Nors prabėgo jau dveji metai, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi itin didelės apimties baudžiamąją Henriko Daktaro ir kitų nuteistųjų bylą, bausmių nesušvelnino ir paliko jam galioti įkalinimą iki gyvos galvos, tačiau vieno žinomiausių visų laikų Lietuvos nusikaltėlių, Lietuvos žiniasklaidoje dažnai vadinamo nusikalstamo pasaulio autoritetu, pavardė vis dar sušmėžuoja laikraščių puslapiuose, kalinį kartkartėmis galime pamatyti ir televizorių ekranuose.

Paliko Lukiškėse

Balandį ir gegužę H. Daktaro pareiškimus ir skundus nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai (VAT). Byla, kur H. Daktaras, dar dažnai vadinamas Henyte, ir jo dešinioji ranka – Egidijus Abarius, pravarde Goga, buvo atsakovai, išnagrinėta Kauno apylinkės teisme.

Ko gero, džiugiausią žinią H. Daktaras išgirdo VAT. Šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija šių metų gegužės 11 dieną panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkino H. Daktaro skundą dėl jo perkėlimo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) į Pravieniškių pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Jau pernai liepos pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjos Eglės Gruodienės, nusprendė, kad nuteistasis gali keliauti į pataisos namus Pravieniškėse. Tik džiaugsmas truko neilgai – Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Eugenijus Papučka, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutartį, įvertinęs kitą turimą informaciją apie H. Daktarą, surašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui ir paprašė Henytę palikti Lukiškėse.

Rugpjūčio pradžioje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija paskelbė nutartį, kuri tuo metu buvo galutinė ir neskundžiama: H. Daktarui Pravieniškėse – dar ne vieta.

„Nuteistasis bausmę atlieka už itin žiaurus, ciniškumu, smurtu pasižymėjusius nusikaltimus, sukėlusius neatitaisomas pasekmes, – paskelbė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė. – Teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius 10 metų bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Sprendžiant dėl perkėlimo, prioritetas teikiamas ne formalioms sąlygoms, bet saugumo reikalavimams, kad tokio asmens perkėlimas į pataisos namus nekeltų grėsmės, atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, jo elgesį kalėjime“.

Teisėja priminė, kad nusikalstamo susivienijimo lyderis H. Daktaras nusikaltimus darė siekdamas savanaudiškų tikslų bei išsaugoti savo įtaką nusikalstamame pasaulyje.

Labai pavyzdingas

Šiemet jau Vilniaus apylinkės teismas nusprendė, kad H. Daktaras, nors yra 6 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi ir jo elgesys yra vertinamas gerai, tačiau dar nėra vertas švelnesnio režimo. Anot teisėjos Eglės Gruodienės, H. Daktaras savo kaltę pripažįsta iš dalies – mano, kad nuteistas per griežta laisvės atėmimo bausme.

H.Daktaras yra sakęs, jog į pataisos namus nori tik dėl to, kad gautų ilgalaikius pasimatymus su žmona. „Aš stengiuosi, kad galėčiau pakliūti į zoną, nes noriu pasimatyti su žmona, tik dėl to, nes dabar yra pažeidžiamos mano teisės – gaunu tik trijų valandų pasimatymą, o ten gaučiau parą, – sakė H. Daktaras. – Man nesvarbu, kur sėdėti, aš – tik dėl šeimos“. Beje, H. Daktaras balandį po daugybės metų turėjo galimybę su žmona praleisti parą nestebint pareigūnams – po ilgos kovos teismuose Lukiškių TI-K įvykdė teismo sprendimą, kuriame nurodyta, kad iki gyvos galvos nuteistam kaliniui privalo būti suteiktas ilgalaikis pasimatymas su sutuoktine. Dėl to, kad negavo pasimatymų, valstybė yra išmokėjusi kompensacijas tiek H. Daktarui, tiek R. Daktarienei.

Dabar VAT jau buvo nuolaidesnis už apylinkės teismą ir nusprendė H. Daktarą perkelti į Pravieniškes. Teisėjų kolegija atsižvelgė į išskirtinai teigiamą nuteistojo charakteristiką, į Lukiškių TI-K administracijos ne kartą išsakytą nuomonę, kad nuteistąjį H. Daktarą perkėlus iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog savo elgesiu nuteistasis įrodė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos jam gali būti švelninamos, ir jis gali būti perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus. Dėl to teismas tenkino Lukiškių TI-K direktoriaus teikimą dėl H. Daktaro perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino.

Tačiau H. Daktaras, nepateisinęs jam parodyto pasitikėjimo, gali būti grąžintas iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmę.

Nuosprendžio nepakeitė

Priminsime, kad H. Daktaro ir jo grupuotės narių byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2011 metų gegužės. Suėmimą H. Daktarui teismas skyrė dar 2008 metų gruodžio 24 dieną, tačiau tuomet Henytė pasislėpė. Jis buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto, 2009-ųjų rugsėjo 4 dieną.

