Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gresia „skenduolių“ iš JAV antplūdis

JAV Teksaso ir Floridos valstijas pastarosiomis savaitėmis siaubę uraganai ir potvyniai užliejo dešimtis tūkstančių automobilių. Gamtos stichijai nurimus, skendę automobiliai atsidurs draudikų rankose, po mėnesio ar dviejų bus parduodami aukcionuose, o maždaug po trijų keturių mėnesių „skenduoliai“ iš JAV plūstelės ir į Lietuvą. Ar verta gerokai mažiau mokėti už automobilį, žinant, kad jis buvo skendęs?

BMW X5 už 800 dolerių?

Populiariausiame internetiniame JAV automobilių aukcione „Copart“, kuriame parduodamos įvairiomis aplinkybėmis nukentėjusios transporto priemonės, gautos iš draudimo bendrovių ir bankų, šiuo metu siūloma 2,5 tūkst. skendusių. Jau mėnesio pabaigoje šio aukciono sąrašus papildys dar tūkstančiai automobilių, kurie buvo apsemti rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje.

Panaršius po šį puslapį, nesunku suprasti, kodėl skendę automobiliai taip vilioja ir perpardavinėtojus, ir sau besidairančiuosius mašinos – jų pradinės kainos neįtikėtinai mažos, o kai kurios transporto priemonės nuotraukose atrodo net be menkiausio kėbulo įbrėžimo. Tiesa, automobiliai skirti Amerikos rinkai – su galingais ir neekonomiškais benzininiais varikliais.

Štai, lietuvių pamėgto 2008 metų BMW X5 su 4,8 litro darbo tūrio varikliu pradinė kaina – vos 825 doleriai, 2010-ųjų balto „Mercedes-Benz SLK“ kaina aukcione – nuo 90 dolerių. Vienas įspūdingiausių ir prabrangiausių skendusių automobilių aukcione yra 2016 metais pagamintas visais ratais varomas „Mercedes-Benz S550 4Matic“, nuriedėjęs vos 15 000 km. Jis parduodamas už 28,7 tūkst. dolerių (Europoje tokio modelio kaina siekia apie 100 tūkst. eurų).

Tiesa, vykstant aukcionui, pradinės kainos paprastai kelis kartus išauga, todėl išvydus pirminę kainą nereikėtų pulti į ekstazę. Automobilius iš Amerikos ne vienus metus gabenantis Vykintas P. sakė, kad 2014 metų nesmarkiai apgadintą „Audi A6“ aukcione JAV galima nusipirkti už 12–13 tūkst. dolerių; tokia pati skendusi kainuotų 7–8 tūkst. dolerių.

Scanpix nuotr.

„Skenduolė“ – bėda

Tačiau ar apskritai įmanoma antram gyvenimui prikelti skendusią mašiną? Vykintas P. teigia galįs išvardyti begalę priežasčių, kodėl neverta gundytis žema skendusio automobilio kaina. „Skendusius automobilius reikėtų apeiti iš tolo – vanduo prasiskverbia visur ir mažiau ar daugiau pažeidžia viską. O sūrus Atlanto vanduo – tikras mirties nuosprendis net trumpai jame pabuvusiai mašinai“, – aiškino pašnekovas.

Automobilių servisui daugiau nei dešimtmetį vadovavęs Gintautas Skonsmonas taip pat patarė jokiu būdu nesirinkti skendusios mašinos: „Pirkdamas skendusį automobilį įsigyji nuolatinę bėdą.“ Anot jo, ilgiau vandenyje pabuvusi mašina pažeidžiama labai smarkiai. Nukenčia ne tik visa elektronika, laidai, bet ir guoliai, tarpikliai. Vanduo prasiskverbia į pavarų dėžę, reduktorius ir visas įmanomas ertmes.

Skendusią mašiną galima pirkti tik atsarginėms dalims, nes stiklai, salono plastikas, kai kurios kitos dalys beveik nenukenčia nuo vandens. „Tačiau ir tokiu atveju reikia būti atsargiam. Aš pats esu pirkęs tik skendusios mašinos sėdynę. Ir nors ji vandenyje pabuvo vos dvi dienas, nustebau, kaip smarkiai buvo surūdijusi jos apačia“, – pasakojo Vykintas P.

Vyras pasakojo, kad verslo partneris, nepaisydamas atkalbinėjimų, bandė važinėti skendusiu „Lexus LS“ modeliu. Nors automobilio remontas buvo atliktas labai kruopščiai ir kokybiškai, automobilį nuolat kamavo elektronikos bėdos, o kartą važiuojant pusiau skilo pavarų dėžė. Greičiausiai todėl, kad joje dar buvo likę vandens ar smėlio, nors tepalai ir buvo pakeisti.

Džiaugsmas – trumpam

Pirmasis džiaugsmas itin pigiai įsigijus skendusią mašiną paprastai išgaruoja labai greitai. „Pabuvusios vandenyje mašinos salonas ilgainiui ima pelyti, pūti. Žinoma, automobilių perpardavėjai specialiais preparatais apipurškia laidus, pasitelkę chemines priemiones sugeba paslėpti pelyjančio salono ydas, tačiau po 2–3 eksploatacijos mėnesių visi trūkumai išlenda į paviršų“, – vardijo problemas G.Skonsmonas.

Jo teigimu, jeigu automobilis pakliūtų po vandeniu be akumuliatoriaus, laidams nieko bloga neatsitiktų. Tačiau kai laidai, kuriais teka srovė, pakliūva po vandeniu, jie pažeidžiami gerokai smarkiau, ima labiau koroduoti. Vanduo patenka po laidų izoliaciniu sluoksniu, tad jie nuolat yra drėgni.

