Vilniaus pašonėje gyvenanti Zita Šalnienė jaučiasi esanti laiminga, nes turi širdžiai mielą užsiėmimą – puoselėja ir daugina kambarinius augalus.

Namų fėja

Duris pravėrusios žvalios, simpatiškos moters negali pavadinti nei senjore, nei pensininke. Tik faktas, kad anūkės – jau mokslus baigiančios studentės, išduoda, jog Zitai atėjo metas, kai ji pagaliau gali užsiimti veikla, kuriai trūko laiko derinant darbą ir šeimą. Dailiame mūriniame name, kurį šeima ilgus metus statė Pilaitės sodininkų bendrijos sklype, ji sukasi lyg geroji fėja. Meniškos prigimties moteriai nesunku kurti jaukią aplinką – tuo labiau kad po ranka įspūdinga kambarinių augalų įvairovė. Zita mėgsta tapyti, kurti eilėraščius, turi puikų estetinį skonį, tai padeda jai  derinti spalvas, rasti tinkamiausią vietą daiktui ar augalui. „Kartą vyras pasakė, kad jau neįsivaizduoja mūsų svetainės be augalų, sukuriančių ypatingą aurą“, – juokėsi pašnekovė. Zita teigė, kad augalai savo formomis, spalvomis, kvapais traukė ją nuo vaikystės. Ji neslepia susirgusi užkrečiama, nepagydoma, bet nemirtina liga – meile kambariniams augalams.

Yra iš ko rinktis

Zitai kambariniai augalai – gyvenimo dalis, o save ji laiko pradedančia kolekcininke. Kažkada jos namus buvo okupavusios dažno namuose besipuikuojančios sanpaulijos, orchidėjos, tačiau ilgainiui ji pasuko sunkesniu keliu – ėmė auginti retesnius, įdomesnius augalus. „Vieni augalai atkeliauja kaip dovanos. Ne vieną atneša ir anūkės. Sako: „Močiute, atgaivink jį, padaugink.“ Daug jų nusiperku pati. Negaliu atsispirti pamačiusi nematytą augalą, ypač jei jis kuo nors sužavi mane“, – sakė Zita. Anot jos, dabar parduotuvėse yra iš ko rinktis, jose didžiulė kambarinių augalų įvairovė. Tai moterį skatina dar labiau jais domėtis. Būna, kad šiltnamyje užauginti ir netinkamai transportuoti bei laikyti augalai neišgyvena, o kiti sėkmingai prisitaiko prie naujų namų ir džiugina ne vienus metus.

Svetainės puošmena - beveik 25 metus Z. Šalnienės namuose augantis tikrasis storalapis. P. Lileikio nuotr.

Žaidžia formomis

Šiuo metu Zitos kolekcijoje apie 200 įvairių pavadinimų augalų, daugiausia sukulentų. „Storalapiais augalais nesunku rūpintis, jie nereikalauja didelių indų, neužima daug vietos, – pabrėžė pašnekovė. – Daugumą jų lengva formuoti paverčiant bonsais, kuriant mini kompozicijas – mažuosius sodus. Tikrąjį storalapį įsigijau maždaug prieš 25 metus. Dabar jis mūsų namų „baobabas“. Pasak Zitos, miniatiūrinius medelius galima suformuoti iš storenių, Kuperio sukulentų, kai kurių eševerijų. „Negaliu nepaminėti ir afrikinės portulakarijos, kurią, sakyčiau, net būtina formuoti, jei nori sukurti iš jos tikrai kažką ypatingo. Šį augalą formuoju reguliariai karpydama arba surišdama šakeles vielute“, – aiškino kolekcininkė.

Laukimo malonumas

Kai kuriuos kambarinius augalus Z.Šalnienė daugina iš „lapelių“, sėklų, stiebo dalių. „Dauginamiems augalams atiduotos kelių kambarių palangės. Antrame namo aukšte įrengti specialūs stelažai, kad būtų daugiau vietos. Mat Zitai maga pabandyti dauginti kuo įvairesnių augalų. Žiemos metu „mažyliai“ laikomi gana vėsiai, nėra papildomo apšvietimo. Laistomi labai saikingai. Tad norom nenorom jie turi prisitaikyti prie natūralių sąlygų. Kiekvieną dieną Zita ateina ir apžiūri savo augintinius. Ypač reikia stebėti, kad neatsirastų kenkėjų. „Augalų dauginimas reikalauja ne tik žinių, bet ir patirties bei kantrybės. Reikia nemažai laiko, kol iš jų išauga nauji augalai. Tačiau tas laukimo ir nežinomybės procesas, kai neaišku, pavyks ar ne, teikia didžiulį džiaugsmą“, – sakė pašnekovė.

