Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Į kieno kišenę pateks ES ir valstybės parama?

Galime tikėtis, kad pereinamieji metai tarp 2014–2020-ųjų ir 2021–2027-ųjų ES paramos laikotarpių finansine prasme bus švelnesni nei 2013-iaisiais, kai lėšų buvo pritrūkę. Šią savaitę įvykusiame Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys informavo, kad Kaimo plėtros programai įgyvendinti dar liko beveik 900 milijonų eurų bei paskelbė apie šįmet planuojamas finansavimo naujoves.

Ar suspėsime?

Priminsime, kad 2014–2020-aisiais Kaimo plėtros programoms finansuoti yra skirta 2,1 mlrd. Eur ir iki šių metų pradžios panaudota 47 proc. visų lėšų, o su jau pasirašytomis finansavimo sutartimis panaudota 60 proc. visų lėšų. Taigi liko dar 40 proc., arba beveik 900 mln. Eur. Ar suspėsime išleisti likusius pinigus?

„Veikia per 40 įvairių paramos teikimo schemų bei priemonių. Lėšos naudojamos pagal numatytą grafiką, todėl pavojus, kad liks nepanaudotų pinigų, negresia“, – tikino žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.

Viceministras pranešė apie artimiausiu metu skelbiamus kvietimus teikti paraiškas: „Nuo kovo mėn. pradėsime rinkti paraiškas pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ – iš viso bus skirta 50 mln. Eur. Šįmet numatyti du paraiškų teikimai – po 25 mln. Eur“.

Pasak D.Liutiko, bus sudarytos palankios sąlygos norintiems gauti paramą iki 50 tūkst. Eur – reikės pateikti paprastesnius verslo planus.

Dar 25 mln. Eur likę paremti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą. Šįmet bus skirta 12,5 mln. Eur, o paraiškos bus priimamos liepos mėn.

Paraiškų antplūdis

Praėjusių metų pabaigoje didelio ūkininkų susidomėjimo sulaukė parama ekonominės veiklos pradžiai kaime.

„Pakvietėme teikti paraiškas 16 ir 40 tūkst. Eur paramai verslo pradžiai kaime. Paraiškų ir verslo planų apimtis sutrumpinome 3–6 kartus, todėl sulaukėme milžiniško susidomėjimo, paraiškų pateikta kelis kartus daugiau nei galėtume finansuoti. Nacionalinė mokėjimo agentūra vertina paraiškas ir nuo rezultatų priklausys, ar dar svarstysime papildomai skirti lėšų“, – suteikė vilčių ministras G.Surplys.

G. Surplys

Paraiškos buvo renkamos praėjusių metų lapkričio mėn. Šįmet paraiškos verslo pradžiai kaime irgi bus renkamos metų pabaigoje – planuojama skirti 10 mln. Eur.

„Atsisakome griežto išlaidų kontroliavimo. Pirkite, ko ūkiams reikia, svarbiausia, kad pagal standartinės produkcijos dydį ekonominė veikla išaugtų nors 20 proc.“, – sakė D.Liutikas.

Tarp naujovių – paramos teikimas pagal regionus.

„Tai lėšos žemės ūkio produktams perdirbti. Skirsime lėšų kiekvienai apskričiai – modernizuoti jau esamas perdirbimo įmones arba steigti naujas“, – sakė G.Surplys.

Numatyta paramą skirti pirmą kartą dalyvaujantiems kokybės sistemose.

„Tai bus tęstinis paraiškų rinkimas, kai kiekvieną ketvirtį įvertinsime priemones. Taigi paraiškas bus galima teikti visus metus“, – priminė D.Liutikas.

Bet kuriuo metų laiku bus galima teikti paraiškas ir dėl gyvulių draudimo kompensavimo.

Vilioja ir stambiuosius

Svarbi parama, skatinanti kurti trumpąsias maisto teikimo grandines.

