Produktų su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) vartojimas Lietuvoje mažėja. Tokią išvadą padarė produktų su GMO naudojimo ir jų ženklinimo reikalavimų kontrolę vykdančios tarnybos. Tačiau Seimas tuo nepatikėjo ir gerokai sugriežtino administracinę atsakomybę už GMO naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Baimė dėl šlapimo

Susitikimuose su žemdirbiais Europos Parlamento (EP) narys Bronius Ropė šįmet plačiai pasidalijo sukrečiančiais savo šlapimo tyrimų rezultatais. Briuselyje gyvenančių europarlamentarų šlapime tyrėjai nustatė net tris kartus normą viršijantį glifosato kiekį. Tarp tiriamųjų buvo ir B.Ropė. EP narys įsitikinęs, kad tokie tyrimo rezultatai susiję su GMO.Iš kur glifosato atsirado europarlamentaro šlapime? Patikėsime, kad B.Ropė tiesiogiai nevartojo nei glifosato, nei ką tik nupurkštų kviečių, rapsų ar avižų. Jis pats aiškino įtariąs, kad tai susiję augalinės kilmės maisto produktais.

Dabar jau sunku nustatyti, ar išgirdęs apie šį įtarimą, ar remdamasis savo patirtimi, europarlamentaro kolega Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis įtarimus kilstelėjo į dar aukštesnį lygį: „Visi gyvulinės kilmės produktai, kurie šiandien parduodami Lietuvoje, t. y. pienas, mėsa, kiaušiniai ir kt.,vienaip ar kitaip yra užauginti pašaruose panaudojus GMO.“

Tikra tiesa, kad ES rinkoje gyvuliams skirtiems pašarams gaminti naudojami GMO turintys produktai bei priedai, tačiau tik R.Karbauskis išdrįso padaryti taip toli siekiančią išvadą – esą per gyvulio ar paukščio skrandį perėję GMO patenka ne tik į pieną, kiaušinius ar mėsą, bet ir valgant pastaruosius produktus kažkaip prasibrauna į žmogaus organizmą.

Pasitiki Darvino teorija

Išgirdusi politikų padarytas išvadas, biologijos mokslus baigusi Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė ilgai kvatojo. Ji įsitikinusi, kad turi teisę egzistuoti ir GMO, žinoma, jeigu laikomasi nustatytų reikalavimų, ir vienas svarbiausių iš jų – kad tarp veislių su GMO ir tradicinių veislių nevyktų kryžminimasis.

„Kiekvienas iš mūsų turime ne tik beždžionių, bet ir varliagyvių bei kitų gyvūnų genų, tačiau tokia kombinacija mums netrukdo išlikti. Šia prasme esu tvirta Darvino evoliucijos teorijos rėmėja“, – tikino asociacijos direktorė.

Paklausta, ar parduotuvėje atidžiai skaito produktų etiketes, ar ieško jose perspėjimo dėl GMO, A.Beniulienė teigė, kad yra ištikima kartą pasirinktų produktų vartotoja ir savo nuomonės nekeičia, todėl ir etikečių neskaito. Tačiau, pavyzdžiui, ūkininkams, prieš naudojant augalų apsaugos priemones, asociacijos direktorė patarė skaityti etiketes, nes jie privalo laikytis reikalavimų.

Į klausimą, ar pasitiki maisto produktų gamintojais, pašnekovė atsakė: „Ne tiek pasitikiu, kiek pasitelkiu biologės vaizduotę ir galiu sau ir jums paaiškinti, kaip kokį produktą mano ar jūsų virškinimo sistema suskaido. Todėl, skirtingai nei kai kurie politikai, nenustebčiau vertindama savo medicinos tyrimų rezultatus.“

Galima rasti ir aukso

Galima numanyti, kad EP nario B.Ropės nuomonei apie augalų apsaugos priemones ir GMO įtaką padarė Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderis, o dabar jo patarėjas aplinkosaugos ir maisto saugos klausimais Andrejus Gaidamavičius. „Norvegų mokslininkai tyrimais nustatė, kiek tiksliai glifosato yra genetiškai modifikuotų sojų derliuje – iki 10 miligramų kilograme. Tai labai daug. Pavyzdžiui, kilograme sojų tiek vitaminų nerastume. Kodėl dauguma europiečių šlapinasi glifosatu, kaip jis patenka į žmogaus organizmą? Tikėtina, kad dėl genetiškai modifikuotų pašarų įtakos“, – aiškino A.Gaidamavičius.

Taigi išvada sudėtinga: kenkia ne tiek GMO, kiek herbicidas, tačiau tokia yra GMO auginimo pasekmė.

