Gyvulininkystės ūkiams ruošiamas naujas ribojimas – norima gerokai griežčiau kontroliuoti iš fermų sklindančių kvapų koncentraciją. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) į darbo grupę, rengiančią naujas kvapų kontrolės taisykles, neįtraukta, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai neatskleidė, kokios staigmenos laukia gyvulininkystės ūkių. Gal jie fermas privalės aromatizuoti?

Nori 4 kartus sumažinti

Gyvulių augintojai griebiasi už galvų dėl gresiančių naujų kvapų kontrolės taisyklių. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) kreipėsi į žemės ūkio ir sveikatos apsaugos viceministrus, norėdama išsiaiškinti, kodėl sumanyta keisti nustatytą kvapų koncentraciją.

Rašte teigiama, kad SAM rengia naujas Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles, kuriomis norima net 4 kartus sumažinti leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę pastate ir 40 metrų aplink jį. Šiuo metu leistina kvapo ribinė vertė yra 8 europiniai kvapo vienetai. Siūloma nustatyti 2 europinius kvapo vienetus.

ŽŪM atstovai nebuvo įtraukti į darbo grupę, sudarytą sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ projektui rengti. Joje yra tik SAM ir Aplinkos ministerijos atstovai. SAM neatskleidė, kokios staigmenos laukia gyvulininkystės ūkių. Jas pakomentuoti „Valstiečių laikraščiui“ pažadėjo, kai bus parengtas projektas.

Perlenkta lazda

LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis neslėpė nuostabos dėl ruošiamų naujų suvaržymų. „Aplinkosaugos srityje pas mus jau ir taip perlenkta lazda. Jeigu bus patvirtinta dar mažesnė kvapų koncentracija, ūkiams bus sunku laikytis naujų reikalavimų. Afrikinis kiaulių maras baigia išskinti kiaulininkystės ūkius, o kitus gyvulininkystės ūkius pribaigs dar griežtesni reikalavimai.

Petras Puskunigis

Kur bevažiuosi – į Olandiją, Austriją, Vokietiją, agrariniuose regionuose jaučiamas kvapas. Ir ten nekeliama isterijų, nes tai – žemės ūkio dalis. O ką mes kaimiškame krašte darysime ir iš ko gyvensime? Kvepalus gaminsime?“ – retoriškai klausė jis.

Prieš kelias savaites P.Puskunigis dalyvavo Austrijoje vykusiame Europos Sąjungos žemdirbių skėtinės organizacijos COPA-COGECA kongrese. Renginio dalyviams buvo sudarytos galimybės pasižvalgyti po įvairius ūkius. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas lankėsi pieno gamybos ūkyje. Išvydęs ne taip seniai pastatytas fermas jis ūkio savininko pasiteiravo, kiek užtrunka gauti leidimą statyboms.

„Kiek nustebęs dėl tokio klausimo ūkininkas atsakė, kad jeigu nuo kaimyno skiria 15 metrų atstumas, procesas užtrunka mėnesį. O pas mus, geriausiu atveju, tam prireikia metų. Ką čia ir bepridursi. Nereikia toli ieškoti pavyzdžių, mūsų Baltijos kaimynai latviai ir estai pristatė naujų fermų, o mes pirmiausia turėjome įsirengti mėšlo lagūnas. Tarybiniais metais pagal žemės ūkio gamybos apimtis Lietuva toli lenkė Latviją ir Estiją, o dabar mus kelis kartus aplenkė estai. Matyt, taip tvarkosi ir kitose srityse, todėl jų pensijos ir atlyginimai kelis kartus didesni“, – samprotavo LŽŪBA prezidentas.

Likviduoja pieno ūkį

Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės vadovas Gerardas Liorenšaitis dėl naujų reikalavimų iš fermų sklindantiems kvapams per daug nesirūpina. Bendrovė jau pradėjo likviduoti pieno ūkį – išpardavė daugiau nei 100 karvių iš vienos fermos, dabar pirkėjų ieško dar porai šimtų karvių.

