Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Grūdų augintojai veržiasi į uostus

Jau ne vienus metus stambesni ūkininkai savo ūkyje paruoštą derlių skuba vežti tiesiai į Lietuvos ir Latvijos uostus, kur už grūdus gauna didesnę kainą. Šiemet dėl lietingos javapjūtės stringant kūlimui ir stingant grūdų laivams pakrauti, ne vienas javų augintojas, laiku į uostą pristatęs reikiamos kokybės derlių, gavo iki 30 eurų už toną daugiau, nei būtų gavęs artimiausiame elevatoriuje.

Pardavė brangiau

Šiemet kainos skirtumas uoste ir elevatoriuje kartais būna netgi didesnis nei ankstesniais metais. Stringant javapjūtei, eksportuotojams sunku lakytis grafiko kraunant laivus, todėl žemdirbiams, sugebantiems derlių atvežti iki molo, mokamos premijos.

Akmenės rajone ūkininkaujantis Valius Ąžuolas savo derlių veža į Klaipėdos uostą, kartais jo ūkio grūdvežis suka ir į Rygos bei Ventspilio uostus. Lietuvos ar Latvijos uostus jis renkasi atsižvelgdamas į siūlomas grūdų kainas. Anot ūkininko, taip parduodant grūdus galima gauti daugiau pajamų.

V.Ąžuolo manymu, šiemet vežti grūdus tiesiai į uostus dar naudingiau: „Ankstesniais metais elevatoriuje ir uoste parduotos grūdų tonos kainos skirtumas buvo apie 13 eurų, o dabar jis padidėjo iki 20 ar daugiau eurų. Už rapsų toną eksportuotojai uoste mokėjo 17–18 eurų daugiau nei elevatoriuje. Taigi, verta pačiam vežti į uostą.“

Ūkininkas teigė, kad grūdų eksportuotojai šiemet patys ragina augintojus derlių gabenti į uostus, nes dėl lietingos javapjūtės trūksta grūdų laivams pakrauti. „Kai skambina įmonių vadybininkai, pirmiausia pasitikslina, ar turiu džiovyklą, ir siūlo pačiam vežti į uostą. Vienu metu už toną ekstra klasės kviečių uoste mokėjo net 180 eurų, o elevatoriuose – 150 eurų. Taigi, kainos skirtumas nemažas. Kai reikia greičiau pakrauti laivą, brangiau galima parduoti ir žemesnės kokybės grūdus. Tarkime, jei į laivą kraunami antros klasės kviečiai, galima tikėtis palankesnės kainos už šiuos grūdus“, – aiškino augalininkystės ūkio savininkas.

Dažniau suka į Rygą

Pakruojo rajono ūkininko Alvido Vasiliausko dalis grūdų iš džiovyklų gabenami į Klaipėdą ir Rygą. Javų augintojui susidarė įspūdis, kad šiemet daugiau kolegų suka būtent į Latvijos sostinės uostą.

Grūdų eksportuotojai siūlo pirkti iš kiemo arba uoste. Jei patys vežame iki laivų, už toną prideda apie 15 eurų. Kiekvienas įvertina, kaip jam patogiau parduoti derlių. Jeigu ūkininkas neturi savo transporto, jį samdo, tada reikia gerai apsiskaičiuoti, ar apsimoka tai daryti“, – samprotavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas.

V.Ąžuolas derlių į uostus gabentų ir samdytu grūdvežiu. „Jei ir neturėčiau grūdams vežti tinkamo savo transporto, šią paslaugą samdyčiau, nes ir tokiu atveju uoste labiau apsimokėtų parduoti nei vietoje“, – teigė Akmenės rajono ūkininkas.

Moka už greitį

Anot bendrovės „Litagros prekyba“ grūdų verslo direktoriaus, „Kėdainių grūdų“ vadovo Vytauto Ašakos, nemažai ūkininkų jau ne vienus metus grūdvežius vairuoja tiesiai į uostus. Jiems grūdų eksportuotojai moka daugiau, atsižvelgdami į transportavimo ir grūdų paruošimo išlaidas.

