Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gyvenimas kaime per sausrą: nėra kaip išdžiovinti skalbinių, trąšos netirpsta

Šaltas pavasaris ir drėgmės stygius nedžiugina ne tik ūkininkų, bet ir kitų rajono gyventojų. Štai socialiniame tinkle „Facebook“ verda debatai, kaip palengvinti prie neasfaltuotų kelių įsikūrusių žmonių dalią.

Vairuotojai, neretai lekiantys per gyvenvietes didesniu nei galima greičiu, sukelia dulkes, nuo kurių, kaip tvirtina Seimeniškių kaime įsikūręs Šventežerio mokyklos vadovas Artūras Čiurlionis, baigiama uždusti, nekalbant jau apie skalbinius, kurie irgi sugeria nešvarumus... Išsakoma mintis, kad abiejose Seimeniškių kaimo pusėse reikėtų pastatyti po užrašą „Čia irgi gyvena žmonės“ arba netgi ratuotiems perlėkti su statine vandens ir palaistyti nedidelio kaimuko vieškelį.

Jam pritarė ir ūkininkas Nerijus Sukackas, vaizdžiai tvirtindamas, kad dabar viskas taip išdžiūvę, jog sparčiau einant žvyrkeliu su didesnio dydžio „kantapliais“, jau dulkės kyla...

Taigi lietaus stygius neramina visus rajono atstovus, ypač tuos, kurių ūkinė veikla visais metų laikais priklauso nuo gamtos sąlygų ir Aukščiausiojo valios.

Laukuose netirpsta trąšos

Visgi, nepaisant gamtos kaprizų, pavasariniai darbai virte verda. Varnėnų kaimo jaunasis ūkininkas Kęstutis Gausa, užsiimantis sėja, kalbintas sakė, kad beveik viską jau pasisėjo prieš šv. Velykas: kviečius, miežius, žirnius, lubinus, avižas. Beliko tik gyvuliams pašarui avižų ir vikių mišinį pasisėti. Iš viso apie 5 ha. Taigi plotas nedidelis, todėl šią savaitę bus sėjos pabaigtuvės

. K. Gausa užsiima ne tik augalininkyste, bet ir prižiūri apie 115 mėsinių galvijų. Grūdines kultūras jis augina 120–150 hektarų plote. Žiemkenčiai, rapsai ir kviečiai, Kęstučio tvirtinimu, peržiemojo neblogai. Tik visa bėda, kad dabar labai sausa.

Pavasarį laukuose išbertos trąšos netirpsta, nes trūksta drėgmės. „Kiek naktį drėgmės buvo, tiek buvo, prieš dvi savaites išbarstytos trąšos iki šiol stovi neištirpusios. Avižos, pasėtos prieš tris savaites, irgi dar nedygsta“, – sakė ūkininkas, laukiantis sinoptikų žadamo savaitgalinio lietaus.

Taip pat dzūkai, ūkininkaujantys lengvose žemėse, kenčia dėl to, kad įsismarkavęs vėjas jas išpusto. K. Gausa tvirtino anksti pavasarį iš naujo atsėjęs dvi pievas, tai dirva vargais negalais dar susislėgė. O ten, kur pasėti smėlyje žirniai, matosi nupustytas žemės paviršius. Ūkininkavimas ir darbas pačiam sau, pasak jaunojo ūkininko, tikrai nenusibodo ir dėl prastokų gamtinių sąlygų kol kas nenusimenantis.

 Braškės nenukentėjo

Šarūnė Čiurlionytė-Akevičė, su vyru Povilu Janėnų kaime puoselėjanti ankstyvąsias ir vėlyvesnio derėjimo braškes, teigė, kad jos peržiemojo tikrai neblogai. Pernai daug saldžių uogų realizavusi gimtojo rajono, Alytaus, Druskininkų, Leipalingio bei kitų vietovių gyventojams, ir šiemet tikisi sulaukti gero derliaus.

Kol kas nerimą kelia tik tai, kad uogakrūmiams labai trūksta lietaus. Šarūnė sakė, kad uogyno ploto šiemet nedidins. Pavasarį ji nebrangiai pardavinėja įvairių veislių daigus. Vienas daigas kainuoja 10 eurocentų.

Norintys gali įsigyti ankstyvos veislės „Kent“ ir „Rumba“ daigų, vidutinio vėlyvumo – „Polka“ ir „Sonata“. Edmundas Henrikas Jastramskas, ekologiškai ūkininkaujantis Šventežerio seniūnijoje ir valdantis 140 ha, sakė, kad šis pavasaris – pusė bėdos.

Rapsų plotai neblogai peržiemojo, tik problemos kyla dėl sausros. Anot ūkininko, žirnius pasėjo dar kovo pabaigoje, bet šie ilgai nedygo, todėl baiminosi, kad jie dirvoje sumielės. Laimei, taip neatsitiko ir ankštinių sėklos galiausiai sudygo. Visgi dabar labai trūksta lietaus, per ilgai užsitęsė sausra, lietaus niekaip nesulaukiama.

E. H. Jastramskas jau teigė pasėjęs linus, šią savaitę sėja saulėgrąžas. Dar sės šakninius ridikus, kurie skirti trąšai. Taip pat apie 6 ha sės grikių. Kaip įsėlį į žemę terps ir raudonųjų dobilų sėklas. Vienais metais, kai dobilai neblogai užderėjo, jų iš vieno ha prikūlė apie 600 kilogramų. Kaip žaliąsias trąšas dar sės ir grikius, o anūkas Linas Kreiza, pasak ūkininko, šiemet, kaip ir kasmet, sės pluoštines kanapes.

Iš ekologiškai auginamų aliejinių kultūrų E.H. Jastramskas su šeima kasmet šalto spaudimo būdu spaudžia aliejų, turintį didžiulę paklausą ne tik Dzūkijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Iki Velykų didžiąją dalį produkcijos jau realizavo. Šiek tiek dar likę linų sėmenų aliejaus ir saulėgrąžų aliejaus, skirto salotoms gardinti.

Ūkininkas teigė, kad jie spaudžiantys dviejų rūšių saulėgrąžų aliejų – tinkamą kepimui ir skirtą salotoms.

Medų realizuos su kitų ūkininkų produktais

Bityne pavasarį irgi netrūksta darbų. Noragėlių seniūnijoje, Vosbūčių kaime modernų bitininkystės ūkį turintis Martynas Kašelionis sakė dirbantis ir besidžiaugiantis atėjusiu, nors ir šiek tiek vėluojančiu pavasariu.

Bičių šeimos esą peržiemojo gerai. Tik keletą šeimų dėl vienokių ar kitokių problemų teko sujungti. Dabar vyksta bičių šeimų plėtimo bei kiti darbai. Šiuo metu bityne yra 55 šeimos. Atėjus pavasariui ir šiltėjant orui, jau atsirado nektaro, todėl bitutės dūzgia blindžių, pienių, klevų bei kituose žieduose. Pernykščio medaus, pasak bitininko, liko labai mažai. Iki naujo sezono jį parduos. „Dar šiek tiek turime tik kreminio medaus, kuris labai populiarus, bei poliflorinio vasarinio medaus“, – sakė M. Kašelionis. Bitininkas planuoja šį sezoną bityną praplėsti dar 25 bičių šeimomis.

Tuomet iš viso turės 80 bičių šeimų. Šiemet gamins kreminį medų su riešutais. Jį realizuos indeliuose, papuoštuose naujomis sukurtomis produkcijos etiketėmis.

Dalia Juknevičienė

logo, lazdijų žvaigždė

Rekomenduojami video