Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gripas pradeda kąsti

 Šiais metais gripas į duris pasibeldė gerokai anksčiau: į gydytojus jau kreipėsi apie 900 žmonių, susirgusių šia liga. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų gripu visoje šalyje buvo 20 kartų mažiau – vos 40 (???). Pasak medikų, ankstyvą šios ligos protrūkį šiemet lėmė lietingi ir vėjuoti orai.

Pagalbos laukė valandas

Sostinėje ligoniai gydymo įstaigas užplūdo per praėjusį šventinį laikotarpį. Tomis dienomis daugiausia dirbo Santariškių vaikų ligoninės medikai – priimamajame skaičiuoti rekordiniai ligonių skaičiai. Šios įstaigos gydytojai per tris šventines Kalėdų dienas priėmė net 623 pacientus.

Antplūdžio neišvengta ir Naujųjų metų naktį. Dėl didelio srauto nesunkiai sergantiems pacientams pagalbos teko laukti net kelias valandas. „Valstiečių laikraščiui“ vilnietė Jurga pasakojo, kad pirmąją 2017-ųjų dieną Santariškių vaikų ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje su karščiuojančia dvejų metų dukrele praleido beveik tris valandas. Moteris pasakojo, kad pirminės vaiko apžiūros teko laukti apie pusantros valandos. Ilgokai užtruko ir kraujo tyrimų rezultatų laukimas. Tačiau specialistai siūlė neskubėti kaltinti medikų, mat didelį ligonių antplūdį lėmė mažas kitų budinčių gydymo įstaigų skaičius. Gydytojų nuomone, Santariškėse didelės pacientų eilės susidaro dėl to, kad dauguma nežino, kur dar gali kreiptis pagalbos laisvadieniais.

Santariškių vaikų ligoninės priimamojo vyresnioji gydytoja Daiva Vaičiūnienė pasakojo, jog kai kuriems tėvams šventinį savaitgalį skubėti su mažyliais į gydymo įstaigą teko dėl to, kad visą darbo savaitę nerado laiko nueiti į polikliniką pasikonsultuoti, kodėl jų atžala negaluoja. „Kitiems pacientams gydymą buvo paskyręs šeimos gydytojas,tačiau tėvai, sunerimę dėl vaikui pakilusios temperatūros, nutarė pasirodyti mūsų medikams“, – kalbėjo D.Vaičiūnienė.

Per tris Kalėdų švenčių dienas į ligoninę paguldyta 12 proc.į gydymo įstaigą atvežtų pacientų. Pasak Santariškių vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojos Sigitos Burokienės, tėveliams reikėtų žinoti, kad kiekviena poliklinika, kurioje priregistruotas vaikas, yra pasirašiusi sutartį su kokia nors gydymo įstaiga, kuri padeda užtikrinti pirminės sveikatos pagalbą visą parą ištisus metus. „Pasigendame didesnio indėlio ir iš savivaldybės, kuri galėtų šią informaciją padaryti tėveliams prieinamenę“, – aiškino medikė.

Sostinėje nedarbo dienomis budintys gydytojai dirba tik Santariškių, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (Lazdynų) bei Centro poliklinikoje.

Sezonas dar nesibaigė

Taip anksti prasidėjęs gripo protrūkis daugelį pacientų išgąsdino, tačiau

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė patikino, kad dar sunku vertinti, koks bus šis 2016–2017 m. gripo sezonas.

„Kadangi gripo sezonas įprastai prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę ir tęsiasi iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės, tik jo pabaigoje galėsime padaryti išvadas, ar daug buvo šia liga susirgusių ir į ligonines paguldytų asmenų, kiek pasitaikė mirties atvejų ir panašiai, – teigė A.Skrickienė. – 2015–2016 m. gripo sezonas buvo išskirtinis vien dėl to, kad šia liga sirgo daug daugiau nei įprasta žmonių: suaugusiųjų sergamumas viršijo 20 tūkst. atvejų, vaikų – daugiau nei 10 tūkst. Taip pat daug asmenų buvo hospitalizuota – 1 843. Užregistruotos net 22 mirtys.“

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) per savaitę suserga ne mažiau kaip 100 iš 10 tūkst. gyventojų, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Skelbti gripo epidemiją kiekviena savivaldybė nusprendžia pati.

