Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Gyvybės šaknis“ nuo šimto ligų – po mūsų kojomis

 Motulė gamta žmones apdovanojo daugybe vaistinių augalų, kurie veša tiesiog po mūsų kojomis. Tikrai neverta pirkti brangių maisto papildų iš žolelių, augančių tolimose šalyse, kai galime patys pasiruošti kur kas veiksmingesnių preparatų iš savo kieme, darže ar pievoje klestinčių augalų – tik nereikia tingėti. Vienas naudingiausiųjų – paprastoji kiaulpienė, vadinama vaistu nuo šimto ligų. Ruduo – tinkamiausias metas kasti kiaulpienių šaknis, kurios daug vertingesnės už jų lapus bei žiedus.

Kiaulpienė – įkyri piktžolė darže, bet liaudies medicinos žinovai ją vadina „gyvybės šaknimi“. Visas augalas turi gydomųjų savybių, bet daugiausia – šaknys. Jose yra karčiųjų medžiagų, inulino, raugų, organinių rūgščių, vitaminų C ir B. Taigi kol žemės nesukaustė gruodas, nepatingėkime pasikasti dvimečių ar trimečių kiaulpienių šaknų.

Kiaulpienių šaknų poveikis:

  • Gerina apetitą, skatina visų virškinimo organų darbą: pagreitina tulžies išsiskyrimą, gerina kepenų, inkstų, skrandžio veiklą, todėl ypač tinka turintiems antsvorio.
  • Gerina sąnarių ir kaulų jungiamojo audinio būklę, todėl padeda esant sąnarių uždegimams.
  • Šalina iš organizmo blogąjį cholesterolį, todėl tinka vartoti aterosklerozės profilaktikai, gerina atmintį.
  • Padeda sergant cukriniu diabetu, nes turi inulino.
  • Valo kraują, gerina medžiagų apykaitą, tinka vartoti, kai odą beria spuogais, dažnai užkietėja viduriai, kankina pilvo skausmai.

Iškastas šaknis reikia gerai nuplauti kambario temperatūros (nekarštame) vandenyje, nutrinti kietu šepetėliu ir apdžiovinti. Galima džiovinti nesmulkintas nekarštoje orkaitėje ar džiovykloje 60 laipsnių temperatūroje arba tiesiog ant įkaitusio radiatoriaus. Galima supjaustyti „tabletėmis“ arba sumalti mėsmale ir džiovinti jau susmulkintas.

Kiaulpienių šaknų nuoviras.

2 valg. šaukštus išdžiovintų smulkintų šaknų užpilti puse litro verdančio vandens ir virti ant lėtos ugnies 15 min. Po 40 min. nukošti ir gerti po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Kiaulpienių šaknų užpilas

Kai kurie žolininkai pataria džiovintas šaknis iš vakaro užmerkti šaltame vandenyje, rytą tą vandenį išgerti, o suminkštėjusias šaknis suvalgyti. Kad nesijaustų kartumo, galima jas sumaišyti su medumi.

Galima susmulkintas šaknis užpilti verdančiu vandeniu termose ir, palaikius keletą valandų, gerti prieš valgį.

Kiaulpienių šaknų milteliai

Džiovintas šaknis galima sumalti kavamale. Miltelius laikyti sandariame stiklo inde. Kasdien 3 kartus per dieną suvalgyti pusę arbatinio šaukštelio miltelių, sumaišius juos su medumi.

Kiaulpienių šaknų kava

Profilaktikai vertėtų gerti kiaulpienių kavą. Ji gaminama panašiai kaip gilių kava: džiovintas smulkintas šaknis paskrudinti orkaitėje, kol įgaus šviesiai rudą spalvą. Gardu užbalinta pienu ar grietinėle, pasaldinta medumi.

Jei turėsite kantrybės ilgai vartoti šias „gyvybės šaknis“ – net ir būdami sveiki atitolinsite senatvę, nesirgsite ateroskleroze, sustiprės organizmo imunitetas, nesirgsite virškinamojo trakto ligomis.

 

Parengė Valda Dagilė

 

Rekomenduojami video