Kad naujagimiai nebūtų mėtomi pamiškėse, užkasami daržuose ar „laidojami“ išvietėse, dar 2009-ųjų lapkritį Lietuvoje buvo įsteigtas vadinamasis Gyvybės langelis – vieta, kur galima saugiai palikti nenorimą auginti naujagimį ir išvengti teisėsaugininkų persekiojimo, kartu – ir baudžiamosios atsakomybės. Šiandien tokių Langelių šalyje yra jau 10. Tačiau visiškai išvengti naujagimių nužudymų vis tiek nepavyksta.

Jau pasmerkta

Neseniai toks nusikaltimas, bene pirmas šiemet, įvykdytas Pakruojo rajone. Įtariamosios ieškoti nereikėjo, nes ji buvo nusikaltimo vietoje. Šiuo metu Vaida M. (25 m.) – jau už grotų. Šiaulių apylinkės teismas nutarė, kad įtariamoji mažiausiai 2 mėnesius turi gyventi nelaisvėje.

Kol psichiatrai nenustatė, kad Vaida M. puikiai suprato, jog žudo savo naujagimį, žudike jos vadinti negalima. Tačiau didžioji dalis žmonių, kuriuos nors kiek palietė ši sveiku protu niekaip nepaaiškinama tragedija, Vaidą M. ne tik be gailesčio vadina vaikžude, bet ir iš karto siunčia kalėti iki gyvos galvos, tada tuoj pat keičia savo nuomonę: esą kam reikia valstybei išlaidauti – išlaikyti žiaurią nusikaltėlę iki jos gyvenimo pabaigos, jeigu patogiau būtų grąžinti į Lietuvą mirties bausmę. Tokios nuomonės vyrauja interneto žinių svetainėse, kuriose turi galimybę pasisakyti visi, kas tik nori.

Tačiau „Akistata“ jau ne kartą priminė savo skaitytojams, kad mirties bausmė Lietuvoje negali būti vykdoma jau nuo 1998-ųjų gruodžio, kai tai paskelbė Lietuvos Seimas, nes mirties bausmę draudžia Europos Sąjunga (ES), o Lietuva – ES narė.

Kita vertus, dauguma teisininkų, rengusių mokslinius darbus, analizavusių šūsnis baudžiamųjų bylų, teigia, kad žinojimas, jog gresia mirties bausmė, nusikaltėlio, keliančio ranką prieš savo auką, dažniausiai nestabdo, nes tuo metu jis net negalvoja, kuo viskas baigsis.

Neketino auginti

Štai ir jau minėta Pakruojo krašto gyventoja Vaida M. – turbūt naivu manyti, kad ji, virtuviniu peiliu, kaip neslepia teisėsaugininkai, nurėždama savo naujagimiui kojytę, prieš tai dar svarstė, kokia bausmė už tai gresia. Juk jeigu būtų svarsčiusi, tai būtų sugalvojusi ką nors gudriau, o ne atsikratyti naujagimio tada, kai ne vienas jos rato žmogus žinojo, jog ji laukiasi, ir matė, kad tuoj turi gimdyti.

Apie tai, kad Vaida M. gali būti įvykdžiusi nusikaltimą (esą kur nors užkasusi savo vaisių, neva turbūt įvykus persileidimui dėl girtavimo), policijai pranešė Vaidos M. sugyventinis Sergejus (47 m.). Sunku pasakyti, ar vyras išties nuoširdžiai išgyveno dėl naujagimio likimo, ar tik suveikė pavydo išprovokuotas keršto jausmas, kai Sergejų prieš kelias dienas paliko daugiau nei 20 metų jaunesnė sugyventinė ir išėjo į kitą kaimą, kur prisiglaudė vienišo, irgi vyresnio, vyro pastogėje. Bet aišku, kad Sergejus nemelavo ir kad laiku spėta užklupti Vaidą M., dar nespėjusią savo naujagimio „palaidoti“ kur nors dirvoje ar... sušerti šunims. Tokių minčių pareigūnams kilo, kai įtariamoji jiems paaiškino, kodėl buvo nupjovusi savo naujagimio kojytę, ir užsiminė, esą „gal šuo jau bus suėdęs“.