Apipurškus specialiais preparatais, kurį laiką laidai ir elektronika veikia normaliai. Tačiau mašinai važiuojant, veikiant vibracijų ir temperatūros pokyčiams, drėgmė daro savo juodą darbą ir prasideda elektronikos bėdos – kompiuteris nuolat rodo įvairius sistemos gedimus, ima savaime veikti arba neveikti elektronikos prietaisai, šviesos indikatoriai. Ima streikuoti imobilizatorius ir negalima užvesti automobilio variklio.

Norint išvengti elektronikos bėdų, reikia pakeisti ne tik visus laidus, bet ir mikroprocesorių blokus, kurių šiuolaikiame automobilyje gali būti 10–30. O jie nėra pigūs. Be to, nusipirkus skendusį automobilį ir norint juo ilgiau važinėti, reikia perrinkti visus mechaninius agregatus, juos išplauti, visas tepamas detales patepti iš naujo, perpilti visus tepalus.

Tai padaryti įmanoma, tačiau neapsimoka – kainuotų pernelyg brangiai, panašiai kaip perkant normaliai ekslpoatuotą automobilį, o rezultatas vis tiek gali ir nebūti geras. Būtent dėl šios priežasties draudikai laikosi nuomonės, jog skendęs automobilis yra neremontuotinas. „Skardos šiais laikais nebrangios, brangi yra elektronika“, – komentavo pašnekovas.

Scanpix nuotr.

Kaip atpažinti?

Kai kurie pirkėjai, įsigydami naudotą mašiną, net nenutuokia, kad ji buvo paskendusi. Kaip įmanoma atpažinti skenduolę?

Vienas būdų – tiesiog į „Google“ paiešką įrašyti dominančio automobilio identifikacinį numerį (VIN). Internete yra daug viena su kita konkuruojančių svetainių, kurios nemokamai siūlo paslaugą – pagal VIN numerį pateikti automobilio istoriją.

Nortintieji išsamesnės informacijos apie automobilį, jo savininkus ir eksploataciją jos gauti gali pasitelkdami ne vieną dešimtmetį veikiančias interneto svetaines „AutoCheck“ arba „CarFax“, bet jose išsami informacija kainuoja 40 dolerių. Tiesa, konkurencija lėmė, kad atsirado nemažai mažiau žinomų svetainių, kuriose galima panašią informaciją gauti vos už 5 dolerius. Amerikoje vertingos informacijos suteikia vadinamieji „savage“ (nukentėjusių, išgelbėtų) mašinų sertifikatai, kuriuose nurodomas pažeidimų lygis – vieni automobiliai betinka dalimis, kiti dar gali būti toliau eksploatuojami.

Kai kurie išradingi lietuviai JAV aukcionuose ieško dviejų vienodų mašinų: vieną perka skendusią dėl nepažeisto kėbulo, kitą – patyrusią avariją dėl nepažeistų laidų, elektronikos ir salono. Iš šių dviejų mašinų auksarankiai sulipdo vieną.

Apžiūrinti mašiną taip pat galima pastebėti skendimo žymių. Jeigu mašina skendusi upėje, buvo nešama srovės, įvairiose jos ertmėse lieka suplauto smėlio, žemių. „Net jeigu pardavėjai labai kruopščiai išplauna, išvalo mašiną, vis tiek nuėmus vidinę durų apdailą ar kitose sunkiai prieinamose ertmėse rasi smėlio“, – aiškino G. Skonsmonas. Tačiau jeigu mašina įlūžo važiuodama ledu, nuskendo ežere ir po vandeniu buvo trumpai, atpažinti, kad ji skendo, yra labai sunku.

Vienas žinomas šalies verslininkas neseniai įsigijo skendusį „Bentley Flying Spur“ vos už 10 tūkst. eurų. Įdomu, kad automobilis buvo skendęs ne visas, bet galine dalimi iki pusės kėbulo įkritęs vandens kanalą. Tad variklis ir pusė salono apsemti nebuvo. Nors, atrodytų, toks skendimas didelės žalos mašinai padaryti neturėjo, buvo nuspręsta iš gamykos užsakyti ir pakeisti visus automobilio laidus.

Skendimas ar imitacija?

Tikėtina, kad dabar siaučiančiais uraganais ir potvyniais mėgins pasinaudoti apsukruoliai iš JAV. Šioje šalyje įprastas reiškinys, kad mašinos skendimas neretai yra imituojmas norint gauti maksimalią draudimo išmoką. Mat parduoti mašiną užima laiko, savo komisinius nori užsidirbti ir brokeriai, ir aukcionų rengėjai, ir kitokio plauko tarpininkai. „Todėl amerikiečiai neretai gudrauja – į mašinos saloną pripila vandens, jo šliūkšteli į variklio tepalų įpylimo angą ir aiškina, kad mašina nuskendo“, – pasakojo Vykintas P.

Draudikų nuostata aiški – skendusi mašina yra neremontuotina, todėl jie kompensuoja visą mašinos vertę. Tuomet jau draudikai ieško, kas iš jų nupirktų šią neva skendusią ir neremontuotiną mašiną. „Tokie automobiliai, kurie skendo tik „popieriuje“, yra labai geras pirkinys – jos kainuoja pigiai ir yra visiškai nesunkiai sutvarkomos“, – prekybos automobiliais subtilumus JAV atvėrė pašnekovas.

 

Rekomenduojami video