Švenčionių rajono ūkininkės Gintautės Šikšnianienės karvės jau antrą kartą tapo bičių aukomis. Gyvuliai buvo taip smarkiai sugelti, kad persileido. Viena karvė tapo neproduktyvi, todėl bus parduota mėsai. Kitų primilžis gerokai sumažėjo. Ūkininkė skaičiuoja tūkstantinius nuostolius, o valdininkai tik gūžčioja pečiais.

Išvydo baisų vaizdą

G.Šikšnianienė ūkininkauja ir prižiūri karves bei avis daugiau nei dvidešimt metų. Tačiau tokio agresyvaus bičių puolimo, nuo kurio liepą net du kartus nukentėjo moters gyvuliai, jai neteko matyti. Ūkininkė pasakojo, kad pirmojo incidento, kai jos karvė buvo sugelta ir prarado veršelį, ji neviešino. Tačiau praėjus 10 dienų, liepos pabaigoje, scenarijus pasikartojo.

„Šalia mano ganyklos yra du bitynai. Apie 10–11 val. važiuodama pro ganyklą pamačiau, kad joje skraido bitės. Jų buvo tiek daug, jog puoliau iš mašinos ir ėmiau iš žemės traukti kuolus, kad karvės galėtų sprukti kuo toliau“, – apie lemtingą įvykį pasakojo ūkininkė. Ganykloje tuo metu ganėsi septynios karvės, tačiau stipriai nukentėjo trys. „Viena karvė jau buvo sugelta liepos viduryje. Ji patyrė persileidimą ir prarado belgų mėlynąjį veršelį. Sugelta antrą kartą karvė tapo neproduktyvi, todėl teks ją parduoti. Kitos dvi veršingos karvės, sugeltos liepos pabaigoje, taip pat prarado veršelius. Viena turėjo veršiuoti rugsėjo pabaigoje, kita – lapkritį“, – skundėsi G.Šikšnianienė.

Ūkininkė apgailestavo, kad sugeltų produktyvių karvių, kurios duodavo daug pieno, primilžis sumažėjo daugiau negu perpus. Neaišku, kokia gyvulių sveikata bus ateityje ir ar apsimokės juos laikyti. Dabar ūkininkė skaičiuoja nuostolius, patirtus praradus veršelius, sumažėjus karvių produktyvumui, sumokėjus už jų gydymą ir kt.

Nebenori tylėti

„Gyvuliai buvo stipriai sugelti, dabar prastai ėda. Vienos karvės akys iki šiol sutinusios. Turiu vaizdo įrašą, baisu: karvė vaitoja, ašaros bėga, keliasi ir griūna... Sunku apie tai kalbėti. Mane pačią ištiko šokas“, – nuoskaudas liejo ūkininkė. Moteris sakė neketinanti tylėti ir norinti išsiaiškinti, kokias bites laiko kaimynystėje gyvenantys bitininkai bei kaip jomis rūpinasi.

„Nežinau, ar ten kokia agresyvi bičių veislė, ar jos neprižiūrimos. Kovosiu, kad atsakingos institucijos griežtintų bičių laikymo taisykles ir bitynuose nebūtų palaida bala. Juk turi būti reglamentuota, kokias bičių veisles galima laikyti. Jei bitės nevaldomos, manau, bitininkai turėtų jas sunaikinti ar išvežti. Tegu valdžia imasi kokių nors priemonių“, – pabrėžė moteris.

Antrą kartą sugelta karvė tapo neproduktyvi, todėl ją teks parduoti.

Įvykus incidentui, ūkininkė parašė skundus policijos pareigūnams ir Švenčionių rajono savivaldybei. „Kai nunešiau skundą į savivaldybę, valdininkai iš manęs nenorėjo jo priimti ir liepė kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. O pastaroji siuntė atgal į savivaldybę“, – apie valdiškų tarnybų darbuotojų abejingumą pasakojo G.Šikšnianienė.

Vis dėlto ūkininkė rankų nenuleido ir išsireikalavo, kad būtų sudaryta komisija, kuri tirtų jos skundą. Tačiau komisijos nariai neapžiūrėjo nė vieno avilio, o tik gūžčiojo pečiais ir moteriai patarė su kaimynais sugyventi draugiškai. „Šunis užkapoja, arklius suluošina ir nieko neįrodo. O čia –bitės“, – vilčių nepuoselėjo nukentėjusioji.