VU Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros docentas Saulius Serva sakė, kad GMO ryšys su glifosatu yra netiesioginis: „Glifosatas žmonėms netoksiškas. Jis toksiškas augalams ir mikroorganizmams. Kodėl jo rasta parlamentaro šlapime? Labai paieškoję šlapime galėtume rasti ir aukso!“

GMO suvirškiname?

Neoficialiais duomenimis, apie 50 proc. gyvuliams ar paukščiams duodamuose pašaruose ES ir Lietuvoje yra genetiškai modifikuotų baltymų. Taigi, pavyzdžiui, kas antra višta lesa genetiškai modifikuotą lesalą. Kiek tai turi įtakos kiaušiniams ir kokią įtaką tie kiaušiniai gali daryti mums? Mokslininkai sako, kad ne viskas taip paprasta, kaip atrodo biologijos mokslų nekrimtusiems politikams. Štai Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) GMO padalinio mokslininkai, atlikę išsamią analizę, pateikė išvadą, kad iki šiol nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, jog maistui auginamus gyvūnus šeriant genetiškai modifikuotais pašarais jų mėsoje bei audiniuose ar kraujyje liktų GMO. Lietuvos Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) mokslininkų atlikti paukštienos, gyvulių mėsos bei kiaušinių tyrimai tai irgi patvirtino. Kur GMO dingsta? Pasak EFSA mokslininkų, nors dauguma mokslinių studijų, tiriančių augalų su GMO virškinimą, atliekamos su gyvūnais, tačiau šiandien žinomas ir vienas tyrimas, atliktas su žmonėmis, valgiusiais sojų su GMO. Jo rezultatai patvirtino ankstesnius stebėjimus – gyvūnų ir žmonių virškinimo traktas visiškai suardo bet kokią svetimą DNR.

Etiketėse ieško GMO

Vis dėlto maisto parduotuvėse daugelis vartotojų, kitaip nei biologė A.Beniulienė, net per didinamąjį stiklą skaito produktų etiketes. Toks atsargumas yra perdėtas. Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai, Lietuvos prekybos tinkluose šiuo metu yra tik 4 pavadinimų augaliniai aliejai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, bei 5 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų. Prieš kelerius metus buvo prekiaujama 19 pavadinimų aliejais, 47 pavadinimų saldumynais ir net 99 pavadinimų kulinariniais gaminiais, kurių gamybai naudotas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių pagamintas aliejus.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, galima prekiauti produktais su GMO, pagamintais iš ES įteisintų augalų veislių. Jei jų sudėtyje yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse privaloma nurodyti, kad produktas pagamintas iš GMO arba produkto sudėtyje yra GMO.

Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nuolat keičiasi, nes tiek importuotojai, tiek gamintojai gali arba importuoti, arba pagaminti maisto produktų su GMO žaliavomis. Ar tikrai Lietuvos rinkoje liko tik tiek produktų, susijusių su GMO?

Simboliški pažeidimai

Kaip „Valstiečių laikraščiui“ pranešė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė, valstybinė maisto produktų inspektorė Vida Jarošienė, 2016-aisiais VMVT maisto produktų inspektoriai atrinko 222, o per pirmą šių metų pusmetį 128 maisto produktų mėginius genetinei modifikacijai nustatyti. Atrinkti šokoladinių saldainių ir šokolado, miltinių konditerijos gaminių, sojų, kukurūzų, ryžių, bulvių ir makaronų produktų, maisto papildų, įvairių padažų mėginiai iš Argentinos, Pakistano, Ukrainos, Rusijos, Vietnamo, Brazilijos, Turkijos, Tailando, Baltarusijos, Kinijos, Mianmaro, Kambodžos, Korėjos, Irano ir kt. šalių.

Vida Jarošienė

„Atliekant laboratorinius tyrimus 2016-aisiais tik vienu atveju nustatyta, kad ukrainietiškų sausainių „Grona Zoologičnije“ ženklinimo etiketėse ir siuntą lydinčiuose dokumentuose nebuvo nurodyti genetiškai modifikuoti sojų produktai.

Šiais metais nustatytas irgi vienas pažeidimo atvejis, kai saldumynuose – sutirštinto pieno skonio vafliniuose vamzdeliuose „Chrumka“ (gamintojas – Ukrainos įmonė) – rasta daugiau kaip 5 proc. genetiškai modifikuotų sojų produktų, nors apie tai nebuvo informacijos nei ženklinimo informacijoje, nei siuntą lydinčiuose dokumentuose“, – sakė V.Jarošienė.

Importuotojams buvo nurodyta teisės aktų nustatyta tvarka perženklinti produktų siuntas. 2016-aisiais VMVT inspektoriai atliko per 5 674 (2017 m. sausio–birželio mėnesius – 1 864) patikrinimus viešojo maitinimo, duonos ir pyrago, konditerijos gamybos įmonėse, kuriose analizavo GMO žaliavų gamybai naudojimą.

