Pienininkystė yra viena svarbiausių Lietuvos žemės ūkio šakų. Net penktadalį visos Lietuvoje pagaminamos žemės ūkio produkcijos sudaro pienas ir jo produktai. Kaip ir bet kuris kitas verslininkas, pieno ūkio savininkas iš savo veiklos siekia maksimalaus rezultato – kuo didesnio pelno. Specialistų teigimu, pelno sulaukti galima tik tada, jei ūkininkaujama pažangiai, pasitelkiamos kvalifikuotų specialistų žinios, kontroliuojamas gyvulių produktyvumas.

Šiuo metu svarstomi planai valstybei priklausančią UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ (GPK) sujungti su kita valstybei priklausančia įmone VĮ „Pieno tyrimai“. Tačiau žemdirbiai tokius užmojus vertina nevienareikšmiškai.

Kontrolė būtina

Savo ūkių ateitį planuojantys žemdirbiai pripažįsta gyvulių produktyvumo kontrolės naudą. AB „AUGA group“tvartuose – apie 2 proc. visų šalyje kontroliuojamų karvių – 3 554 melžiamos karvės ir 3 300 veislinių telyčių. Bendrovės gyvulininkystės vadovas Sigitas Japertas teigė, kad visa jų karvių ir prieauglio banda yra kontroliuojama, jis neįsivaizduojąs, kaip kitaip galima plėtoti pieninę gyvulininkystę.

„Mes patys vykdome kontrolę – imame pieno tyrimus, juos išsiunčiame, o rezultatus suvedame į sistemas. Tai daro mūsų specialistai – gyvulininkystės technologai. Tačiau reikia ir nepriklausomo arbitro, kuris patikrintų, ar gerai mūsų specialistai atlieka šį darbą. Lietuvoje tai daro GPK specialistai“, – teigė S.Japertas.

Pasak jo, toks pakartotinis patikrinimas reikalingas, nes visoje šalyje privalo būti vadovaujamasi bendra patikrų metodika, duomenys turi būti kaupiami. Panašiai daroma ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Kontroliuojamas ne tik karvės produktyvumas, bet ir sekamas bulių reproduktorių spermos panaudojimas, nes tik taip įmanoma išvengti kraujomaišos ir paveldimų ligų.

„Lietuvoje yra 8 karvių fermos ir 3 specializuoti veislinių telyčių auginimo ūkiai. Prieš kelerius metus buvo duotas leidimas vykdyti telyčių kontrolę. Anksčiau daug vargdavome poruodami telyčias, Kai telyčią išveždavome auginti į specializuotą ūkį, iš karto nutrūkdavo jos kontrolė – dingdavo visi kilmės ir produktyvumo duomenys. Dabar GPK leidžia išvengti tokių bėdų“, – tvirtino S.Japertas.

Kitaip neįsivaizduoja

Lietuvoje šiuo metu kontroliuojama apie 51 proc. karvių bandos. Gyvulių produktyvumo kontrolės metu nustatomi karvių pieningumo, pieno sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus ir kiti rodikliai, suteikiama informacijos apie pokyčius, kurie gali būti atsitiktiniai arba susiję su gyvulių paveldėjimu ir ligomis.

Be to, GPK ūkininkui suteikia galimybę greičiau ir paprasčiau atskirti sergančias karves ir parduoti pieną aukštesne kaina, nustatyti ir gydyti slaptus bei klinikinius mastitus, tikslingai užsiimti ligų prevencija, mažinti karvių neproduktyvumo laikotarpį, sutrumpinti neveršingumo periodą ir sulaukti daugiau veršelių.

Tai, kad be GPK niekaip neišsiverstų, „Valstiečių laikraščiui“ teigė ir Radviliškio r. Sidabravo žemės ūkio bendrovės, laikančios apie 1 tūkst. galvijų, tarp kurių 450 karvių, gyvulininkystės padalinio vadovas Žilvinas Vaškas. Pasak jo, gyvulių kontrolė ypač praverčia tuomet, kai ketinama kontroliuojamą veislinį gyvulį parduoti. „Tokia tendencija visame pasaulyje – kontroliuojamos bandos gyvulys yra kur kas brangesnis, nes pirkėjas žino, kokio jo produktyvumo gali tikėtis“, – teigė Ž.Vaškas.

