Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Grūdų augintojai ir supirkėjai pasirašė taikos sutartį

 Žemdirbių lūkesčiai, susiję su rekordiniu šių metų grūdų derliumi, išgaravo kaip dūmas. Maža to – virš žemdirbių galvų pakibo netesybų kirvis. Dalis jų pagal sutartis įsipareigojo pristatyti atitinkamą kiekį maistinių kviečių, kurių šiemet paprasčiausiai nėra.

Sankcijų nebus

Aptarti susiklosčiusios padėties į Žemės ūkio ministeriją buvo pakviesti grūdų augintojų ir grūdų supirkėjų interesams atstovaujančių organizacijų bei stambiausių grūdų supirkėjų atstovai. Žemdirbiai išsakė savo baimes, kad, neįvykdžius grūdų ar rapsų pirkimo–pardavimo sutartyse numatytų sutartinių įsipareigojimų – atvežti atitinkamos kokybės javus, bus taikomos sankcijos. Tartasi, kad grūdų supirkimo įmonės supratingai vertintų ūkininkams kilusias problemas tiek nuimant, tiek parduodant išaugintą derlių ir nežlugdytų savo potencialių partnerių, taikydami sankcijas už netesėtus sutartinius įsipareigojimus.

Ūkininkai, kurie nesugebės įvykdyti sutartų įsipareigojimų grūdų supirkėjams, gali lengviau atsidusti – jiems šie žada netaikyti sankcijų ar baudų. Vis dėlto pabrėžta, kad ateityje žemdirbiai turėtų atidžiau skaityti pasirašomas sutartis ir nesudarinėti tokių, kurių reikalavimų nepajėgs įgyvendinti.

 Išlindo pelėsiai

Romas Majauskas

Kauno rajone ūkininkaujantis Romas Majauskas pripažino – didžiąją derliaus dalį sudaro pašariniai grūdai. „Ūkininkai veža tuos, kurie sudygę jau nebe 5, o iki 20 proc. ir daugiau. Tokių nebėra kur dėti“, – sakė jis. Žemdirbys karčiai pajuokavo, kad iš karto galima būtų juos gabenti žvėreliams į mišką, tačiau šių miškuose taip pat nelikę. „Situacija darosi beviltiška. Labiausiai gaila smulkiųjų ūkininkų, kurie neturi kombainų, ūkininkaudami jie prisiduria prie atlyginimo, o dabar nebegaus pajamų, nes nėra kokybės.“

Pats jis vienam kaimynui nukūlė 10 ha ir nuvežė grūdus supirkėjams: „Tos įmonės laboratorijos vedėjas rado grūduose pelėsių, apie kuriuos nesame girdėję, – pasakojo R. Majauskas. – Tuomet pabandėme kreiptis į kitą įmonę. Ten apie pelėsius neužsiminė, tik sakė, kad priims, jei sudygusių grūdų normos atitiks jų standartus. Taigi kaimynui pasisekė.“

Pasak R.Majausko, didesniems ūkiams problemų gal mažiau, nes pusė jų nukulto derliaus yra geresnės kokybės, o tai duos daugiau pajamų. „Tačiau dabar vežami grūdai jau tik pašariniai. Jei supirkėjai nepriims, tokį kiekį reikės kompostuoti ir supūdyti. Bendrovėms, kurios turi pasiėmusios paskolų, reikia grąžinti kreditus, taip pat atsiskaityti su tiekėjais, gali būti labai sunku“, – svarstė ūkininkas.

Ieško kompromisų

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė pripažino, kad susidariusi padėtis nemaloni ir ūkininkams, ir supirkėjams.

Dėl drėgmės grūdų ir rapsų kokybė gerokai nukentėjo. Nuogąstaujama, kad dėl nepalankių oro sąlygų nemažai pasėlių gali likti nenupjauti. Pasitaiko atvejų, kai supirkimo įmonėms atvežama parduoti su sausais grūdais sumaišytų sudygusių arba su pelėsiais grūdų. Dėl to kyla nemažai ginčų dėl grūdų ir rapsų kokybės įvertinimo.

„Įmonės ieško kompromisinio varianto, tačiau nei viena, nei kita pusė nėra patenkintos“, – neslėpė ji.

„Kai žemdirbiams blogai, tai ir mums blogai, – pripažino D.Ruščiauskienė. – Nesame kenkėjai, kurie skriaudžia, tačiau negalime supirkti bet ko. Ūkininkams reikia parduoti, o mums reikia gaminti. O iš ko, jei nėra gerų grūdų? Taip pat rūpestis mums, reikės ieškoti, iš kur jų nupirkti.“

Kita vertus, nors padėtis ir kebli, vis dėlto stengiamasi kiekvieną situaciją vertinti individualiai, juk grūdų supirkėjai ar perdirbėjai į ją žvelgia šiek tiek skirtingai. „Jei tai gamybos įmonė, tai standartai gali būti vienokie, jei tai prekybininkai, kurie priklausomi nuo kitos superkančios pusės, vėl kita situacija“, – sakė ji.

