Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gyvenimo ruduo gali būti gražus

Kasmet spalio 1-ąją minime Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, o visas spalis skelbiamas senjorų mėnesiu. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 700 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių. Nuo senatvės nepabėgsi, o slenkant metams svarbiausiu ir daugiausia nerimo keliančiu gyvenimo aspektu tampa sveikata.

Dėl bėdų katina amžių

Paklausta, kokios ligos dažniausiai kamuoja pagyvenusius žmones, šeimos gydytoja Aldona Gumblevičienė teigė, kad net 90 proc. pacientų skundžiasi virškinamojo trakto veiklos sutrikimais: blogu virškinimu, vidurių pūtimu ar užkietėjimu. Nors vyresni žmonės šias bėdas neretai sieja su amžiumi, gydytoja laikosi kitokios nuomonės. „Daugelis pagyvenusių žmonių nereguliariai maitinasi, persivalgo, vartoja daug riebaus maisto, ypač prieš miegą, piktnaudžiauja druska, cukrumi, kava, gazuotais gėrimais, alkoholiu. Į visa tai pirmiausia reaguoja skrandis“, – aiškino ji.

Pasak medikės, prastą pagyvenusių žmonių savijautą neretai lemia ir be saiko vartojami vaistai. Didelis medikamentų kiekis sukelia įvairių nepageidaujamų reakcijų, apunkinančių ir taip nelengvą senjorų būklę..

Sveikatos faktoriai

Pagyvenusiems žmonėms dalies bėdų padėtų išvengti tinkama mityba. Jiems, kaip ir visiems kitiems, reikėtų valgyti sveiką, šviežiai pagamintą, gerai virškinamą maistą. Patartina vartoti daugiau sezoninių vaisių ir daržovių. Senjorai saikingai ir neriebiai turėtų valgyti 4–5 kartus per dieną, rinktis vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų bei biologiškai aktyvių medžiagų turintį maistą, nepamiršti, kad tiek kalorijų, kiek reikėjo jaunystėje, dabar nebereikia. Taip pat svarbu gauti pakankamai angliavandenių, kurių gausu duonoje, kruopose, dribsniuose, makaronuose, vaisiuose bei daržovėse. Norintiesiems gerai jaustis reikėtų nepamiršti ir baltymų – jų gausu vištienoje, veršienoje, žuvyje, pupelėse bei žirniuose. Riebalai yra blogiau virškinami, todėl jie neturėtų sudaryti daugiau nei 30 proc. visų kalorijų.

Sergantiesiems širdies ligomis reikėtų riboti skysčių kiekį – išgerti jų ne daugiau kaip 1–1,5 l per parą, vengti druskos, o geriausia visiškai jos nedėti į maistą, nes galimą druskos paros kiekį gauname iš duonos ar kitų pirktų produktų. Organizmui būtino kalio yra bananuose, apelsinų sultyse, žalios spalvos vaisiuose, bulvėse, žirniuose, magnio – grūduose, ankštinėse daržovėse, lapinėse salotose, o kalcio – piene ir jo produktuose, lapinėse salotose bei citrusiniuose vaisiuose. Geležies gausu kiaušinių tryniuose, bulvėse, špinatuose bei mėsoje. Beje, iš šviežiomis citrinų sultimis apšlakstytos vištienos pasisavinama beveik visa ten esanti geležis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodė, kad didžiausią įtaką kokybiškam pagyvenusių žmonių gyvenimui turi sveika mityba ir mankštos, profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugos, žalingų įpročių atsisakymas, streso ir vartojamų vaistų kiekio kontrolė, supanti aplinka.

 Psichikos ligos

Pasak sveikatos specialistų, vyresni žmonės turėtų aktyviau naudotis profilaktinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis (pavyzdžiui, skiepytis nuo gripo, erkinio encefalito, mokytis saugotis ligų ir traumų, kontroliuoti lėtinių ligų paūmėjimus).

Taip pat pagyvenusiems žmonėms kenkia stresas bei žalingi įpročiai. Sveikatos specialistai pastebi, kad labiausiai vyresni žmonės baiminasi su amžiumi susijusių pokyčių: prastėjančios sveikatos, mylimų žmonių mirties, depresijos ir užmaršumo. Psichikos sveikatos problemos nėra neišvengiama senėjimo proceso dalis, tačiau dažnai ir specialistai, ir patys senjorai mano priešingai. Ko gero, dažniausiai pasitaikanti senjorų psichinė liga yra depresija, ja serga maždaug vienas iš septynių 65 metų ir vyresnių žmonių.