Nežino, kieno kaltė

Švenčionių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Jurkevičius aiškino, kad komisijos nariai buvo nuvykę į gyvulių ūkį bei aplankė bitynus. „Matėme karves. Viena sugelta labai stipriai, jos akys ir šnervės – užtinusios. Kitų karvių šonuose buvo matyti gumbeliai“, – apie gyvulių sužalojimus pasakojo A.Jurkevičius.

Jis aiškino, kad šalia G.Šikšnianienės ūkio yra du bitynai: Kazimiero Nalivaikos, kuris laiko apie 20 bičių šeimų, ir Stasio Siniaus, turinčio apie 40 bičių šeimų. Pasak jo, šie bitynai gyvuoja ne vienerius metus ir jokių incidentų iki šiol nėra buvę.

„Mums iškilo nemažai klausimų. Kodėl bitės tapo agresyvios? Kieno jos? Kas kaltas? Juk šie vabzdžiai skraido 3 km atstumu. Kaip nustatyti tikrąjį kaltininką, – susidariusią padėtį apibūdino A.Jurkevičius ir pridūrė, kad atstumo tarp bityno ir ganyklos reikalavimų laikomasi .– Užtenka, kad bitynas nuo ganyklos būtų nutolęs 50 m, o ten bičių ūkiai yra už kelių šimtų metrų. Bitės turi pasus, yra inventoriniai numeriai. Jokių pažeidimų neradome. Apėjome avilius, jokio vabzdžių agresyvumo nepajutome. Todėl priimti sprendimą yra labai sudėtinga. Nesuprantu, kodėl dėl to įvykio toks muilo burbulas išpūstas?“

Švenčionių seniūno pavaduotojas Tadas Bečelis sakė, kad jų rajone tokių atvejų anksčiau nėra buvę. „Taip nutiko pirmą kartą. Bitynas ir gyvulininkystės ūkis yra greta. Gal kokie kvapai bites suerzino? Juk daugelį metų ir karvės ganėsi, ir bitynai buvo. Tačiau jokių incidentų nepasitaikydavo“, – tikino T.Bečelis.

Suviliojo kvapai?

VL Švenčionių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriaus Gintaro Markevičiaus paklausė, ką ūkininkė turėtų daryti, kai bitės kenkia jos gyvulių sveikatai ir netgi gyvybei? Inspektorius aiškino, kad bitynai visus reikalavimus atitinka, tad jis mano, kad ūkininkė turėtų pati pasirūpinti gyvuliais.

„Ganykla yra labai medinga, nes ten daug augalų. Kadangi buvo geras oras, matyt, bitės buvo ten suskridusios ir sugėlė gyvulius. Mūsų rajono bitininkas Aleksandras Pupkevičius, kuris su komisija lankėsi bitynuose, teigė, kad juose laikomos vietinės nerūšinės bitės. Tačiau nustatyti, iš kurio avilio atskrido bitės, beveik neįmanoma, juk jos skrenda labai toli, iki 3 km. Paprastai bitės gyvulių nepuola. Nebent pajuto kokį nors kvapą. Gal karvės buvo kuo nors apipurkštos? Tuomet galima įžvelgti užpuolimo riziką“, – aiškino G.Markevičius.

Savo kaltės neįžvelgia

VL pakalbino ir šalia G. Šikšnianienės ūkio gyvenančius bitininkus. K.Nalivaikos dukra Aurelija sakė neįsivaizduojanti, kieno bitės galėjo sugelti kaimynės karves. „Tai – precedento neturintis atvejis, negaliu jo ir pakomentuoti. Girdėjau, veterinarijos gydytojas sakė, jog taip galėjo nutikti dėl repelentų. Gal bitės ir sureagavo. Niekada tokių dalykų nebuvo pasitaikę“, – sakė Aurelija. Atvykusi komisija, pasak pašnekovės, nepriėmė jokio sprendimo.