Gerardas Liorenšaitis

„Kas dieną po prastą naujieną, bet mums tai jau neaktualu. Karves išparduosime ir pasiliksime tik prieauglį paauginti. Pernai iš pieno gamybos turėjome apie 160 tūkst. eurų nuostolio. Ar tai normalu? Be to, mūsų fermos seno tipo, reikėjo investuoti, o bendrovėms paramos neduoda, tad ir atsisakome pieno gamybos. Visiems dabar kvapai nepatinka, mėšlas tapo didžiausiu baubu, aplinkosaugininkai persekioja. Kam mums tie vargai, geriau sėsime javus“, – ranka mojo Klaipėdos priemiestyje įsikūrusio ūkio vadovas.

G.Liorenšaitis neslėpė nusivylimo, kad įvedus eurą išgyventi žemdirbiams darosi vis sunkiau. Anot jo, atlyginimai išaugo, prekės pabrango beveik 3,5 karto, o žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos liko tokios pačios.

Brangus sprendimas

Radviliškio rajono žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ vadovas Edmundas Adomavičius rengiamą suvaržymą vienareikšmiškai pavadino drastišku. „Nežinau, ar tai Briuselio, ar tik Lietuvos iniciatyva, bet ji yra visiškai nepamatuota ir perteklinė. Jeigu ji būtų pavirtinta, gyvulininkystės ūkiai turėtų papildomų išlaidų. Tai būtų brangus sprendimas. Jeigu valstybė nori sugriežtinti reikalavimus, tegu skiria subsidijas jiems įgyvendinti, nes sukrauti papildomas išlaidas augintojams, kurių ne vienas vos kvėpuoja, būtų nesąžininga“, – įsitikinęs jis.

Kiaulininkystės ūkio vadovas iki šiol buvo ramus dėl fermų, kuriose vienu metu laikoma apie 10 tūkst. kiaulių, ir iš jų sklindančių kvapų, nes jie buvo gerokai silpnesni, nei dabar leistina kvapo ribinė vertė.

„Džiaugėmės, kad galime ramiai miegoti, bet šį giedrą rudenį nugriaudėjo perkūnas. Pas mus kvapai sudarė 2,13, o panaudojus probiotikus – vos 0,13 kvapo vieneto, o dabar leistina koncentracija gali būti 8 europiniai kvapo vienetai. Net 4 kartus sumažinus kvapo koncentracijos normą, turėtume problemų, jeigu nenaudotume probiotikų. Pernai juos naudojome, nes buvo geresnė ekonominė situacija, tai mums kainavo apie 7 800 eurų“, – papildomas išlaidas suskaičiavo E.Adomavičius.

Atakuoja gyvulininkystę

Bendrovės „Gražionių bekonas“ vadovo manymu, pokyčiai gali sukelti konfliktus tarp gyvulininkystės ūkių ir vietos gyventojų. „Problema ta, kad nėra aiškios metodikos, kaip nustatyti uostymo vienetą, mes neturime profesionalių uostytojų. Regis, jų yra Latvijoje. Žmonių uoslė labai skirtinga. Vienam gali būti blogai, kitam gerai, kas bus arbitras? O normas norima keisti labai ženkliai. Neišvengtume peštynių ir sankcijų“, – nereikalingo erzelio norėtų išvengti pašnekovas.

E.Adomavičių stebina nuolatinės atakos prieš gyvulininkystę. Lietuvoje kiaulių ir galvijų sumažėjo net apie 3 kartus, bet nesiliaujama šio sektoriaus varžyti įvairiomis priemonėmis.

„Prekybininkai ir perdirbėjai smukdo ekonomiškai, auga visokiausių reikalavimų kartelė. Kodėl toks nusiteikimas prieš tuos, be kurių produkcijos neįsivaizduojama visavertė mityba? Kodėl gyvulininkystė vaizduojama kaip didžiausia bjaurastis? Gal mes tapome per daug sotūs, matyt, reikėtų pabadauti, kad adekvačiau reaguotume į gyvulių kvapus“, – svarstė kiaulininkystės ūkio vadovas.

Kurpia be gamybininkų

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis neslėpė nuostabos dėl gresiančių naujų ribojimų. Jis sakė, kad į darbo grupę gamybininkų atstovų niekas nepakvietė, tad kabinetinės taisyklės gali neadekvačiai apriboti šalies gyvulininkystę ir pastūmėti užsidaryti ūkius.