Pasak A.Skrickienės, sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis plitimas priklauso nuo gyventojų skaičiaus, masinių žmonių susibūrimo vietų, nuo kontaktavimo su sergančiais asmenimis, higienos taisyklių nesilaikymo.

A.Skrickienė: „Tik gripo sezono pabaigoje galėsime padaryti išvadas, ar daug buvo juo sergančių žmonių.“ Vygaudo Juozaičio nuotr.

Serga ir gydytojai

Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotojos medicinai Ingridos Savickienės teigimu, šioje gydymo įstaigoje pacientų ypač padaugėjo po naujųjų metų savaitgalio. Pasak jos, pastebima, kad vaikų sergamumas išaugo apie 30 proc.

„Tai daugiau peršalimo ligos, nulemtos orų, tačiau gripo epidemija dar nepaskelbta, – teigė medikė. – Kol kas su pacientų srautu susitvarkome. Sunkiausia būna, kai pradeda „kristi“ poliklinikos medikai. Mūsų gydymo įstaigoje dirba ir budintys gydytojai, nors sutartyje su Valstybine ligonių kasa to nėra numatyta. Budintys gydytojai priima pacientus, kurie staiga sunegaluoja, iškviesti važiuoja pas ligonius į namus. Valdyti pacientų srautą padeda ir elektroninė registracijos sistema.“

Paprastai savivaldybei paskelbus gripo epidemiją į polikliniką galima neiti. Pagal galiojančius teisės aktus nedarbingumo pažymėjimą galima išduoti neapžiūrėjus paciento.

„Iš tiesų kartais į polikliniką sergant geriau neiti, tačiau labai svarbu susirgus gripu laikytis medikų rekomendacijų“, – patarė I.Savickienė.

Nors sinoptikai šiomis dienomis žada staigų atšalimą, kuris lyg ir turėtų sumažinti sergamumo gripu rodiklius, patyrusi medikė nėra nusiteikusi optimistiškai: „Kažin ar reikėtų džiaugtis šalčiais. Vyrauja įsitikinimas, kad per speigus virusai žūva, tačiau ar taip yra iš tiesų, sunku pasakyti“, – teigė I.Savickienė ir pridūrė, kad prastai pasijutus, kol nepaskelbta gripo epidemija, poliklinikoje apsilankyti vis dėlto verta, nes budintys gydytojai pagal iškvietimus aplankyti visų susirgusiųjų gali neturėti galimybių arba jų vizito gali tekti ilgai laukti.

Taip sparčiai neplinta

Aukštaitijos regiono gydymo įstaigų vadovai dar nesiskundė, kad būtų sulaukę žmonių, sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, antplūdžio. Anot Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vadovės Irenos Janušonienės, tarpušvenčiu tokių ligonių buvo daugiau, tačiau ne tiek, kad būtų galima kalbėti apie epidemijos lygį.

Dėl virusinių infekcijų gydymo įstaigų nėra apgulę ir kupiškėnai. Pacientų sulaukiama panašiai tiek, kiek ir kasmet tokiu metu. „Yra karščiuojančiųjų, bet nedaug. Miesteliuose, kaimuose mažiau sambūrių, todėl virusai taip sparčiai, kaip sostinėje, neplinta. Pastebime, kad virusinių infekcijų paprastai padaugėja sausio pabaigoje ir vasario pradžioje, kai iš didžiųjų miestų atostogauti grįžta studentai, kurie ir parveža virusų“, – aiškino Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Dovilė Kulbokienė.