Robinzono sala

Vienas maloniausių Zitos užsiėmimų – kurti miniatiūrinius namų alpinariumus, kuriuose telpa nuo 15 iki 19 augalų. Vienas toks alpinariumas, vadinamas Robinzono sala, puošia jos virtuvės darbastalį. Pasak Zitos, ruošiant pietus labai smagu kartkartėmis užmesti akį į savo kūrinį. O gal dar kokia idėja šaus galvon, kaip pagyvinti tą salelę... „Pirmiausia išsiauginu įdomių augalų, viską apie juos išsiaiškinu. Tokiomis studijomis užsiimu ilgais žiemos vakarais, kai augalai ilsisi po intensyvaus augimo vasarą ir nereikalauja didesnio dėmesio, – pasakojo Zita. – Paskui paimu platų indą (puikiai tinka ir plati dekoratyvinė lėkštė), pripilu kambarinėms gėlėms skirtos žemės ir komponuoju iš daigyno atsineštus jaunus augalėlius. Stengiuosi, kad nebūtų dviejų vienodų. Puikiai prie augalų dera akmenys, renkuosi juos kuo įmantresnių formų. Labai tinka egzotiškesni, atsivežti iš tolimų kelionių.“

Naujas pomėgis

Apžiūrinėjant Z.Šalnienės kambarinių augalų kolekciją, negalėjai nepastebėti įspūdingų glazūruotų vazonų – tokių neįsigysi jokioje parduotuvėje. „Lyg ir atsitiktinai atsirado rankų darbo keraminių vazonų poreikis. Pradėjome juos gaminti kartu su anūke Olivija. Šis naujas pomėgis abiem teikia dar daugiau džiaugsmo. Juolab kad galiu pritaikyti anksčiau įgytas žinias, kai tapiau, kūriau dirbinius iš odos“, – rodydama paruoštus žiesti savo ir anūkės vazonus sakė Zita. Ji džiaugėsi, kad augalų pasauliu susidomėjo ir kita anūkė – Evelina, kuri laisvalaikiu mielai talkina močiutei. Beje, tik anūkių nuopelnas, kad mūsų pašnekovė sutiko įsileisti žurnalistus. Per sodininkų mugę jos prekiavo močiutės augalais bei jų kompozicijomis išskirtinio grožio vazonuose ir, Zitai nieko nežinant, pakvietė mus atvažiuoti į svečius. „Padūkusios tos mano anūkės. Nespėju, ko nors padaryti, o jos, žiūrėk, jau įkėlė į socialinius tinklus. Vis tikina, kad turiu išeiti iš pogrindžio ir parodyti, ką turiu“, – šypsojosi kolekcininkė.

Vasarą kieme

Įdomiai Šalnų namas atrodo ir vasarą, kai į kiemą atkeliauja keli šimtai vazonų su įvairiais kambariniais augalais. „Pasibaigus pavasario šalnoms, beveik visus sukulentus ir kaktusus išgabenu į lauką, į pietrytinėje namo pusėje esančią pastogę, kur jie auga iki vėlyvo rudens. Čia augalai būna apsaugoti nuo lietaus pertekliaus. Kaitriomis dienomis nuo tiesioginių saulės spindulių uždengiu specialiu išsklaidančiu šviesą tinklu“, – sakė Zita. Kai kurie kiti augalai, tokie kaip smulkialapės peperomijos, alavijai, kalankės, meileniai, smulkialapiai fikai ir kiti puikiai vasaroja rytinėje namo ir terasos dalyje. Ripsaliai, dracenos, stambialapiai fikai, lapeniai, Liudizijos sanpaulijos ir kiti didesni augalai lieka namuose ir puošia kambarius žaluma arba žiedais. Tiesa, nešioti augalus pirmyn ir atgal – nemažai laiko ir sveikatos atimantis darbas, tačiau ko nepadarysi, kad numylėtiniai jaustųsi geriau.

Verčia nesustoti

Kaip ir daugelį kambarinių gėlių mėgėjų, kolekcininkę žavi kaudeksiniai augalai, gebantys sukaupti vandens atsargas ilgesniam laikui, todėl jiems reikia mažiau priežiūros. „Nolinos, tinūtrai, vadinamosios dykumų rožės jau įsikūrė mano namuose, tačiau norėčiau turėti jų daugiau ir įvairesnių“, – prisipažino kolekcininkė. Kaktusai nėra kolekcininkės numylėtiniai, ypatingo dėmesio jiems neskirianti, tačiau mažyčiai jų žiedai šviečia iš tolo ir primena, kad ne už kalnų pavasaris. „Akivaizdu, kad mano kambarinių gėlių kolekcijoje lapinius kambarinius augalus, tokius kaip dracenos, fikai, sanpaulijos, orchidėjos, pamažu išstumia retesni augalai. Kiekvienas jų – naujas iššūkis, verčiantis nesustoti“, – šypsojosi Zita. Atsisveikindama ji priminė, kad augalai – gyvi kūriniai. Jiems būtina ne tik šviesa, oras, vanduo, bet ir žmogaus meilė. Išreikšti ją galima labai paprastai – paglostyti, pagirti. Jei ne žodžiais, tai bent mintimis. Juk augalai padeda mums gyventi – jie ne tik puošia namus, bet ir valo orą.