Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Graži ir nužydėjusi

Ežiuolių galima rasti dažname gėlių darželyje. Medingąsias gėles noriai lanko drugeliai, bitės, kamanės. Šios daugiametės gėlės nekaprizingos, bet, kaip ir visi augalai, nori tinkamos priežiūros.

Iš Šiaurės Amerikos į Europą ežiuolė atvežta daugiau nei prieš 300 metų. Pasakojama, esą Šiaurės indėnai pastebėjo, kad sergantys arba sužeisti elniai besiganydami ieško būtent ežiuolės, todėl šis augalas ir buvo pramintas elnio šaknimi. Ežiuolių sultys buvo naudojamos nuo vabzdžių, gyvačių įkandimo, o arbata geriama nuo raupų, tymų, kiaulytės ir artrito.

Ežiuolė (lot. Echinacea) – daugiametis neaukštas augalas, priklausantis astrinių šeimai. Šio augalo šaknų sistema susideda iš smulkių šaknelių, o stiebas paprastas ir mažai išsišakojęs. Jo viršūnėje suformuotas žiedas susideda iš retų astrinių šeimai būdingų žiedlapių ir spygliuoto žiedo vidurio. Žiedų spalva būna balta, geltona, tačiau dažniausiai purpurinė. Natūralioje gamtoje auga 9 ežiuolių rūšys, beveik visos jos auga Amerikos prerijose. Lietuvoje dažniausiai sodinamos   siauralapės, blyškiosios (arba siauražiedės), rausvažiedės (arba purpurinės). Dekoratyviosios jų savybės vertinamos gėlininkystėje, todėl kuriamos naujos veislės ar hibridai. Be įprastos rausvos spalvos, jau galima išvysti ežiuolių, kurių žiedlapiai balti, geltoni ar ryškiai raudoni.

Šioms gėlėms reikėtų parinkti saulėtą ir derlingą vietą, nors jos pakenčia ir pavėsį, bet ten skurdžiau auga. Patartina nesodinti nelaidžioje, užmirkstančioje dirvoje, nes tokioje vietoje šios gėlės tikrai neperžiemos. Tik sudarius palankias augimo sąlygas augalai gerai įsišaknys ir greitai augs. Vegetacijos periodu ežiuoles reikia papildomai tręšti: pirmą kartą tręšiama anksti pavasarį, antrą kartą – kai pradeda formuotis žiedo pumpuras. Į 1 kv. m rekomenduotina išberti apie 20–30 g kompleksinių trąšų. Žydėti šis augalas pradeda antrais auginimo metais, o toje pačioje vietoje gali augti iki 5–7 metų.

Kuo vertinga ežiuolė

Ežiuolė pasižymi priešmikrobinėmis ir prieuždegiminėmis savybėmis. Joje gausu vitaminų ir mineralų: vitaminų A, C ir E, magnio, mangano, kalio, natrio ir daugybė kitų. Visi šie elementai stiprina imunitetą, gerina medžiagų apykaitą, pasižymi priešalerginiu, priešmikrobiniu, priešvirusiniu poveikiu, slopina uždegiminius procesus organizme. Turtinga ežiuolė ir geležies, kuri reikalinga raudoniesiems kraujo kūneliams susidaryti ir kraujui gerinti; kalcio, būtino kaulams ir dantims stiprinti, tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, joje gausu seleno, suteikiančio galimybę priešintis bet kokiai ligai; silicio, reikalingo sveikiems audiniams po operacijos formuotis. Medicinoje šiuo metu naudojamos džiovintos ežiuolių šaknys, ekstraktas, sultys, kapsulės ir tinktūros. Daugelyje pasaulio šalių ežiuolės auginamos ne tik kaip gėlės, bet ir kaip vaistinė žaliava. Nemažai Lenkijos ūkininkų ežiuolių auginimą laiko perspektyviu verslu, kuris sukuria nemažą pridėtinę vertę. Farmacijos pramonei tinka visos šio augalo dalys. Nuo antrų auginimo metų naudojama antžeminė dalis, o šaknys kasamos trečiais metais.

 

Rekomenduojami video