„Startas numatytas vasario pabaigoje. Šią paramą siejame su maisto čekių diegimo sistema, kuri pradės veikti nuo liepos mėn. Taigi tikimės kuo greičiau surinkti paraiškas, jas įvertinti ir suteikti paramą“, – žadėjo D.Liutikas.

„Kas pasinaudos supaprastinta tvarka? Žinau, kad į šias lėšas nusitaikė ir stambiausieji bei jau milijonus eurų ES paramos gavę ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės“, – įtariai teiravosi Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis.

vidas Juodsnukis ŠŪS

Be kita ko, LŠŪS vadovas prašė ministro, kad šis viešai paskelbtų informaciją, kiek ūkių ir kiek ES bei valstybės paramos gavo stambiausieji ūkiai: „Tai būtų labai veiksmingas argumentas stambiųjų ūkių savininkų godumui sumažinti. Kol kas tik neoficialiai žinome, kurie stambiausieji ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės gavo milijonus eurų paramos, todėl jų apetitas nemažėja“.

Ar bus laikomasi tvarkos, kai daugiau tiesioginių išmokų (TI) skiriama už pirmuosius 30 ha?

„Tokią tvarką išlaikysime. Norėčiau, kad daugiau mokėtume tik tiems, kurie ir turi tik iki 30 ha žemės, bet abejoju, ar pavyks tai pasiekti. Kitas variantas – didesnes TI mokėti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams ir tiems ūkiams, kurie sukuria, pavyzdžiui, 50 darbo vietų“, – svarstė G.Surplys.

Siūlo riboti

Ministras tikisi, kad derybos dėl 2021–2027 m. žemės ūkio sektoriaus finansavimo bus sėkmingos. Ar bus pasikeitimų dalijantis šią paramą?

„ES paramą reikia skirstyti teisingiau nei buvo daroma iki šiol. Štai net iš Briuselio girdime patarimus, kad reikėtų riboti TI paramos sumą vienam ūkio subjektui, pavyzdžiui, iki 60 tūkst. Eur. Ar ŽŪM turi tokių planų?“ – klausė V.Juodsnukis.

Pasak ministro, ES šalys dar nenusprendė, kaip elgtis dėl TI ribojimo.

„Matyt, bus leista tokią galimybę pasirinkti kiekvienai šaliai. Lietuvoje nustatėme 150 tūkst. Eur ribą. Šis ribojimas palietė penkis žemės ūkio subjektus“, – sakė G.Surplys.

ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas ministrui priminė viešą paslaptį, jog kai kurie stambiausieji ir jau milijonus eurų ES paramos gavę ūkiai sugeba išvengti 150 tūkst. Eur ribojimo: „Jie paprasčiausiai padalina valdą, įkuria kelis ūkius ir šaiposi iš tokių ribojimų. Žemės ūkio ministerija turi galimybių nustatyti tokius atvejus, tereikia noro.“

Milijonai melioracijai

Ministras sakė, kad iš esmės bus keičiamas Melioracijos įstatymas.

„Atsisakome Vyriausybės programoje numatyto tikslo visus melioracijos įrenginius atiduoti privatiems savininkams. Valstybės nuosavybei priklausys visos pagrindinės melioracijos trasos, grioviai, polderiai, pralaidos ir kt. Patikėjimo teise visa tai valdys savivaldybės ir joms bus skiriamos lėšos būtent šiems darbams atlikti. Numatėme planą per 10 metų šalyje atnaujinti visą melioracijos sistemą“, – žadėjo G.Surplys.

Kur gausite tiek lėšų?

„Lietuvoje valstybė nuomoja apie 1 mln. ha žemės, taigi per metus planuojame surinkti po keliolika milijonų eurų už šios žemės nuomą, o dalį šių lėšų skirti melioracijos sistemoms remontuoti ir prižiūrėti“, – skaičiavo ministras.

Tačiau ar tiek lėšų užteks?

„Planuojame skolintis iš Europos investicijų banko, arba pritraukti privatų kapitalą. Skolą grąžintume per 30–40 metų“, – sakė ministras.