Nuosprendį Daktarų gauja išgirdo dar 2013 metų birželį, kai istorinio nusikaltėlių susivienijimo bylą išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas. H. Daktaras, pripažintas kaltu dėl 13 nusikaltimų ir išteisintas dėl 8, tuomet buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos,

Abariui skirta 20 metų už grotų, kiti gaujos nariai taip pat sulaukė griežtų laisvės atėmimo bausmių.

Daktarų bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas tuomet konstatavo, kad Henytės pravardę nešiojančio H. Daktaro gauja 1993–2000 metų laikotarpiu užsiėmė pačia įvairiausia veikla: žudė, plėšė, prievartavo turtą. Nusikalstamai veikai daryti Henytės bendrai naudojo šaunamuosius ginklus ir sprogmenis.

Šiuos Klaipėdos apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius paliko galioti ir LAT.

Svarbiausia – pasimatymai

Kai tik nuosprendis įsigaliojo H. Daktaras, kaip ir kiti didieji mūsų šalies galvažudžiai, nuteisti iki gyvos galvos ir dienas leidžiantys Lukiškių kalėjime, ėmė prašytis į Pravieniškes, kur sąlygos kalėti nepalyginamai geresnės nei Lukiškių TI-K.

Pravieniškėse nuteistieji iki gyvos galvos gyvena ne kamerose, o bendrabučio tipo patalpose. Jie turi atskiras virtuvėles, sanitarinius mazgus, o svarbiausia – kiemelius, kuriuose gali praleisti kad ir visą dieną: sportuoti ar tiesiog kvėpuoti grynu oru. Tačiau ypač gera žinia vadinamiesiems gyvagalviams, yra ta, kad persikėlus į Pravieniškes, pagerėja ne tik gyvenimo sąlygos – keičiasi ir režimas. Čia jiems taikomos Bausmių vykdymo kodekse numatytos sąlygos, kaip ir kitiems nuteistiesiems pataisos namuose. Jei „gyvagalviai“ yra paprastojoje grupėje (neturi nuobaudų, laikosi visų numatytų įkalinimo namuose taisyklių), jie turi teisę gauti ir ilgalaikius pasimatymus.

Priteisė tūkstančius

„Akistata“ dar nerašė, kad balandžio viduryje Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo nužudyto Daktarų gaujos nario Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, žmonos Loretos Gedvilaitės ir sūnaus Rimanto Ganusausko ieškinius H. Daktarui ir E. Abariui. Visi teismai pripažino, kad kaip tik jie nužudė Mongolą.

Tyrėjų duomenimis, Mongolas buvo nužudytas 1993 metų gruodžio 25 dieną. H. Daktaras, E. Abarius ir jų sėbrai rado Mongolą name, kuriame jis slėpėsi, ir nuvežė į mišką, kur buvo iš anksto iškasę duobę. E. Abarius nukreipė pistoletą R. Ganusauskui į galvą, bet ginklas užsikirto. Tuomet ginklą stvėrė H. Daktaras – auka krito nuo dviejų šūvių. Mongolo kūnas iki šiol nerastas. H. Daktaras tikino, kad R. Ganusauskas gyvas ir slapstosi užsienyje. Tačiau Mongolo našlė jo žodžiais netiki: „Jis taip pat prisiekinėjo, kad manęs neprievartavo, neatėmė namo ir nepavogė automobilio“. Moteris su sūnumi kreipėsi į teismą prašydami iš H. Daktaro ir E. Abariaus priteisti jiems milijoną eurų. Teismas, išnagrinėjęs ieškinius, Mongolo artimiesiems priteisė 90 000 eurų neturtinės žalos.

Henytė šią sumą privalo sumokėti perpus su Egidijumi Abariumi-Goga. Tiesa, šis sprendimas dar nėra galutinis, nes L. Gedvilaitės nuomone, teismas nepakankamai įvertino šeimos išgyvenimus, neatsižvelgė į tai, kad šeima neteko maitintojo, todėl sprendimą apskundė. Tačiau Kauno teismas šią sumą priteisė remdamasis Aukščiausiojo Teismo praktika, nes ir kitose panašiose bylose priteisiamos panašios sumos.

Kita kalba, ar Henytė ir Goga sumokės kokią nors pinigų sumą, nes, atrodo, kad savo vardu jie jokio turto neturi. Dar anksčiau  H. Daktaras ir E. Abarius yra įpareigoti solidariai atlyginti R. Ganusausko dukteriai Ramintai 43 4000 eurų dydžio žalą, bet to nepadarė.

Po kruvino išpuolio L. Ganusauskienė susigrąžino savo mergautinę pavardę. Moters tvirtinimu, šeima skaudžiai išgyveno vyro netektį, sūnus Rimantas puolė į depresiją, negalėjo baigti mokslų.

Mongolo našlė jau penkiolika metų gyvena ir nuosavu verslu užsiima Italijoje. Ten pat gyvena ir jos sūnus Rimantas, ir ištekėjusi už italo Loretos dukra iš pirmosios santuokos Ernesta.

Petras IVANAUSKAS