Senų žmonių išmintis teigia, kad apie artėjančią žiemą ūkininkai turėtų pradėti galvoti tada, kai iškrinta pirmasis sniegas. Šiemet snaigės pabiro spalio 25-ąją, tad didelė tikimybė, kad gerokai vėsesni orai mūsų laukia jau lapkričio pabaigoje. Todėl mokslininkai ragina žemdirbius ilgai nedelsti ir kuo skubiau užbaigti visus lauko darbus. Tuo metu ūkininkai nuogąstauja, kad toks šiltas ir ilgas ruduo gali neigiamai paveikti žieminių kultūrų žiemojimą.

Palankus ruduo

Ne vienas Lietuvos ūkininkas šiemet kaip niekad anksti pasėjo žiemkenčius. Tad jau pirmąją lapkričio savaitę apsėti laukai daug kur intensyviai žaliavo – pasėliai buvo labai vešlūs. Mat šįmetis ruduo itin palankus augalams augti – ir šilumos nestinga, ir drėgmės yra. Vešlūs žieminių kviečių laukai kartu ir džiugina, ir kelia nerimą. Nuogąstaujama, kad prasidėjus žiemai dalis pasėlių gali iššalti.

Tokių nuogąstavimų neslėpė Raseinių rajono Laužų kaimo ūkininkas Antanas Račas, žieminius kviečius pasėjęs dar rugsėjo 3 dieną. Atidžiai ankstyvosios sėjos žiemkenčių būklę stebi ir Raseinių rajono Verėduvos kaimo ūkininkas Juozas Šmuilys. Jo žiemkenčiai taip pat labai gražūs, tik ar tokie išliks iki pavasario – labai neaišku.

Kanapes auginantis sasnaviškis (Marijampolės sav.) Nerijus Riauba tikino, kad šiemetis ruduo palankus darbams, nes jau pakankamai drėgna.

„Galime paruošti dirvą kitiems metams. Auginame tik kanapes, tad darbai – jau į pabaigą. Kanapės jau nuimtos ir parduotos. Laukuose belikę kanapių stiebeliai, kurie per žiemą iki pavasario turi išsiklojėti. Tik neaišku, kokios sulauksime žiemos ir koks bus pavasaris, kai reikės sėti“, – svarstė kanapių auginimo plotus plečiantis sasnaviškis.

Šiemet pirmasis sniegas žiemines kultūras užklojo spalio 25-ąją.

Idealios sąlygos

UAB „Balticagro“ agronomės-konsultantės dr. Marijos Čižauskienės teigimu, šiemet gamta padovanojo idealias sąlygas rudens darbams organizuoti. Agronomė nepamena, kada yra buvęs toks palankus žemdirbiams ruduo, nors dirba jau 50 metų.

„Kas ką norėjo, tas tą labai tvarkingai pasidarė ir dar daro – ar nuima daržoves laukuose, ar doroja cukrinių runkelius, kanapes. Iki šiol dar galima imti derlių, tai kasdien ir vyksta kaime“, – sakė konsultantė.

Pasak M.Čižauskienės, Kėdainių rajone didieji daržovių augintojai vis dar masiškai kasa morkas, kapoja kopūstus galvas. Trūkstant drėgmės, morkos buvo suvytusios, todėl nekokybiškos, praradusios svorį, netinkamos laikyti žiemą. Rudenį kritulių nebuvo itin daug, bet jų pakako, kad šios daržovės atsigautų, kad daržininkai galėtų surinkti ir morkų derlių.

„Šiuo metu morkų kokybė jau nepriekaištinga. Kalbu apie tuos laukus, kuriuos augintojai galėjo papildomai palaistyti. Tie, kurie to negalėjo padaryti, derliumi nesidžiaugia. Liūdnoki ir auginantieji kopūstus – užderėjo tik trečdalis pernai metų kopūstų derliaus. Pastaruoju metu jau pradėjo augti į gūžes, jos labai kokybiškos, labai kompaktiškos, bet mažos. Tiesiog trūksta kopūstams laiko augti“, – situaciją daržininkų laukuose vertino konsultantė.

Žvilgsnis į žiemą

Vidurio Lietuvos ūkininkus konsultuojanti M.Čižauskienė iš jų jau sulaukia prašymų patarti, ar spartinti rudens lauko darbus, o gal dar juos „pasitaupyti“.

„Tariamės su ūkininkais ir bijome rizikuoti. Patariu klausytis, ką sako sinoptikai, bet ir neužmiršti liaudies posakio: „Būkime biedni, bet teisingi“. Vis dėlto jau lapkričio pirmasis dešimtadienis, todėl nereikėtų puoselėti planų, kad dar visą mėnesį bus galima paauginti kokias nors kultūras ir tik tuomet sudoroti derlių“, – svarstė agronomė.