Kitas svarbus niuansas – iki 2,5 km bus galima tvarkyti griovius be leidimo, o iki 1,5 km – net nereikės informuoti aplinkos apsaugos institucijų. Taigi šioje srityje biurokratizmo gerokai sumažės.

Be to, apie 10 mln. Eur planuojama skirti keliams kaimuose asfaltuoti. Šios lėšos bus skirtos arba savivaldybėms, arba kaimo bendruomenėms. Daug ar mažai? Vidutiniškai kiekvienoje savivaldybėje bus galima asfaltuoti po 1 km kelio.

Reformuos ir taisys

Pasak G.Surplio, su Europos Komisija jau pavyko susitarti dėl paramos kaimo bendruomenėms tobulinimo.

„Imsimės konkrečių veiksmų, kad kaimo bendruomenių veikla išsivaduotų iš sąstingio – artimiausiu metu keisime taisykles, kurių esmė ta, kad bus leidžiama mokėti atlyginimą kaimo bendruomenių atstovams, vykdantiems projektus“, – žadėjo ministras.

Be to, šįmet Seimo pavasario sesijoje bus nagrinėjami penki ŽŪM parengti projektai.

„Keisime ne tik Melioracijos įstatymą. Parengėme Ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas, keisime Maisto įstatymą dėl įsigaliosiančios maisto kuponų sistemos“, – vardijo G.Surplys.

Svarbi naujiena – prie VMVT ketinama prijungti VšĮ „Ekoagros“ ir Valstybinę augalininkystės tarnybą.

„Bus viena tarnyba, todėl valstybei bus paprasčiau derinti veiksmus muitinėje, o ūkininkus nauja tarnyba aptarnaus vieno langelio principu“, – tikino G.Surplys.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas suabejojo tokio sumanymo nauda:

„Kas vadovaus reformuotai struktūrai? Ar bus naudos, jeigu agronomas vadovaus veterinarijos tarnybai?“

„Tai yra Vyriausybės projektas. Man irgi kilo abejonių, tačiau nutarta siekti vadinamojo vieno langelio principo. Vadovaus direktorius, bet jis galės turėti pavaduotojus – konkrečios srities specialistus“, – aiškino G.Surplys.

ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis atkreipė dėmesį dėl naujai kuriamos struktūros sertifikavimo problemų. Taigi reforma gali sukelti daugybę papildomų kliūčių.

Pinigai marui stabdyti

Nepavyksta sustabdyti afrikinio kiaulių maro. Tik žiema jį pristabdė. Priežasčių daug. Valstybė skatino gyventojus laikinai neauginti kiaulių ir tam reikalui skyrė po 100 Eur už kiekvieną paskerstą kiaulę ir dar pridėdavo po 1 500 Eur kitiems gyvuliams įsigyti. Kol kas šia galimybe pasinaudojo tik 32 ūkininkai.

„Artimiausiu metu keisime kompensavimo tvarką – išmoką didinsime iki 2 000 Eur, be to, įsigyti kitus gyvulius bus galima ne visus iš karto, o per kelis kartus“, – sakė ministras.

Galėtų auginti daugiau

2.Zofija-Cironkienė

Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė

Numatyta skirti paramą kiekvienoje apskrityje veikiančioms ar steigiamoms žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėms, tačiau mums labai svarbu, kokias įmones ši parama pasieks. Ar ji atiteks tik stambiesiems perdirbėjams, kaip būdavo iki šiol, ar pasieks produkcijos perdirbimu užsiimančius ar ketinančius užsiimti ūkininkus? Verta skirti paramą tik toms įmonėms, kurios perdirba lietuviškos kilmės produkciją – tik tokiu atveju mes galėtume didinti, pavyzdžiui, daržovių auginimo plotus. Bet jeigu remsime iš užsienio įvežtą produkciją perdirbančias įmones, tai tokia parama augintojams ne padės, o pakenks. Tai ypač svarbu daržovių sektoriuje – galėtume auginti daugiau, tačiau trūksta perdirbimo pajėgumų.

 

 

Rekomenduojami video