„Aviliai stovi mūsų nuosavoje žemėje, būtiną atstumą esame išlaikę. Žinoma, labai gaila, kad taip atsitiko, – neslėpė apmaudo Aurelija. – Tačiau ūkininkė turi ir daugiau pievų, šią ganyklą tik prieš kelerius metus išsinuomojo. Galėtų gyvulių nerišti į tą pačią vietą, kur prieš savaitę jau buvo sugelta karvė. Mes jokių netinkamų veiksmų bityne neatlikome, tą savaitgalį net nebuvome sodyboje.“

Moteris tvirtino išgyvenanti dėl nemalonaus įvykio ir bijanti, kad incidentas nepasikartotų, tačiau nežinanti, ką daryti. Jos tėvo aviliai nuo ganyklos atitolę per 400 m, aplink – nuosava žemė, kurios dalis pagal sutartį išnuomota ūkininkui. „Aviliai kelis dešimtmečius stovi tose pačiose vietose. Nežinome, kur juos perkelti. Mes nesame nusiteikę piktybiškai“, – aiškino pašnekovė.

Kiti nukentėjusiosios kaimynai Elena ir Stasys Siniai bitininkyste užsiima daugiau nei 40 metų. „Šioje ganykloje ne vienerius metus ganėsi karvutės ir arkliai, bet tokių atvejų niekada anksčiau nepasitaikė. Mes nesame kalti dėl incidento, juk neuždarysime bičių, – kalbėjo E.Sinienė. – Kai kaimynas, kurio karvės nukentėjo nuo bičių, pareikalavo mano vyro, kad jis uždarytų bites, maniškis atšovė, kad jie iš ganyklos išsivestų karves. Juk bičių neuždarysi ir nesukontroliuosi, kur jos skrenda. Medaus tą rytą nesukome, vyras ir sūnus kombainą remontavo. Nesuprantam, kaip čia kas galėjo įvykti. Kaimynė patyrė nuostolių, mes – taip pat. Jei bitės skraidė būriais, vadinasi, jos žuvo. Komisija mūsų ūkyje nieko blogo nerado. Todėl nesuprantame, kodėl G.Šikšnianienei turėtume atlyginti žalą.“

Turi užtikrinti saugumą

Antanas Paliutis,

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius

Bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad nuo jo vykdomos veiklos nenukentėtų aplink gyvenantys žmonės, esančios bitės ar kiti gyvūnai. Įstatymas numato, kad „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“. Tai privalu ir bitininkams.

Tokių atvejų negirdėjo

Prof. habil. dr Algirdas Skirkevičius, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas

Pirmą kartą girdžiu tokį atvejį, kad bitės agresyviai pultų toli nuo bityno esančius gyvulius. Šį bičių poelgį galėjo išprovokuoti chemikalai, kuriais netoliese buvo purškiami laukai. Būna atvejų, kai bitės, paveiktos cheminių medžiagų, tampa tarsi laukinės ir gelia.

Bitės tampa agresyvios ir tuomet, kai sukamas medus, bet tuomet jos dažniausiai puola kitas bičių šeimas. Todėl bitininkai privalo elgtis atsargiai ir nesudaryti pavojingų situacijų. Jei sukamas medus, reikėtų perspėti kaimyną. Tačiau jei ganyklos nuo bityno yra už 200 m, tai – pakankamai didelis atstumas. Nežinau, ką reikėtų daryti, kad jos pultų taip toli esančius gyvulius.

Pačios pikčiausios bitės mūsų šalyje buvo vietinės, tačiau jų Lietuvoje beveik nebėra.

CITATA

Vieno gyvulio akys iki šio sutinusios. Turiu vaizdo įrašą, baisu: karvė vaitoja, ašaros bėga, keliasi ir griūna... Sunku apie tai kalbėti. Mane pačią ištiko šokas.

FOTO

Ūkininkė G.Šikšnianienė apgailestavo, kad sugeltos karvės neteko veršelių, o produktyvių karvių primilžis sumažėjo daugiau nei perpus.

Algio Jakšto nuotr.

Vienas gyvulys sugeltas labai stipriai, jos akys ir šnervės – užtinusios.

Antrą kartą sugelta karvė tapo neproduktyvi, todėl ją teks parduoti.