Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Į populiarių uogų gretas braunasi ir retos rūšys

Lietuvoje tradiciškai populiariausios trys uogos: braškės, šilauogės ir avietės. Jos auginamos masiškai, yra vienos pelningiausių, bet susiduria su didžiule įvežtinių uogų iš Graikijos, Lenkijos, Ispanijos konkurencija. Kita vertus, ūkininkai augina žymiai mažiau gervuogių, valgomojo sausmedžio, aktinidijų, medlievų ir kitų retesnių uogų, kurių rinkoje trūksta. Dalis pirkėjų kai kurių šių uogų net nežino ir pirmą kartą paragavę būna nustebinti puikiu jų skoniu.

Trūksta skynėjų

„Lietuvoje populiariausių uogų topas – braškės, šilauogės ir avietės. Lietuviai jas labai mėgsta, bet pastaruoju metu į populiariųjų gretas gana sparčiai braunasi ir, manau, greitai aukštas pozicijas užims valgomasis sausmedis, gervuogė, vėl atgimstanti medlieva. Žmonės ieško retesnių uogų, naujovių, kurių dar nėra rinkoje, žino, kad uogos naudingos sveikatai, turi daugybę vitaminų, pektinų ir mineralinių medžiagų. Tad artimiausiu metu bus populiarios ne tik trys, bet ir daugiau uogų“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) vadovas Tautvydas Gurskas.

Tautvydas Gurskas

Mūsų krašte gerai dera serbentai, bet pastaraisiais metais jų gerokai sumažėjo. Buvo laikai, kai serbentai, ypač juodieji, buvo vienos populiariausių uogų.

„Serbentus išstumia saldesnės, skanesnės uogos. Nors serbentai turi daug vitaminų, jų skonis specifinis, todėl šias uogas valgo palyginti nedaug žmonių. Daugiausia serbentai auginami perdirbimui – iš jų daromos uogienės, džemai, sultys, taip pat jie naudojami desertams“, – sakė T.Gurskas.

Kas turi mažai žemės, dažniausiai renkasi uogininkystę, kur iš hektaro galima sukurti didesnę pridėtinę vertę, nors tam reikia kur kas daugiau darbo ir žinių, nes priešingu atveju nuostoliai neišvengiami. Dėl šalto ir lietingo šių metų pavasario žuvo netinkamose vietose pasodintos plantacijos.

„Avietynai pavasarį paskendo – dėl užmirkimo žuvo apie 40 proc. avietynų. Aviečių augintojai turėjo daug nuostolių. 2017 metų rudenį taip pat žuvo daug avietynų (apie 60 proc.), dalis ūkininkų pasitraukė iš šio verslo“, – sakė LUAA vadovas.

Dabar kenčia braškių augintojai: kankina rekordiniai karščiai – ir skynėjams sunku, ir uogoms ne į naudą.

„Uogas reikia skinti anksti ryte, kol dar ne per karšta, paskui reikia greitai jas sutvarkyti, susverti ir tada vežti realizuoti. Tai didžiulis darbas. Per karščius ir skinti sunku, ir uogoms tokie karščiai blogai, suskynus jas reikia atvėsinti, dėti į šaldytuvus, o jei šaldytuvų neturi, nuostoliai neišvengiami“, – sakė T.Gurskas.

Uogų sektoriui reikia daug darbo rankų, bet pasamdyti žmonių nuimti uogų derlių pastaraisiais metais darosi vis sunkiau.

„Tikra bėda su skynėjais. Uogynai, uogų ūkiai dažniausiai yra prie kaimų, kaimiškose vietovėse, bet darbo neturintys kaimo gyventojai nenori dirbti, sako, jog geriau gaus 200 eurų pašalpą negu eis dirbti – uždirbs daugiau, bet praras pašalpą“, – apgailestavo LUAA vadovas T.Gurskas.

Pajūrio krašte retai sutinkamos

Stančiuose (Klaipėdos r.), vos dvi minutės kelio nuo Palangos plento Kretingos link įsikūręs smulkus, jaunas šeimos ūkis „Slėnio uoga“ pravažiuojančius poilsiautojus vilioja šviežiomis, tik ką nuskintomis tiek tradicinėmis, populiariomis, tiek retomis, kai kam net nepažįstamomis uogomis.