Biržų ligoninės vadovas Nikolajus Jeloza sakė, kad neseniai teko gydyti daugiau ligonių, užsikrėtusių rotavirusinu, tačiau sergančiųjų gripu buvo tik pavieniai atvejai. Daugiau pacientų serga kvėpavimo takų ligomis. „Kol kas nėra nei pacientų antplūdžio, nei sunkių atvejų. Tikėkimės, kad jų šiemet ir nebus“, – linkėjo ligoninės direktorius.

Tik pavieniai atvejai

Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro poliklinikos vedėja Gitana Čepienė informavo, kad jų rajone užfiksuoti pavieniai gripo atvejai, epidemijos nėra. Paskutinę gruodžio savaitę poliklinikoje buvo registruoti 76 (iš jų 30 vaikų) susirgimo viršutinių kvėpavimo takų virusinėms infekcijomis ir tik 2 gripo atvejai.

Pirmosiomis naujųjų metų dienomis į Ukmergės medikus kreipėsi nemažai mokyklinio amžiaus vaikų ir suaugusiųjų. Jie kosėjo, slogavo, karščiavo, mat lietingas ir drėgnas oras yra itin palankus plisti viršutinių kvėpavimo takų virusinėms infekcijoms.

Gripo epidemija Ukmergės mieste buvo paskelbta 2016 m. vasario pradžioje. Kaip matyti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktų duomenų, tada Ukmergėje buvo užregistruoti 564 susirgimo gripu ir ŪVKTI atvejai. Tai sudarė 155,88 susirgimo atvejų 10 tūkst. gyventojų. Tuomet vaikų sergamumas gripu ir ŪVKTI 5,3 karto, o sergamumas tik gripu 7,8 karto viršijo suaugusiųjų sergamumą.

Prognozė neaiški

Saulius Čaplikas, ULAC direktorius

Kol kas epidemijos nėra, tačiau padėtis gali greitai pasikeisti. Viena aišku – šiais metais vyraujantis gripo virusas yra A (H3N2). Šiuo metu sergamumas aukštesnis nei buvo tuo pačiu metu pernai, yra daugiau gripo atvejų.

Pernai tuo pačiu metu gripu sirgo 29 žmonės, dabar jau užregistruoti 869 ligoniai, užsikrėtę šia liga. Kol kas nėra užregistruota nė vieno mirties atvejo.

Praėjusią savaitę 56 asmenys buvo hospitalizuoti dėl gripo. Tai sudaro trečdalį besikreipusiųjų skaičiaus. Ačiū Dievui, Intensyviosios terapijos skyriuje guli tik vienas vaikas, jaunesnis nei 2 metų.

Ir norint nesusirgti gripu, ir jau susirgus, svarbu laikytis šių taisyklių: kosint ir čiaudint prisidengti, tinkamai ir dažnai plauti rankas, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies, burnos, dėvėti medicinines kaukes, gerai vėdinti patalpas. Pajutus pirmuosius gripo simptomus nedelsiant reikėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Sergantys asmenys turėtų likti namuose ir nekontaktuoti su sveikais žmonėmis. Patartina šiuo metu vengti masinių žmonių susibūrimo vietų, neužsiimti savigyda.

Pati efektyviausi gripo profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepytis dar ne vėlu ir šiandien, nes tai daryti rekomenduojama kiekvienais metais viso gripo sezono metu.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

 

Administracinės teritorijos 52 sav. (2016 m. gruodžio 26 d. – 2017 m. sausio 1 d.)
Gripo atvejų Gripo ir ir ŪVKTI atvejų Atvejai/10 000 gyventojų  
Alytaus 55 1 398 97,34  
Kauno 152 3 952 68,8  
Klaipėdos 82 2 011 61,78  
Marijampolės 36 860 57,69  
Panevėžio 64 1 556 66,72  
Šiaulių 66 1 564 57,1  
Tauragės 17 501 48,6  
Telšių 8 972 68,76  
Utenos 57 896 66,11  
Vilniaus 302 7 456 92,6  
Iš viso 839 21 166 72,4  

ULAC duom.

 

Lijana Cibulskienė, Vida Tavorienė, Jolita Žurauskienė

Rekomenduojami video