Pasak M.Čižauskienės, šio rudens negalima vertinti vienareikšmiškai. Rudens darbams jis palankus, tačiau neaišku, ar jis bus palankus ir pasėtų žieminių kultūrų žiemojimui. Jai, kaip agronomei, optimizmo neteikia nepaprastai sužėlę žieminiai rapsai, kviečiai ir miežiai. Per ilgametę darbo praktiką mokslininkė įsiminė metus, kai spalio 19-ąją iškrito pirmasis sniegas. „Atsimenu, mano kolegos institute tuomet žiūrėdami į krintančius sniego kąsnius džiaugėsi, kad po mėnesio ateis žiema. O aš, lyg nujausdama kažką negero, mąsčiau, kad rudenį pernelyg sužėlę žieminiai augalai, tiek rapsai, tiek kviečiai, todėl žiemą jie gali nukentėti. Taip ir nutiko. Situacija atitinka šių dienų realybę“, – tvirtino M.Čižauskienė.

Anot jos, prieš daugiau nei dešimtmetį žuvo visi be įšalo apsnigti labai vešlūs, po sniego danga iki kovo pabaigos išbuvę žiemkenčiai, nors žiema ir nebuvo labai šalta. M.Čižauskienė pamena, kad pavasaris buvo nepaprastai liūdnas, nes visi ūkininkai turėjo atsėti žiemines kultūras. Augalai, nukentėję per žiemą, bet atsigavę, paskui žuvo nuo ligų, išmirkimo, pavasarinio pelėsio.

Ji atkreipė dėmesį, kad šiemet buvo palankios sąlygos žiemkenčiams anksti pasėti. Jie anksti sudygo, todėl šiuo metu yra pernelyg vešlūs. Ar pasikartos jos papasakotas scenarijus? Pasak mokslininkės, pasakyti sunku, o gąsdinti nesinori. Žiemojimo sąlygas parodys artėjanti žiema.

„Šiandien aš taip pat nesu labai optimistiškai nusiteikusi. Vis viliuosi, kad pirma pašals, o paskui pasnigs. Žiemos šiltėja, gali būti ir taip, kad sniego visai nebebus. Tokia žiema irgi yra buvusi, kai kelerių metų vegetacijos laikotarpiai susidūrė – ir jokio įšalo. Tai būtų tikrai optimistiškas variantas. Matau, kaip pasėliai dar dygsta, kaip jie auga, kaip krūmijasi. Vidurio Lietuvoje, Pasvalio ir Jonavos rajonų link, kur lankausi, vegetacijai nutrūkti dar nebuvo sąlygų“, – sakė agronomė.

Blogo nepadarė

Konsultantė teigiamai vertina ir šiemet spalį iškritusį pirmąjį sniegą. Kai ištirpo, lietmatyje buvo 7 mm vandens.

„Kėdainiečiai džiaugėsi, kad krituliai – nesvarbu, lietus ar sniegas – labai gerai atgaivino žemelę ir augalus“, – kalbėjo agronomė.

Konsultantės duomenimis, Vidurio Lietuvoje sniego kritulių iškrito nuo 7 iki 10 mm, o daržininkai iš Kauno rajono jai parodė nuotraukas, kuriose užfiksavę, kad netoli Rimgaudų visas žemės paviršius buvo padengtas sniegu. Pasak M.Čižauskienės, jeigu pasitvirtintų liaudies išmintis, žiema Lietuvoje šiemet turėtų prasidėti lapkričio 25 dieną, nes pirmasis sniegas iškrito spalio 25-ąją.

„Labiausiai reikėtų, kad nors tris dienas būtų nuo 7 iki 10 laipsnių šalčio, kad jis nors kiek sukaustytų viršutinį žemės paviršių. Tada jau būtų nebaisi ir storesnė sniego danga ant įšalusios dirvos. Kai taip užpusto, žieminiams pasėliams būna idealios sąlygos pragyventi žiemą“, – tikino pašnekovė.

Prognozuoti ankstoka

Henrikas Selezenevas, UAB „Baltic Agro“ produktų grupės vadovas

Tikiuosi normalios žiemos – ne per šaltos, bet ir ne per šiltos. Pavasarį žieminių kultūrų produktyvių stiebų turėtų būti daug, gal net kiek per daug. Apie 720–750 stiebų kvadratiniame metre jau yra daug. Norėčiau, kad nepasikartotų 2015 metų scenarijus, kai stiebų skaičius buvo 1 100. Bet kokiu atveju dar ankstoka daryti prognozes.

Beje, šiemet Vokietijos ūkininkai pasėjo 30 proc. mažiau žieminių rapsų nei įprastai, ir pasėliai nėra tokie geri kaip pas mus. Todėl labai tikėtina, kad rapsų kainos ateinančiais metais gali labai pašokti. Tad dar gali nutikti ir taip, kad 2019 metais Lietuvos ūkininkai vėl galės tvirčiau atsistoti ant kojų.