Į šį klausimą neatsakė net du trečdaliai žemdirbių. Apie granuliuotas organines trąšas nerasite informacijos ir prieš daugiau kaip penkiolika metų išleistame agrochemijos vadovėlyje. Šiandien dar tik formuojasi šios trąšų rūšies produktų grupė.

Granulės dėl patogumo

Šių trąšų gamybos pagrindinis tikslas – daug drėgmės turinčias organines medžiagas (mėšlą, mėšlo mišinius ir kitas organines medžiagas) paversti patogiomis lauke išbarstyti granulėmis. Gamybos metu galvijų ar paukščių mėšlas džiovinamas, smulkinamas ir spaudžiamas į granules. Tokios granulės turi 3–5 kartus mažiau vandens, o sausųjų medžiagų kiekis jose, atsižvelgiant į žaliavos rūšį ir gamybos technologiją, yra 80–93 proc. Pageidautina, kad sausųjų medžiagų būtų daugiau, nes laikant drėgnesnės granulės ims pelyti. Granulės paprastai daromos tokio dydžio, kad būtų galima jas išberti su mineralinių trąšų barstytuvais, geriausiai – 4 arba 6 mm. Dirvoje granulės sudrėksta, suyra ir išskiria maisto medžiagas.

Organinės medžiagos

Granuliuotų organinių trąšų svarbiausias privalumas – jos turi 50–75 proc. organinių medžiagų. Mažiau jų yra tik organinėse-mineralinėse trąšose – 35–50 proc. Tai labai gera priemonė humuso kiekiui dirvožemyje atkurti. Plotuose, kur auginama daug javų, kaupiamųjų augalų ar daržovių, jo vis mažėja. Granuliuotose organinėse trąšose yra 2–4 proc. azoto (N), 1–3 proc. fosforo (P₂O₅), 2–6 proc. kalio (K₂O), nedidelis kiekis kalcio, magnio, mikroelementų. Tačiau trąšose maisto medžiagos nėra greitai tirpstančios, praeina 2–3 metai, kol jos suyra. Todėl jos idealiai tinka daugiamečiams augalams tręšti. Jei organinės granuliuotos trąšos naudojamas kartu su mineralinėmis, tai pastarosiose esančias maisto medžiagas augalai daugiau naudos pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje, o granuliuotų organinių trąšų – vasarą ir antroje augalų vegetacijos pusėje. Taigi, tikslinga lauko augalus tręšti kompleksiškai – granuliuotomis organinėmis trąšomis kartu su mineralinėmis. Paprastai šių trąšų norma skaičiuojama pagal azotą: pusė normos išpilama su granuliuotomis organinėmis trąšomis, kita pusė – su mineralinėmis.

Mišinys su mineralinėmis

Jei augalams tręšti naudojamos organinės-mineralinės trąšos, maisto medžiagų jose būna daugiau: 4–7 proc. azoto, 2–5 proc. fosforo, 5–10 proc. kalio. Todėl tręšiant šiomis trąšomis tokia pačia norma, kaip ir granuliuotomis organinėmis trąšomis, į dirvą pateks daugiau maisto medžiagų. Be to, organinėse-mineralinėse trąšose yra daug didesnis kiekis greitai tirpstančių maisto medžiagų, todėl, esant tinkamam NPK santykiui, nereikia papildomai įterpti mineralinių trąšų.

Granuliuotos organinės-mineralinės trąšos yra silpnai šarminės reakcijos (pH 7,5–9,0). Labai svarbu, kad pagamintos granulės būtų nesubyrėjusios, nebūtų daug dulkių, nes tuomet sunku jas vienodai ant dirvos paskleisti arba įterpti. Iš kitos pusės granulės negali būti per kietos, taip nutinka, kai gamybos metu aukštoje temperatūroje jos tiesiog „prideginamos“. Tuomet jos gali dirvoje ilgai nesuirti, kartais tokių granulių dar randama ir rudenį, pasibaigus augalų vegetacijai.

Kartu su azotu

Atsižvelgiant į cheminę sudėtį, su viena tona granuliuotų organinių trąšų į dirvą įterpiama 20–40 kg azoto, 10–30 kg fosforo, 20–40 kg kalio. Jei tręšiama organinėmis-mineralinėmis trąšomis – 40–70 kg azoto, 20–50 kg fosforo, 50–100 kg kalio. Šiomis trąšomis tręšiama prieš augalų sėją ar sodinimą. Lauko ir daržo augalams granuliuotos trąšos įterpiamos į dirvą iš rudens arba pavasarį, daugiamečiams augalams – beriama į iškastas duobes, tranšėjas ir kt. Šios trąšos naudojamos šiltnamio gruntui tręšti, užsienyje jų dedama į vazonus dekoratyviniams augalams ir gėlėms (pirmiausia reikėtų išbandyti, kad trąšose esančios tirpiosios druskos ir amoniakinis azotas nenudegintų augalų). Priklausomai nuo augalų rūšies, granuliuotų organinių trąšų norma vienam hektarui yra 1–2 t, tręšiant sodybinį sklypą – 100–200 g kv. metrui.

Atkuria humusą

Granuliuotų organinių trąšų tyrimai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorijoje atliekami nuo 2014 metų. Tyrimai atliekami su vasariniais rapsais, vasariniais kviečiais ir bulvėmis. Gauti rezultatai parodė, kad, palyginti su netręštais laukeliais, patręšus granuliuotomis organinėmis trąšomis, derlius būna 70–100 proc. didesnis, dažnai panašus arba didesnis nei naudojant vien tik mineralines trąšas. Vasarinių rapsų ir kviečių produkcijos kokybė buvo geresnė. Dirvožemio savybės per pirmuosius metus mažai pakito, nes tam reikia daugiau laiko, todėl šie tyrimai tęsiami.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad granuliuotos organinės trąšos – tai perspektyvios trąšos, skirtos ne tik augalams tręšti, bet ir dirvožemio savybėms gerinti. Tai svarbi trąša atkuriant humuso kiekį dirvožemyje.

Prof. habil. Dr. Gediminas Staugaitis

Dr. Aistė Masevičienė

Dr. Romas Mažeika

Dr. Jonas Arbačiauskas

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija

Faktai

Granuliuotos organinės trąšos pagal gamyboje naudojamas žaliavas gali būti skirstomos:

1.Galvijų mėšlo granulės.

2.Paukščių mėšlo granulės, kuriose maisto medžiagų yra daugiau nei galvijų mėšlo granulėse.

3.Kitų organinių medžiagų ar atliekų ( augalinių bei maisto pramonės ir kt. Tai gali būti mišiniai iš labai įvairių organinių komponentų, į kuriuos gali būti pridėta medžio pelenų ar kitų neorganinių medžiagų. Dažnai tai būna gamintojo paslaptis, tačiau kartais trąšos aprašyme nurodomi naudoti komponentai.

4.Granulės, pagamintos iš organinių medžiagų arba organinių trąšų kartu su mineralinėmis trąšomis. Jos vadinamos organinėmis-mineralinėmis trąšomis. Jose NPK kiekis ir santykis gali būti labai įvairūs, o esami kiekiai pateikiami trąšos aprašyme.

5.Nuotekų dumblo granulės. Jos gali būti gaminamos tik iš nuotekų dumblo arba kartu su kitais organinių medžiagų ar mineralinių trąšų komponentais. Šios trąšos turi būti patikrintos, ar neturi per daug sunkiųjų metalų, patvarių organinių teršalų, žmogui kenksmingų mikrobiologinių-parazitologinių sukėlėjų.