Dabar suimta Vaida M. jau yra prisipažinusi, kad savo naujagimio ji nelaukė, neketino jo auginti, todėl, tapusi nėščia, į medikus nesikreipė, džiaugsmu dėl progos patirti didįjį motinystės stebuklą netryško. Moteris pati pagimdė sūnelį svetimoje pastogėje, kai joje esą nebuvo šeimininko, gyvą naujagimį pati uždusino, o kitą dieną išniekino jo kūnelį, kad dalimis jo būtų galima atsikratyti lengviau.

Abejingi artimieji

Apie Vaidos M. nėštumą žinojo ir jos mama, ir sesuo, kiti šeimos nariai, tačiau niekas nesugalvojo pranešti ar į seniūniją, ar į Vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS), jog gimdyti ruošiasi nuolat girtaujanti ir valkataujanti jauna moteris. Beje, kaip jau po nusikaltimo papildė ir seniūnijos darbuotojai, bent jau netolimoje praeityje (prieš 5 metus) turėjusi ir psichikos problemų, nes jai buvo nustatyta psichikos liga. Tik 2011 metais, kai dėl šios negalios Vaida M. vėl turėjo kreiptis į specialistus, ji to nedarė, tad žinia apie turimą negalią oficialiai nebefiksuota. Jaunai moteriai tai nerūpėjo net ir žinant, kad ji praranda galimybę kas mėnesį gauti neįgalumo išmoką.

Girtaujanti moteris iki tragedijos buvo nežinoma Pakruojo VTAS darbuotojams, nes iki šiol vaikų ji dar neturėjusi.

Gal po nusikaltimo Vaida M. labai išgyvena ir dėl nužudyto kūdikio, ir dėl savo tolesnio likimo? Kaip teigė Šiaulių apygardos prokuratūros atstovai, taip, įtariamoji pratarė, kad gailisi dėl savo poelgio. Beje, tuoj po įvykdyto nusikaltimo Vaida M. buvo blaivi, tik jai prireikė medikų pagalbos po gimdymo namie.

Kodėl ši moteris neišsaugojo savo sūnelio gyvybės, galėdama palikti jį Gyvybės langelyje? Greičiausiai tiesiog nesivargino, nes jai dar būtų reikėję kaip nors įveikti maždaug 40 kilometrų kelią nuo Pakruojo iki Šiaulių, kur yra artimiausias Gyvybės langelis, ir tokį pat kelią atgal į namus. O tai – ir laikas, ir pinigai, ir papildomas rūpestis. Žinoma, tik sveikai nemąstančiam žmogui, neturinčiam labai artimų žmonių, galinčių padėti. Juk Vaida M. gimdė svetimuose namuose ir, deja, gana toli nuo Gyvybės langelio Šiauliuose.

Bet kitą variantą pasirinkusi Vaida M., užaugusi asocialioje daugiavaikėje šeimoje, kur tėvai girtaudavo, dabar – potenciali kalinė. Baudžiamasis kodeksas (BK) teigia, kad už savo šeimos nario – bejėgiškos būklės mažamečio – nužudymą turi būti skiriamas laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Žinoma, jeigu tik bus nustatyta, kad Vaidos M. nusikaltimo nenulėmė psichikos liga.

Atliko pusę bausmės

Tačiau skeptikai jau dabar mosuoja rankomis: girdi, kas iš tų „griežtų“ bausmių, jeigu per keletą metų jos sutirpsta perpus? Tai – ir apie kitą moterį, nužudžiusią savo naujagimį. Mat tomis dienomis, kai Pakruojo rajoną aptemdė minėta vaikžudystės tragedija, „zonos“ vartai buvo atverti klaipėdietei vaikžudei Viktorijai Filiponenko (31 m.), už grotų gyvenusiai 5 metus.