Pasak jo, labai praverčia kontrolės metu gaunami duomenys apie karvių pieno sudėtį. Iš šių rodiklių galima spręsti apie gyvulio sveikatos būklę, numatyti galimas gyvulio sveikatos problemas.

Plungės r. Tomo Skieraus ūkio fermos vedėjo Georgijaus Iljino teigimu, 175 karves laikančiam ūkiui (neseniai nupirkta dar daugiau gyvulių) GPK konsultacijos yra būtinos ir labai naudingos. Fermos vedėjas džiaugėsi, kad jiems gelbsti GPK kompetentinga konsultantė dr. Danguolė Urbšienė. „Ji labai daug mus konsultuoja tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu, atvažiavusi į ūkį, įvertina esamą situaciją“, – sakė G.Iljinas.

Patiems per sudėtinga

Pastaruoju metu Žemės ūkio ministerija prabilo apie planus leisti ūkininkams, išklausiusiems kursus ir išlaikiusiems egzaminą bei gavusiems reikiamą licenciją, patiems vykdyti gyvulių produktyvumo kontrolę. Tačiau ne visiems ūkininkams tokie siūlymai priimtini.

Pasak Radviliškio r. „Draugo“ žemės ūkio bendrovės pirmininko pavaduotojos gyvulininkystei Gražinos Baranauskaitės, neretai tokiam darbui pritrūksta ir patirties, ir laiko. „Visus kitus darbus vos spėjame padaryti, todėl GPK pagalba tikrai reikalinga“, – sakė G.Baranauskaitė. Anot jos, jų fermoje įdiegtos melžimo ir bandos stebėjimo naujovės, tačiau to jiems neužtenka.

Radviliškio r.Tamošiškių kaimo ūkininkas Mantas Jankūnas džiaugėsi, kad patikėjo bandos kontrolę GPK specialistams (kontrolė vykdoma A metodu). Dabar jam nereikia rūpintis gyvulių produktyvumo kontrolei ir duomenų apskaitai reikalingais darbais. Be to, ir už paslaugas brangiai mokėti nereikia, nes iki 70 proc. paslaugų kainos dotuoja valstybė.

Tiesa, kai kurios žemės ūkio bendrovės ar stambūs ūkiai patys bando kontroliuoti savo galvijų bandos produktyvumą. Kaip pasakojo Kalvarijos sav. Vazniškių žemės ūkio bendrovės gyvulininkystės direktorius Arvydas Kardišauskas, GPK specialistai atlieka kontrolinį melžimą tik kartą per ketvirtį.

„Tokia kontrolė mums kainuoja pigiau. Tačiau jeigu būtų pasiūlytas dar geresnis variantas, alternatyvios paslaugos, svarstytume, ar visą šį darbą patikėti GPK ir kontrolę vykdyti A metodu, ar rinktis pigiausią variantą ir viską daryti patiems“, – teigė A.Kardišauskas. Pasak gyvulininkystės direktoriaus, jų bendrovėje įdiegta bandos valdymo programa,

tačiau jos teikiamų galimybių jiems nepakanka.

Pasigenda inovatyvumo

GPK specialistai, modernėjant ūkiams, nuolat modernizuoja ir gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugas, ieško geriausių ir pažangiausių darbo organizavimo aspektų. Tačiau „Valstiečių laikraščio“ kalbinti žemės ūkio bendrovių atstovai teigė, kad GPK pasitempti dar yra kur.

„GPK galėtų ūkiams pateikti išsamesnes ataskaitas. Aš jau esu pateikęs siūlymus, ką norėtume tose ataskaitose matyti, nes dabar mums patiems reikia daryti duomenų analizes“, – teigė A.Kardišauskas.

Sidabravo žemės ūkio bendrovės gyvulininkystės padalinio vadovas Ž.Vaškas pageidautų, kad produktyvumo ataskaitos būtų siunčiamos į išmaniuosius telefonus. Tada būtų galima būnant bet kurioje vietoje, kur tik yra internetas, matyti ataskaitas, informaciją apie gyvulius.

