Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gražūs, bet pavojingi

Apie invazinius augalus yra girdėję daugelis, tačiau labai mažai žmonių juos atpažįsta ir supranta jų daromą žalą. Apmaudu tai, kad didžioji dalis svetimžemių iš tiesų paperka savo grožiu ir išvaizda, todėl nemažai jų yra veisiami netgi specialiai. Tačiau šie okupantai anaiptol nėra draugiški.

Milijardinė žala

Biologė Laura Karaitytė yra įsitikinusi – atpažinti invazinius augalus gali labai retas žmogus. „Geriausiai mums žinomas Sosnovskio barštis, su kuriuo kovą pralaimime iki šiol, – sakė ji. – Juk su šiuo okupantu reikia kovoti bent dešimt metų vienoje vietoje, todėl apie pergalę kalbėti negalima – preliminariais skaičiavimais, Lietuvoje jie auga 10 tūkst. ha ploto teritorijoje.“

Nors apie šį augalą daugelis žino ir supranta kovos su juo būtinumą, kiti svetimžemiai anaiptol neatrodo pavojingi. Tačiau aplinkosaugininkai įspėja, kad invaziniai augalai kenkia Lietuvos biologinei įvairovei ir išstumia vietines augalų rūšis. Mokslininkų apskaičiuota invazinių augalų žala vien Europoje siekia dešimtis milijardų eurų. Neradusios natūralių kenkėjų, buvusių jų kilmės šalyse, invazinės augalų rūšys įsitvirtina ir pradeda daugintis galiausiai užimdamos teritorijas, iš kurių pašalina natūralias vietovės gamtos rūšis. Taip natūralios lietuviškos pievos gali tapti vienos ar dviejų rūšių sąžalynais, kur kiti vietos augalai išnyksta.

„Kaip bebūtų, patys didžiausi šio reiškinio kaltininkai esame mes, žmonės, todėl kova su invaziniais augalais nėra tokia paprasta, – pripažino L.Karaitytė. – Juk ir dabar vyksta tas pats procesas, nuo seniausių laikų žmonės iš kitų pasaulio kraštų parveža nematytų gėlių, medžių, augalų, kuriais puošia savo aplinką. Dabar jų įsigyti labai lengva ir pas mus. Ir retas kuris, mokėdamas už nuostabų dekoratyvinį svetimžemį, susimąsto, kad jis gali padaryti neigiamos įtakos.“

Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas.

Auga daugybę metų

Kai kurie invaziniai augalai dėl gražios išvaizdos ir malonaus kvapo labai patinka žmonėms, todėl šie net nesusimąsto apie invazinių rūšių daromą žalą. „Dalis Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše esančių augalų mums atrodo kaip savi – juk jie čia auga jau daugybę metų, kai kada net specialiai sodinami darželiuose, – pasakojo biologė. – Prisimenu laikus, kaip prieš kelis dešimtmečius sovietmečiu buvo saugoma muilinė guboja, už jos skynimą netgi mokėjome baudas, o štai dabar ji įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, todėl šį augalą skatinama naikinti.“

Šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius)

Kadaise pajūryje kaip kopas sutvirtinanti priemonė sodinta okupantė išsikerojo tiek, kad šiandien ji kelia didžiulį pavojų pajūrinei pienažolei, paplitusiai tik pajūryje ir labai negausiai. Dabar muiline guboja prekiauja ir gėlininkai, neretai įpindami žiedynus į puokštes, tačiau prekiauti ar kitaip šį augalą platinti yra draudžiama. Biologė ragina skinti šių augalų žiedynus, tai padeda sumažinti gubojos plitimą sėklomis.

Gerai visiems pažįstamas ir savu vadinamas penkialapis vinvytis, dar vadinamas tiesiog vijokliu, iš tiesų yra atėjūnas, dar 15 a. atkeliavęs į dvarus. Dabar šis augalas išplito tiek, kad kai kur net medžių per jį nebesimato. Dėl vinvyčio keičiasi visa ekosistema: ir temperatūra, ir drėgnumas, ir gyventojai. Tačiau jis sėkmingai toleruojamas ir dauginamas iki šiol.