Vytautas Tėvelis

„Dabartinės normos yra pakankamai griežtos, be to, jos kur kas griežtesnės, nei galioja kai kuriose kitose ES šalyse. Jeigu dar keturis kartus sugriežtins, matyt, teks likviduoti visą gyvulininkystės sektorių. Tada nebus nei kvapo, nei gamybos – gyvensime kaip kurorte. Tik iš kur gausime pajamų?“ – pamąstyti kvietė paukštynams atstovaujančios organizacijos vadovas.

Anot V.Tėvelio, nerimą kelia siūlymas kvapų koncentraciją tikrinti prie pat pastato, dabar ji nustatoma įmonės ar fermos teritorijoje. „Jeigu kvapai bus matuojami prie pat ventiliatoriaus, situacija bus neadekvati“, – sakė jis.

Griežtinti kvapų koncentraciją imtasi po skundų dėl vasarą Klaipėdos gyventojus kamavusių intensyvių kvapų. Gyvulininkystės sektoriaus atstovai siūlytų spręsti konkrečią oro teršimo problemą, bet neskubėti griežtesnėmis sąlygomis riboti visų gamybininkų.

Sulaukė žmonių skundų

Alina Žilinaitė, SAM Spaudos tarnybos patarėja, laikinai vykdanti vedėjo funkcijas

Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu buvo gauta itin daug žmonių skundų dėl netinkamo kvapo gyvenamosiose patalpose, reikėjo imtis tam tikrų priemonių. Buvo sudaryta darbo grupė, ji sprendžia, kaip apsaugoti žmones, kad jų gyvenimas būtų komfortiškesnis ir kokybiškesnis.

Šiuo metu jokie sprendimai dar nėra priimti, o tik svarstomi darbo grupėje išsakyti pasiūlymai. Galutinių sprendimų dar nėra ir jie negali būti skuboti. Darbo grupei baigus darbą, pasiūlymai bus pateikti Vyriausybei bei visuomenei derinti, tada bus galima plačiau diskutuoti ir taisyti projektą. Siūlymų gali būti įvairių, tačiau plačiau komentuoti galėsime tada, kai bus parengtas projektas.

Lieps aromatizuoti orą?

Algis Baravykas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius

Dabar yra leidžiami 8 kvapo vienetai, kurie nustatyti įvertinus, kad tokia kvapo koncentracija yra saugi žmonėms. Mes nežinome, kodėl dabar sumanyta keisti šią ribą. Pagrindinis motyvas – žmonių skundai. Bet jeigu yra kokių nors nusiskundimų, turėtų būti atitinkamai sprendžiamos konkrečios problemos, dėl kurių skundžiamasi.

Kita vertus, reikia suprasti, kad nauji ribojimai pareikalaus papildomų investicijų. Gamybininkai turės konkuruoti su kolegomis, kurių šalyse tokių ribojimų nėra. Jeigu keliami griežtesni reikalavimai, tegu valstybė prisiima atsakomybę ir paremia kompensacijomis.

Kitose ES šalyse, kur išvystyta gyvulininkystė, žemės ūkyje yra atskiras kvapų reguliavimas. Visi supranta, kad negalima auginti gyvulių be mėšlo. O Lietuvoje skubame smaugti ūkius ir visą gyvulininkystės sektorių. Nelikus jo, žlugs ir perdirbamoji pramonė, tada vėl dejuosime dėl emigracijos ir kitų pasekmių.

Gyvulininkystės ūkiai privalėjo atlikti kvapų monitoringą, kitaip tariant, reikėjo išmatuoti iš fermų sklindančius kvapus. Tai nemažai kainavo, bet buvo įrodyta, kad kvapų koncentracija neviršija nustatytų normų. Dabar norima jas mažinti ir įsukti ūkius į karuselę.

Keista, kad darbo grupėje, rengiančioje naujas kvapų kontrolės taisykles, nėra ŽŪM atstovų. Juk tai liečia ir žemės ūkio produkcijos gamintojus. ŽŪM turėtų dalyvauti ir įvertinti mūsų galimybes įgyvendinti naujus reikalavimus. Juk aplinkosaugininkai gali vienašališkai nuspręsti, kad turi būti nulinė kvapų koncentracija kaime arba pareikalauti nurodytais kvapais aromatizuoti orą.