„Tai galėtų būti ir mobiliosios aplikacijos. Kompiuterinio prisijungimo būdas suvedant prisijungimo kodus jau nelabai atitinka gyvenimo tempą. Juolab kad kompiuterio visur nesinešioji, o išmanusis telefonas – visada po ranka“, – sakė Ž.Vaškas.

Pasak jo, būtų gerai, jei išmaniuoju telefonu būtų galima sužinoti ne tik galvijų produktyvumo tyrimų duomenis, bet ir visą informaciją apie pieno tyrimus.

Kelia diskusijų

Pastaruoju metu vis dažniau šalies valdžios kuluaruose pasigirsta nuomonių, esą vertėtų GPK sujungti su kita valstybės įmone – „Pieno tyrimais“. „Valstiečių laikraščio“ kalbinti žemdirbiai skirtingai vertino tokį sumanymą.

„Manau, toks dviejų valstybei priklausančių įmonių sujungimas yra geras žingsnis, nes naudojamės abiejų paslaugomis. Prie jų dar reikėtų prijungti ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą“, – išdėstė savo nuomonę plungiškis G.Iljinas.

Iš dalies jam linkęs pritarti ir kalvarijietis A.Kardišauskas. Jo manymu, ne taip svarbu, bus įmonės sujungtos ar ne. Svarbiausia – jų teikiamų paslaugų kokybė. „Pagrindinis dalykas – gaunami duomenys turi būti tinkami, susisteminti ir kaip galima greičiau pasiekti mus“, – tvirtino jis.

Abejonių, reikia ar nereikia jungti dvi įmones, neslėpė ir radviliškietis Ž.Vaškas. Pasak jo, šiuo metu tiek GPK, tiek ir „Pieno tyrimai“ yra savo srities monopolininkai. Todėl nežinia, kas nutiktų jas sujungus ir sukūrus vieną dar didesnę monopolinę įmonę. „Abiejų įmonių veiklos susijusios, tai gal ir logiška būtų jas sujungti. Tačiau ar dėl to mums, paslaugų gavėjams, nekils dar daugiau problemų?“ – retoriškai klausė Ž.Vaškas.

Jau buvo kartu

Pasak AB „AUGA group“ gyvulininkystės vadovo S.Japerto, prieš beveik porą dešimtmečių dvi valstybės įmonės – GPK ir „Pieno tyrimai – jau dirbo kaip viena įmonė. Jai priklausė ir skaičiavimo centras, kurio bazėje šiuo metu veikia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC).Tačiau tokia jų veikla esą nelabai pasiteisino, todėl buvo išskirtos.

„Nemanau, kad dabar vėl jas reikėtų jungti. Didžiulį monstrą būtų labai sudėtinga administruoti. Manau, nereikėtų imtis tokių pertvarkų, nes esama sistema funkcionuoja tinkamai“, – teigė S.Japertas.

Pasak jo, šiuo metu gana aiškiai apibrėžtos visų trijų įmonių veiklos sritys: GPK atlieka pirminę kontrolę ūkiuose, VĮ „Pieno tyrimai“ užsiima mėginių tyrimu, o ŽŪIKVC administruoja ir analizuoja visus duomenis.

„Nereikia draskyti to, kas jau sukurta, reikia tik tobulinti. Nebūtinai tai, kas yra gerai Amerikoje ar Vokietijoje, gerai veiks ir Lietuvoje. Jeigu kontrolę suardysime, sugriausime dar ir veislininkystę. Tai ką po 10 metų perduosime savo vaikams, anūkams – neliks ir Lietuvos juodmargių, Lietuvos žalųjų galvijų“, – tvirtino S.Japertas.

Jam pritarė ir ūkininkas M.Jankūnas. Anot jo, keičiant įstaigų administravimą, gali keistis paslaugų įkainiai žemdirbiams – jie gali kilti. „Manyčiau, kad atskiros įmonės gali geriau vykdyti savo funkcijas“, – teigė jis.