„Išanalizavę kontrolės duomenis, galime teigti, kad gamybos įmonės savo produktų gamybai nenaudoja žaliavų, kurios pagamintos iš GMO“, – tikino V.Jarošienė.

Beje, VMVT duomenimis, GMO naudojimo gamyboje ir prekyboje mažėjimo tendencija matoma jau 5 metus.

Laboratoriniai tyrimai atliekami akredituotoje laboratorijoje – NMVRVI Molekulinės biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyriuje. Vieno mėginio vidutinė tyrimo kaina yra apie 160 eurų.

Tramdymas baudomis

Ne paslaptis, kad tarp augalų apsaugos priemonių gamintojų ir GMO kūrėjų klanų vyksta karas. Jo atgarsiai pasiekia ir Lietuvą.

„Esu girdėjusi įvairių sąmokslo teorijų. Pavyzdžiui, kad augalų apsauga specialiai gniuždoma siekiant, jog įsivyrautų GMO. Esą, jeigu pasėlių neapsaugosime, beliks rinktis GMO. Aš į šį klausimą sau dar negalėčiau atsakyti“, – svarstė A.Beniulienė.

Tarptautinės organizacijos Atsakingų technologijų instituto vadovas lietuviško kraujo turintis amerikietis Jeffrey M.Smithas, lankydamasis Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) neseniai surengtoje tarptautinėje medicinos mokslinėje konferencijoje, be kita ko, tikino, kad pasaulyje jau yra išvesta tokių augalų ir grūdinių kultūrų rūšių, kurios pačios gamina insekticidus – medžiagas, žudančias vabzdžius.

„Vabzdžiui atsikandus ir nurijus tokio augalo dalelę, kartu su ja į organizmą patekusios medžiagos prakiurdo žarnyną, ir vabzdys žūva. 2012-aisiais nustatyta, kad tokias pats skyles kaip ir vabzdžių organizmuose toksinas išgraužia ir žmogaus ląstelėse“, – šiurpino lietuvius J.M.Smithas.

A.Beniulienė

Garsusis svečias priminė, kad dar 2009 m. Amerikos aplinkos medicinos akademija peržiūrėjo gyvulių šėrimo GMO studijas ir priėjo prie išvados, kad yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis reikia informuoti gydytojus, jog šie pacientams draustų valgyti produktus su GMO. Tačiau kalbant apie GMO vis dažniau pasitelkiama arabų patarlė: „Šunys loja, o karavanas eina toliau.“

Iš Seimo priimto Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų:

• Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradicinių ir ekologiškų augalų pasėliais taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas užtrauks baudą nuo 500 iki 2 000 eurų (vietoj šiuo metu nustatytos nuo 300 iki 1 150 eurų).
• Dauginamosios medžiagos, turinčios ES auginti neįteisintų genetiškai modifikuotų organizmų priemaišų, tiekimas rinkai užtrauks baudą nuo 3000 iki 4 000 eurų (vietoj nuo 550 iki 1 500 eurų).
• Už genetiškai modifikuotų augalų, kurių auginimas įteisintas ES, bet apribotas ar uždraustas Lietuvoje arba jos dalyje, auginimą tiekimo rinkai tikslais grės bauda nuo 4000 iki 5 000 eurų.
• Genetiškai modifikuotų augalų, kurių auginimas neįteisintas ES, auginimas tiekimo rinkai tikslais užtrauks baudą nuo 5000 iki 6 000 eurų.

Naujos nuostatos įsigalios 2017 m. rugsėjo 1 d.

Esame kryžkelėje

Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius

Birželio mėnesį dalyvavau COPA-COGECA posėdyje, kuriame Europos Komisijos atstovai sakė, kad ES renkasi strategiją pasaulinėje rinkoje konkuruoti su išskirtine produkcija, todėl ribojamos augalų apsaugos priemonės. Tačiau šiame fone iškyla GMO tema. Manoma, kad ES kompanijos šiai krypčiai kol kas priešinasi tik todėl, kad dar nėra pasiruošusios konkuruoti su JAV kompanijomis, o durys GMO į ES rinką bus atvertos, kai tokiai konkurencijai europiečiai bus pasiruošę. Jeigu pasirinksime dabartinę ES strategiją siekdami aukštesnės kokybės, reikės daug lėšų jai paremti, reklamai. Jeigu rinktumės GMO kryptį, reikėtų įvertinti itin didelę priklausomybę nuo produktų platintojų. Abu keliai yra rizikingi. Tačiau turime žinoti, kad pasaulinėje grūdų rinkoje GMO užkariauja vis daugiau vietos. Iki šiol ES stengėsi GMO kryptį kritikuoti. Kaip bus ateityje? Nujaučiu, kad ES pasirinks auginti ir gaminti aukštesnės kokybės ir brangesnius produktus.