V.Ašaka tikino, kad šiemet ūkininkams, grūdus vežantiems į uostus, brangiau nemoka: „Tam nėra priežasties: autotransporto ir geležinkelio paslaugos nepasikeitė, elevatorių paslaugų įkainiai irgi liko panašūs, kaip ir pernai. Atsižvelgiant į atstumą, už kviečių toną uoste javų augintojai gauna apie 15 eurų daugiau.“

Kaina gali pakilti, kai laivams pakrauti trūksta grūdų ar rapsų. Derlius šiemet gerokai vėluoja, javapjūtę trikdo lietūs, tad ūkininkai laukia progų jį brangiau parduoti. „Jei greitai reikia grūdų, eksportuotojai siūlo daugiau. Kiek tokiu atveju moka, priklauso nuo konkrečių aplinkybių“, – teigė „Kėdainių grūdų“ vadovas.

Laukia palankių pokyčių

Augintojai turi nuolat miklinti smegenis, kaip palankiausiai parduoti savo derlių. Anot A.Vasiliausko, kasmet grūdų pardavimas yra lyg loterija.

Tie, kurie sudarė išankstines grūdų pardavimo sutartis sausio–vasario mėnesiais, gali į uostus nesiveržti, nes sutartyse buvo fiksuotos geresnės kainos. O tie, kurie iš anksto grūdų nepardavė, dabar verčiasi per galvą, kad gautų nors kiek daugiau“, – apie grūdų rinkos pokyčius kalbėjo pakruojietis.

A.Vasiliauskas visko ant vienos kortos nestato – paprastai dalį grūdų parduoda pagal išankstines sutartis, dalį – per javapjūtę, o dalį pasilieka sandėliuose, tikėdamasis sulaukti palankesnių kainų. „Prancūzijoje prastas derlius, Vokietijoje, Belgijoje ir kitose ES šalyse pliaupia lietūs. Tad galima tikėtis, kad grūdai brangs. Tačiau nuspėti, kas iš tikrųjų vėliau dėsis rinkose, gana sudėtinga“, – teigė ūkininkas.

Atakuoja nauji žaidėjai

Kelią į uostus žino stambieji grūdų ir rapsų augintojai, kurie turi džiovinimo ir valymo įrangą ir gali paruošti eksportui tinkamą derlių. O smulkesnieji ūkininkai priversti stovėti eilėse prie elevatorių. Šiųmetinė lietinga javapjūtė žada gerą uždarbį elevatoriams.

Smulkiųjų ūkininkų rankos surištos, nes per lietų kuldamas drėgnų grūdų brangiau neparduosi. Pernai, kai buvo sausa per javapjūtę, kai kurie galėjo samdyti transportą ir vežti derlių tiesiai į uostus. O šiemet rankas trina elevatorių savininkai“, – mintimis dalijosi V.Ąžuolas.

Anot ūkininko, grūdų rinkoje atsiranda naujų žaidėjų, kurie aktyviai siūlo grūdų transportavimo paslaugas. Jis sakė kone kasdien gaunantis po keletą trumpųjų žinučių, kuriose siūloma tarpininkauti vežant grūdus į uostus. „Įdomu tai, kad vadybininkų vardai ir telefonų numeriai pažįstami, o bendrovių, kurioms jie atstovauja, pavadinimai kasmet keičiasi. Tai nesuteikia patikimumo. Nesiūlyčiau ir kolegoms susivilioti tokiais pasiūlymais, nes nemažai rizikos, kad, atidavus grūdus, tokių bendrovių gali ir nelikti“, – perspėjo V.Ąžuolas.

Uostai gali priimti daugiau

Autorės nuotr.

Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas

Suprantama, į uostą derlių atvežantys ūkininkai gauna daugiau. Visada sakiau, kad geriausias būdas parduoti grūdus – gabenti tiesiai iš ūkių. Anksčiau uostų infrastruktūra buvo tam nepritaikyta, bet pastaraisiais metais situacija gerėja, uostai gali priimti vis daugiau autotransporto. Tad vis daugiau ūkininkų, ypač tų, kurie priklauso kooperatyvams, tuo naudojasi. Vieni veža į Klaipėdą, kiti – į Latvijos uostus. Žinoma, į uostus gabenami paruošti grūdai, o jų kaina priklauso nuo įvairių aplinkybių.

Rekomenduojami video