Dabar V. Filiponenko, 2012 metais nuteista kalėti 10 metų (už grotų ji dar gyveno ir iki šio teismo nuosprendžio), jau išleista į laisvę lygtinai. Savo naujagimį 2009-ųjų gegužę pasmaugusiai vaikžudei likę kalėti dar 4 metus ir 9 mėnesius. Tiek laiko ji turėtų gyventi varžoma tam tikrų apribojimų ir nuolat stebima teisėsaugininkų lyg per didinamąjį stiklą. Mat jeigu padarytų naują nusikaltimą, jai „sugrįžtų“ nebaigtos atlikti nelaisvės bausmės dalis.

V. Filiponenko į Lietuvoje nuteistų vaikžudžių istoriją įėjo kaip viena išvaizdžiausių nusikaltėlių – bent taip rašo internautai. Išties ji yra ypatinga moteris jau vien dėl to, kad du kartus pagimdė po dvynių porą. 2009-ųjų gegužę – dvynius sūnelius, kurių vieną pasmaugė ir iškart po gimdymo namuose išmetė į šiukšlių konteinerį prie namo Klaipėdoje. Teismams nepavyko įrodyti, kad tuo metu gimdyvė nužudė ir antrą savo naujagimį iš gimusių dvynukų – esą jis jau gimė negyvas. O konteineryje buvo „palaidoti“ abu. Antrą porą dvynių – mergaites – V. Filiponenko pagimdė 2011-ųjų pradžioje Ispanijoje, kai prieš tai slapstėsi šioje šalyje dėl įvykdytos vaikžudystės. Lengva paskaičiuoti, kad šiandien gražuolė V. Filiponenko galėjo būti itin laiminga jau beveik septynmečių dvynių ir penkiamečių dvynukių mama!

V. Filiponenko aplinkos žmonės teigia, kad iš „zonos“ išleista vakarykštė kalinė ketina dėti visas pastangas, jog kuo greičiau galėtų išvykti iš Lietuvos pas savo dukras, kurias augina jų tėtis. Anot teisininkų, juridiškai tai įmanoma.

Žinia apie tik pusę bausmės atlikusios V. Filiponenko paleidimą į laisvę itin papiktino daugybę žmonių, manančių, kad vaikžudes už grotų reikėtų laikyti bent tiek laiko, kiek jos vis dar gali pastoti. Šie žmonės teigia, kad ne tik alkoholis, bedarbystė ir nesveika psichika daro Lietuvą vaikžudysčių kraštu, bet ir tik simbolinės bausmės už tokius žiaurius nusikaltimus. Na, o teisininkai bando paprotinti taip mąstančiuosius: būtina atsikratyti keršto jausmo, nes reikalauti itin griežtos bausmės nusikaltėliams – esą tik siekti keršto.

Tik faktai:

Kad nebūtų vaikžudysčių, Lietuvoje šiuo metu veikia 10 Gyvybės langelių (dažniausiai – prie ligoninių, yra ir prie kūdikių namų) – juose nuo 2009-ųjų iki šiol gyvybė buvo išsaugota jau 45 mažyliams, kaip skelbia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Pernai šalies Gyvybės langeliuose buvo palikti ir taip išsaugoti 8 vaikučiai (visos mergaitės), šiemet – jau 2 (berniukai).

Langeliai yra skirti naujagimiams palikti, tačiau juose paliekami ir jau augesni kūdikiai, o buvę, kad į lopšius Gyvybės langeliuose Lietuvoje (2 atvejai) vos tilpo ir 9 mėnesių mažylis, ir pusantrų metų.

Didžioji dauguma Gyvybės langeliuose rastų mažylių šiuo metu yra sėkmingai įvaikinti.

Penkis kūdikius iš visų 45 paliktųjų vėliau susigrąžino jų biologinės mamos, o dar dvi tokios moterys laukia, kol savo žodį tars teismas.

Irena ZUBRICKIENĖ