Traumos ir lūžiai

Vyresnių žmonių gyvenimas neretai trumpėja dėl traumų. Gydytojas ortopedas-traumatologas Giedrius Kvederas kaip vieną iš sveikatos problemų įvardijo osteoporozinius lūžius ir su jų gydymu susijusias problemas. Osteoporozinio lūžio tikimybė 50 metų sulaukusioms moterims siekia 40–50 proc., vyrams – 13–22 proc.

50 proc. 80 metų sulaukusių moterų jau yra patyrusios stuburo slankstelių lūžių. „Tikimybė, kad lūžus pirmajam slanksteliui, neprabėgus nė metams, lūš ir antras, siekia 16 proc., o lūžus 3 slanksteliams – apie 50 proc., – patirtimi dalijosi medikas. – Tik trečdaliui ligonių, kuriems lūžta šlaunikaulis, pavyksta pasiekti buvusią iki traumos gyvenimo kokybę ir tik pusė osteoporoze sergančių žmonių gali judėti kaip iki traumos.“ Pasak G.Kvedaro, vyresnių nei 70 metų pacientų, neišgyvenančių dėl šlaunikaulio lūžio, skaičius siekia 22 proc., nes dėl šios traumos paūmėja kitos lėtinės ligos. Todėl gydytojas ortopedas-traumatologas rekomenduoja 50–60 metų žmonėms pasitikrinti kaulų tankį. „Vyresniems žmonėms labai svarbu būti fiziškai aktyviems ir daryti pratimus, didinančius kaulų tankį bei stiprinančius raumenis.Tam ypač tinka svorių kilnojimas, – pasakojo gydytojas. – Osteoporozės profilaktikai įtakos turi ir visavertė mityba, pakankamas kalcio ir vitamino C kiekis.“

Sveikatos specialistai pataria bent 4–5 kartus per savaitę ne mažiau kaip 30 minučių skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, insultu bei depresija, didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir judrumą.

Saugūs namai

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Viktorijos Andreikėnaitės, dauguma traumų – net 48 proc. – įvyksta namuose, todėl labai svarbu senjorams juos tinkamai įrengti. „Dažniausiai nugriūvama užsiimant kasdiene veikla: einant, sėdantis, stojantis, dirbant namų ruošos darbus, – pasakojo specialistė. – 32 proc. tokių nelaimių nutinka keliantis iš lovos, apie 10 proc. – lipant laiptais.“

Rizika patirti traumą namuose gali išaugti dėl nepritvirtintų kilimų kraštų, jei ant laiptų ir grindų yra palikta batų, kitų nereikalingų daiktų. Taip pat senukams pavojingi maži kilimėliai, nepažymėti laiptų kraštai, slidžios grindys, durų slenksčiai. „Laiptinėse, koridoriuose, vonioje turi būti įrengtas tinkamas apšvietimas, gerai pritvirtinti telefono, elektros laidai. Duše ir vonioje patartina patiesti guminį ar kitokį neslidžia apačia kilimėlį. Maudantis verta turėti vandenį sugeriančių šluosčių, kad prireikus būtų galima greitai nušluostyti drėgmę Prie tualeto ir vonios būtina įtaisyti ranktūrius“, – aiškino V.Andreikėnaitė.

Kad sumažėtų tikimybė patirti traumą, svarbu saugiai sutvarkyti buitį: elektros jungiklis turi būti įtaisytas ir laiptų apačioje, ir viršuje, patys laiptai – tvarkingi, neslidūs, gerai apšviesti, kilimai – pritvirtinti prie laiptų ar grindų, dažnai naudojami daiktai – sudėti patogiose vietose, sunkūs daiktai – žemesnėse lentynose.

Neretai nugriūvama avint nepatogią, slidžiais padais avalynę, vilkint ilgus drabužius, einant apledėjusiais šaligatviais. „Vyresniems žmonėms nereikėtų daryti staigių judesių: staigiai keltis iš lovos, stotis nuo kėdės, – patarė pašnekovė. Pavojinga neapdairiai vartoti vaistus, kurie veikia koordinaciją, slopina reakciją (raminamuosius, migdomuosius ir pan.). Siūlyčiau vengti sunkių rankinių ar nešulių, nes jie gali sutrikdyti pusiausvyrą. Nesaikingas alkoholio vartojimas taip pat padidina riziką nugriūti.“

 

Rekomenduojami video