D.Ruščiausikienės teigimu, tokių orų niekas negalėjo nuspėti: „Trejus metus džiaugėmės, pamiršome apie lietingas lietuviškas vasaras, praradome budrumą. O juk gamta mėgsta pateikti staigmenas.“

 Netesybos

Jonas Sviderskis

„Neturime kur dėti pašarinių grūdų. Gyvulių ir kiaulių mažėja, vadinasi, ir pašarų reikia mažiau. Nors juos sušerti ir taip gauti didesnę pridėtinę vertę būtų geriausia išeitis“, – patikino Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių (LŽŪBA) generalinis direktorius.

J.Sviderskis ėmėsi veiksmų – pradėjo susitikinėti su supirkėjais ir eksportuotojais. Tą patį siūlo daryti ir žemės ūkio bendrovėms, nes su jais reikia persiderėti. Pagal sudarytas sutartis ūkiai įsipareigojo atvežti aukštos kokybės maistinių kviečių, o jų paprasčiausiai nėra.

„Prekybininkus taip pat galima suprasti. Jie sudarė atitinkamas sutartis ir jas turi vykdyti. Pagalbos prašysime Žemės ūkio ministerijos. Galbūt ji galės skirti lėšų kreditų palūkanoms dengti, tarpininkaus tarp įmonių ir ūkių“, – vylėsi J.Sviderskis.

LŽŪBA vadovas įvardijo ir kitą problemą – pavasarį žemdirbiai ėmė kreditus trąšoms, chemikalams įsigyti ir įsipareigojo atsiskaityti aukščiausios kokybės derliumi. Tokio derliaus nėra, todėl ir trąšų tiekėjai turi teisę prašyti netesybų. Sumos didelės, gali būti netgi mėginimų perimti ūkius.

Išgyvenimo receptas

Stambūs ir modernūs ūkiai nukentėjo kur kas mažiau už smulkiuosius. Juos išgelbėjo investicijos į techniką.

Kauno rajono ūkininkas Kęstutis Bružikas ramus – grūdai aruode, pusė derliaus jau parduota. „Visokių buvo grūdų – ir 1, ir 2, ir 3, ir 4 klasės, – dalijosi patirtimi ūkininkas. – Man pasisekė – pataikiau laiku nukulti.“

Kęstutis Bružikas

Žemdirbio paslaptis paprasta – jo technikos arsenale yra 10 kombainų.  „Su vienu ar dviem būtų liūdna. Visuomet sakau – reikia gyvenime turėti atsarginį variantą. Nors technika ir rusiška, tačiau ji tvarkinga, prižiūrėta.“

Tokia lietinga vasara grūdų augintojo praktikoje jau trečia – panaši buvo 1993 ar 1994 m. „Tuomet ir supratau, kad reikia turėti pakankamai technikos, – vardijo receptus K.Bružikas. – Taigi šiemet beveik 800 ha nukūliau per septynias dienas Paskutiniai grūdai gavo truputį lietaus, tačiau išdžiovinau kuo puikiausiai. Turiu sandėlius, valomąsias su ventiliacija, net džiovyklų nereikia.“

Grūdų augintojas smulkiesiems ūkininkams padėjo nukulti grūdus, o kai kuriuos kaimynų laukus teko užarti. „Nuostolių nebus, bet ir pelno taip pat“, – skaičiavo K.Bružikas.

Per rugpjūčio mėnesį supirkta:

daugiau kaip 800 tūkst. t įvairių rūšių grūdų (įskaitant ankštines kultūras) ir 55,3 tūkst. t rapsų sėklos, supirktų grūdų ir rapsų vertė – beveik 131 mln. eurų;

grūdų ir ankštinių kultūrų, palyginti su praėjusiųjų metų rugpjūčiu, supirkta apie 19 proc. mažiau, rapsų – 5 kartus mažiau, tačiau beveik dvigubai daugiau supirkta ankštinių augalų grūdų;

Lietuvoje praėjusią savaitę beveik visų rūšių grūdų ir rapsų vidutinės supirkimo kainos šiek tiek (3–9 Eur/t) padidėjo. Iš rugpjūčio mėnesį supirkto kviečių kiekio ekstra klasės kviečiai sudarė 6,5 proc., I klasės – 17,3 proc., II klasės – 23,6 proc., III klasės – 14,9 proc. ir IV klasės (pašariniai) – 37,7 proc.

ŽŪM

Rekomenduojami video