Dalijantis miško dovanomis, veidaknygėje net sukurta grupė, pavadinimu „Grybautojai“. Joje matyti ir ukmergiškių.
Grupės narė Natalija rašė, kad vieno grybavimo metu rado 98 baravykus, o po kelių dienų nuvykusi į Viliukų mišką vos per 3 valandas surinko 416 baravykų ir 9 raudonikius. Moteris džiaugėsi, kad vienai pavyko rasti ne tik didelių miško karaliais pramintų baravykų, tačiau ir mažesnių, puikiai tinkančių marinuoti.
Rekordai kelia diskusijas
Kai kurie grupės nariai dalijasi dar įspūdingesniais skaičiais. Vienu tokiu laimikiu pasidalijo ir ukmergiškis grupės narys Jurgis – jis rajono miškuose rado daugiau nei 2 000 grybų.
Tiesa, įstabiais surinktų grybų skaičiais tiki ne visi, vieni teigia, kad tai – apgaulė, kiti sako, kad per kelias valandas surinkti tiek grybų – neįmanoma.
Skeptiškiausiai laimikius vertina tie, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių patys negrybauja. Tiesiog nemėgsta vaikščioti po mišką, to daryti neleidžia sveikata ar turi įsipareigojimų, kuriuos vykdydami negali ištrūkti į gamtą. Pyksta ir tie, kurie grybaudami tokių kalnų baravykų neranda.
Grybautojai-entuziastai, dalydamiesi nuotraukomis, tikina, kad įvardyti skaičiai yra visiškai realūs, mat grybų šiemet – „nors dalgiu šienauk“.
Daugybė nuotraukų su laimikiais keliauja ne vien „Grybautojų“ grupėje, bet ir asmeniniuose profiliuose.
Komentatoriai džiaugiasi, kad grybautojams pavyksta surinkti tokius kiekius miško gėrybių, kiti primena, kad dar reikės visas jas išvalyti. Tačiau jei grybai ne kirmėlėti, tai ir valyti juos yra malonumas.
Grybautojų išmintis
Grybautojai, norėdami rasti grybų, turi įdėti pastangų – keltis anksti ryte ir skubėti į mišką, kad būtų pirmesni, mat po pietų tik nupjaustyti kotai belikę, ypač savaitgaliais. Ne veltui sakoma – „anksti kėlęs, rasi“.
Bet yra teigiančiųjų, kad „kiekvienam – savas grybas“, nesvarbu kokiu metu grybauji. Kiek žmonių vaikšto tais pačiais miško takais, o vienur ar kitur besislepiančias grybų šeimynas vieni pastebi, kiti – praeina. Jie savuosius randa kitose vietose.
Ukmergiškis Jonas pasakojo, kad artipilnį kibirą baravykų pririnko prie pat miško keliuko, tik išlipęs iš mašinos. Dėl skaudančios kojos negalėdamas nuklysti toliau į mišką, vyras, atvežęs kitus grybautojus, pats liko laukti jų, o belaukdamas ir savo laimikį surado.
Kita ukmergiškė pasakojo, kad grybauti eina du kartus per dieną. Ji tas pačias vietas aplanko ryte ir vakare, per dieną priauga naujų rudakepurių.
Grybautojai skuba gėrybes rinkti, kol tam tinkamas mėnulis, mat, jam pasikeitus, grybai ima kirmyti.
Vieni grybingomis vietomis dalijasi geranoriškai, papasakodami ir kuriame miške, ir kokiame kvartale ar už kokio posūkio rinko gėrybes, kiti jas nusako labai aptakiai – „miške“. Tačiau matyti, kad grybų šiemet visiems užteks.
Grybai pristatomi į namus
Pasižvalgius po Ukmergės turgavietę, akis taip pat džiugina baravykais nukrauti prekystaliai. Šį rudenį jiems gerai derant, kitų grybų daug kas jau ir nebeima.
Vis dėlto kur ne kur galima rasti voveraičių ar žvynabudžių.
Baravykų kilogramo kaina turguje svyruoja nuo 8 iki 12 eurų. Voveraičių kilogramas parduodamas už 8 eurus, o žvynabudžių indelį galimas įsigyti už 2 eurus.
Žmonėms patogu, nereikia nei kojos kelti į mišką, o grybais – apsirūpinę. Perka juos kibirais, pintinėmis ir maišais.
Turgaus prekeiviams konkurenciją didina internetas. Čia baravykus pirkti siūloma po 6 ar net 4 eurus už kilogramą, kartais – net su pristatymu į namus.
O yra ir dovanojančiųjų baravykus, tad tiems, kas bijosi erkių, nebūtina klaidžioti po miškus.
Kas mėgsta grybauti ne vien savo rajone, bet pasižvalgyti ir po kitus miškus bei girias, verta žinoti, kad tradiciškai labiausiai grybautojų širdis džiugina Dzūkijos miškai, o Žemaitijoje tenka pavaikščioti ilgiau. Tačiau Aukštaitijos žmonės šiemet taip pat džiaugiasi, kad prisirinktų grybų užtenka ir vakarienei, ir žiemai atsidėti.