„Mūsų sodas, uogynas dar labai jaunas – 2019 metų rudens. Su didele meile auginame valgomuosius sausmedžius (melsvauoges), medlievas, gervuoges, aktinidijas, svarainius, šaltalankius, avietes, juoduosius serbentus, agrastus. Šiemet – pirmas derlius, bet uogyčių užtenka ir sau, ir pardavimui. Tikimės, kad kitais metais derlius bus didesnis“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo ūkio „Slėnio uoga“ šeimininkė Snieguolė Rumbutienė.

Į populiariųjų gretas gana sparčiai braunasi ir greitai aukštas pozicijas užims valgomasis sausmedis

Ūkyje taip pat auga vyšnios, trešnės, slyvos, obelys, kriaušės. Dabar ūkininkė skina sausmedžio melsvauoges, po to ateis eilė serbentams, agrastams, avietėms, o per mėnesį sunoks ir medlievos. Uogomis ūkininkė prekiauja tiesiai iš ūkio Stančiuose, gali atvežti ir į Klaipėdą, Palangą, taip pat galima užsisakyti per internetinę platformą „Kaimas į namus“.

Pasirinkimą auginti retesnes uogas lėmė keletas dalykų. „Mane labai viliojo uogos ir vaisiai, kurių, bent pajūrio krašte, neteko nusipirkti: melsvauogės, medlievos, aktinidijos. Šias uogas pirmą kartą ragavome iš savo uogyno. Skoniu nenusivylėme! – pasakojo S.Rumbutienė. – Kita vertus, gyvename nelabai dėkingoje, vėjui atviroje vietoje (šlaite, molyje), todėl ieškojome uogų, kurios galėtų pas mus išgyventi. Kai kurie ūkininkai specializuojasi auginti tik vienos rūšies uogas, o mes pabandėme pasodinti mišrų uogyną ir pasižiūrėti, kokios uogos pas mus augs, kokio derliaus sulauktume, kokia bus paklausa, kaip seksis parduoti.“

Pasirinkusi uogininkystę, sodininkystę pajūrio ūkininkė uogas, vaisius kol kas parduoda šviežius, iš jų produkcijos negamina, nes dar ir derliai nedideli.

„Norime didinti ūkį, turime dar hektarą žemės, bet pirmiausia reikia pažiūrėti, kaip seksis, ką geriau auginti, o jau tada plėstis. Laikas taip negailestingai bėga, bet mėginti užsiauginti daug to, kas galbūt neaugs ar neturės paklausos, tikrai neverta. Todėl dabar auginame daug ko po truputį ir bandysime žiūrėti, kas bus paklausu. Jei gerai seksis, ūkį išplėsime, tada galbūt galėsime pagalvoti ir apie uogų, vaisių perdirbimą“, – teigė S.Rumbutienė.

Šią savaitę užklupę neįtikėtini karščiai „Slėnio uogos“ šeimininkų labai neišgąsdino, nes jie turi įsirengę laistymo sistemą.

„Labai džiaugiamės, kad šį pavasarį pavyko įsirengti laistymo sistemą, nes pernai visą sodą teko laistyti rankomis. Dabar jokios sausros mums nebaisios! Uogos noksta sveikos, kokybiškos, puikaus skonio ir aromato“, – džiaugėsi ūkininkė S.Rumbutienė.

Kai kurios uogos – lyg vaistas

Ukmergės rajone ūkininkaujanti Genovaitė Sakalauskienė daugiausiai augina braškių, serbentų, agrastų, nemažus plotus užima avietės. Ekologiniame Sakalauskų ūkyje šalia populiarių tradicinių uogų auginamos ir retesnės – šeivamedžio, putino, šermukšnio.

„Rinkomės auginti ne tik populiarias, bet ir retesnes uogas. Jos – kaip vaistai, žmonės jas daugiau perka ne dėl skonio, o dėl to, kad sveika. Paprastesnis būdas yra nueiti į vaistinę ir nusipirkti vitaminų, papildų, bet sąmoningesni žmonės renkasi natūralius savo imuniteto stiprintojus, t. y. ekologiškai užaugintas uogas, bet tokių žmonių yra palyginti nedaug, todėl ir šių uogų neperka masiškai“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo G.Sakalauskienė.

Sprendimą auginti retesnes uogas lėmė ir noras pirkėjams pasiūlyti įvairesnį asortimentą.

„Žmonės nori įvairių produktų. Mes ne tik auginame uogas bei parduodame žaliavą, bet ir perdirbame. Iš to, ką užauginame, darome įvairias uogienes, džemus, sirupus, tyres, sultis, uogų skanėstus“, – vardijo ūkininkė.

