokietijoje. Į smidrų sostine laikomą nedidelį Švecingeno miestelį gegužės mėnesį atvyksta labai daug lankytojų. Čia jie dažniausiai skanauja smidrus su rūkytu kumpiu, sūriu, valgo smidrų sriubą ir salotas. Kad būtų smagiau – šventėje skamba vokiškos liaudies dainos, vyksta šokiai.„Centrinėje Švecingeno aikštėje smidrų garbei pastatyta skulptūra – smidrus pardavinėjanti moteris su mergaite ir šuniuku“, – pasakojo Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentė. Ji informavo, kad masiškai smidrai Vokietijoje buvo pradėti auginti1750 metais. Vokiečiai šiai kultūrai skiria labai didelius plotus. Daugiausia jų auginama pietinėje Vokietijos dalyje.

Šventės dalyviai buvo vaišinami nemokamais patiekalais: kiaušiniene su smidrais ir smidrais su šonine. Autorės nuotr.

Daigų priežiūra

Mūsų šalies augintojams, ketinantiems auginti smidrus, A.Žebrauskienė patarė rinktis smidrų daigus. Jie gali būti A ir B klasės. Pasak mokslininkės, A klasės daigai būna stipresni, jie sveria iki 70 gramų, kitais metais iš jų sulaukiama gausesnio derliaus. „Šiais metais pasodinę daigus derliaus sulauksite tik kitais metais. Nerekomenduojama tais pačiais metais pjauti ūglių“, – aiškino docentė.

Ji patarė daigus sodinti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Kadangi smidrų daigų šaknys labai ilgos, jas rekomenduojama trumpinti ties ta vieta, kur pradeda plonėti. Nepatrumpinus šaknų, jos gali užlinkti arba likti dirvos paviršiuje ir išdžiūti, neatlikti savo funkcijos. Mokslininkė pabrėžė, kad daigus būtina sodinti viena kryptimi. Jeigu pasodinsime daigus su pagrindiniu pumpuru skirtingomis kryptimis, augalai „išsivaikščios“ į skirtingas puses ir nesusiformuos lygios eilutės. Į vieną metrą 20–30 centimetrų atstumu sodinami 3–4 augalai. Smidrams tinka įvairūs dirvožemiai, išskyrus durpynus ir molį. Šie augalai vienoje vietoje auga 15–20 metų, todėl daigus reikia sodinti tvirtai, į 15–22 cm gylio padarytus griovelius. Smidrai mėgsta organines trąšas, todėl į vagos dugną galima įdėti perpuvusio mėšlo ar komposto. Iš vieno daigo per sezoną gali išaugti iki 50 ūgliukų.