Muilinė guboja (Gypsophila paniculata) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas.

Atėjūnai iš Kanados

Daugiausia, pasak biologės, į Lietuvą invazinių augalų atkeliavo iš Kanados, kur klimatas panašus, todėl svetimos rūšys čia prisitaiko nesunkiai. Dėl poveikio vietinėms augalų bendrijoms į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą įtraukti Šiaurės Amerikos regiono augalai: varpinė medlieva, baltažiedė robinija, kanadinė elodėja, kanadinė rykštenė, gausialapis lubinas, uosialapis klevas ir kiti. „Uosialapis klevas – dar viena bėda, su kuria būtina kovoti taip pat ryžtingai, šis medis įrašytas į alerginių rūšių sąrašą, todėl nuo jo kenčia ne tik vietiniai augalai, bet ir žmonės“, – pripažino biologė.

Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas.

Įdomu tai, kad Lietuvoje natūraliai augantys augalai taip pat užsiveisė Kanadoje, o kai kurios rūšys yra patekusios į invazinių augalų sąrašus. Pavyzdžiui, nendrinis dryžutis, vaistinė česnakūnė, paprastasis šaltekšnis, ankstyvasis šalpusnis, daržinė pienė. „Lietuvoje šiuos mūsų augalus pakramsnoja gyvūnai, taip pat jie serga ligomis, kas natūraliai reguliuoja jų paplitimą, – aiškino L.Karaitytė. – O Kanadoje priešų invaziniams augalams nėra. Tarkim, Kanadoje mūsų vertinama pienė daro didelę žalą žemės ūkio kultūroms, perneša miltligę ir pan.“

Varpinė medlieva (Amelanchier spicata) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas.

Naikinimas

Tad ką gi daryti? Biologės teigimu, šiandien Lietuvoje nėra jokio bendro plano kovai su invazinėmis augalų rūšimis, nes vienos savivaldybės be šalies finansavimo ir pagalbos negali nieko padaryti. Juolab kad vieta, kurioje auga invazinės kultūros, laikoma švaria, kai joje mažiausiai penkerius metus nebeauga naikinta rūšis. „Gal reikėtų pradėti nuo to, kad neįsivežtume patikusių augalų į savo šalį, juk su gėlėmis, medžiais, krūmais, daigais čia patenka ir gyvūnija – moliuskai, šliužai ir kt.“, – svarstė specialistė.

Smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora)

Paklausta apie invazinių rūšių naikinimą, biologė priminė – savo privačioje teritorijoje galima naikinti bet kokią invazinę rūšį, ar tai būtų augalas, ar gyvūnas. „Jeigu tai norėtumėte daryti kitur, turėtumėte gauti savininko arba valdytojo sutikimą. Tik reiktų atkreipti dėmesį, kad tai nebūtų urbanizuota teritorija, nes kai kurie augalai ten yra nenaikintini“, – pažymėjo L.Karaitytė.

Aplinkos ministerijos sudarytame Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše šiuo metu – 19 rūšių. Dar apie 60 laikomos galimai invazinėmis.

Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus)

Invaziniai augalai

  1. Uosialapis klevas (Acer negundo) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas.
  2. Sosnovskio barštis (Heracleum sosnovskyi)
  3. Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus)
  4. Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas.
  5. Smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora)
  6. Vėlyvoji ieva (Padus serotina)
  7. Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas.
  8. Dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata)
  9. Šiaurinis šemenis (Phalacroloma septentrionale)
  10. Varpinė medlieva (Amelanchier spicata) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas.
  11. Vėlyvoji rykštenė (Solidago gigantea)
  12. Aukštoji rykštenė (Solidago altissima)
  13. Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis)
  14. Kanadinė elodėja (Elodea canadensis)
  15. Tankiažiedė rūgštynė (Rumex confertus)
  16. Šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius)
  17. Ilgakotis lakišius (Bidens frondosa)
  18. Muilinė guboja (Gypsophila paniculata) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas.
  19. Penkialapis vynvytis (Parthenocissus quinquefolia).

Rekomenduojami video