Ūkyje auginamos ne tik uogos, bet ir vaisiai – nemažus plotus užima trešnės, slyvos. Užaugintą produkciją Sakalauskų ūkis perdirba čia pat veikiančioje vaisių, uogų ir daržovių perdirbimo ūkio gamyklėlėje „Genutės uogainė“. Daugiausiai produkcijos parduodama turgeliuose, kai kuriose parduotuvėse, prekybos tinkluose. Ūkis turi ir interneto svetainę, galima užsisakyti produkcijos tiesiai iš ūkio.

Produkcijos realizaciją paveikė antrus metus trunkanti COVID-19 pandemija.

„Turėjome nuolatines vietas, kur žmonės ateidavo pirkti mūsų produkcijos, bet dabar dėl pandemijos daug žmonių išvažiavo gyventi į sodybas, į kaimus, ir dabar mums labai sunku pasiekti klientą. „Covidas“, karantinas paveikė žmones, mes jaučiame ligos padarinius – žmonės prarado darbus, verslus, nebeturi pinigų. Mums tai atsiliepia, nes ekologinės produkcijos pirkėjas yra daugiau pinigų turintis ir labiau išsilavinęs žmogus, o dabar jo perkamoji galia sumenko“, – apgailestavo G.Sakalauskienė.

Pasak pašnekovės, ekologiškus produktus daugiausia perka mamos vaikams, o sąmoningi žmonės perka ne tik vaikams, bet ir sau, kad būtų sveiki, tačiau tokių yra nedaug.

„Visiems kitiems labai svarbi kaina, o mes negalime jos laikyti tokios pačios kaip ir neekologinių ūkių. Dabar prekiaujame braškėmis – jeigu mano derlius yra penkis kartus mažesnis, aš gi negaliu pardavinėti ekologiškai užaugintų braškių tokia pačia kaina kaip ir neekologiškų. Žmonės nori ekologiškų uogyčių, bet pigiai. Krizė juntama“, – tvirtino ūkininkė.

Skonį prisimena iš vaikystės

Nors į Lietuvą įvežama daug uogų, konkurencija didelė, daug gyventojų labiausiai vertina lietuviškas uogas, todėl pirkėjų turi ir versliniai uogynai, ir smulkūs šeimos ūkiai, kurie uogų užsiaugina savo reikmėms ir dar šiek tiek parduoda.

Zenono Mockaus uogų ūkyje Kelmės rajone auginamos medlievos, gervuogės, sausmedžiai, šilauogės, braškės.

„Auginti retesnes uogas (medlievas, sausmedžius, gervuoges) pasirinkau dėl įvairovės, kad nebūtų vien šilauogės, nors jų turiu daugiausiai – 1 245 krūmelius. Sausmedžių turiu apie 70 krūmų, medlievų – apie 150, gervuogių visai nedaug – vos 10 krūmų. Uogas parduodu tik šviežias, turiu nuolatinių klientų, uogų užsisako draugai, jų draugai ir pažįstami“, – pasakojo smulkaus ūkio šeimininkas Z.Mockus.

Pasak pašnekovo, retesnes sausmedžio uogas, medlievas būna net sunkiau parduoti, nes ne visi jas žino.

„Nors priskinu nedaug sausmedžių uogų, nes dar nėra pilnai suaugę krūmeliai, jas parduoti būna problema. Daug kas nežino ir medlievų, bet kai duodi paragauti, sako, kad labai skanios, prisimena, jog vaikystėje tokių uogų valgė. Man medlievos skanesnės net už šilauoges“, – sakė Z.Mockus.

Medlieva (liaudiškai – ameliankis) Lietuvoje buvo gerokai primiršta, bet dabar ją renkasi vis daugiau uogų augintojų. Sultingos ir saldžios medlievos skoniu bei savybėmis labai panašios į mėlynes. Jos turi daug magnio, geležies, vitaminų, antioksidantų. Medlievos sunoksta birželio pabaigoje.

Vis labiau populiarėja ir valgomasis sausmedis. Jis veda mėlynas, pailgas, savo skoniu mėlynes primenančias saldžiarūgštes uogas. Jose gausu vitaminų, geležies, magnio, kalio, mangano ir kitų naudingų medžiagų.

Pirmosios sausmedžio uogos paprastai pradeda bręsti birželio pradžioje, tad dabar braškes skinantis ūkininkas Z.Mockus po kelių dienų ims ir sausmedžių derlių. Nors užėję karščiai vargina, nuskintas uogas ūkininkas iš karto neša į šaldytuvą, nes kitaip jos sunkiai pasiektų pirkėjus sveikos ir skanios.

Rekomenduojami video