Nevyriausybinių organizacijų atstovai skelbia, kad jau metus vykdoma institucinės globos pertvarka pradėta ne nuo to galo. Dienraštyje „Lietuvos žinios“ rašoma, kad jos rengėjai labiau atsižvelgia į materialinius aspektus, o ne į vaikų poreikį turėti juos mylinčius žmones.

Lygiai prieš metus – 2015-ųjų kovą – Lietuva paskelbė pradedanti institucinės globos, t. y. vaikų namų, reformą, kurią koordinuoti patikėta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Per metus Lietuvoje jau įgyvendinti keli projektai mažuosius iš vaikų namų perkeliant į bendruomenes.

Tačiau tai nereiškia, kad jie atrado mylinčias nuolatinių globėjų ar įtėvių šeimas: išskaidžius institucines įstaigas, jų globotiniai buvo įkurdinti mažesniuose bendruomeniniuose globos namuose arba socialiniuose butuose.

Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos vaiko interesų atstovavimo patarėjos Virginijos Pleckevičienės manymu, fizinis vaikų perkėlimas iš vienos pastogės į kitą – kad ir mažesnę, suteikiančią geresnes buities sąlygas – nėra pertvarka.

„Tai tik vaikų gyvenamosios vietos institucijoje pakeitimas. Tačiau esminis suplanuotos reformos tikslas – darbas su vaikų biologinėmis šeimomis, siekiant, kad mažieji arba nebūtų imami iš tėvų, arba turėtų kur grįžti, tebėra visiškai įstrigęs. Vos ne kas savaitę Lietuvoje girdime apie rezonansinius įvykius, per kuriuos nukenčia vaikai. Po šių įvykių kuriamos darbo grupės, tačiau jos nėra susijusios su pertvarka, o tik su skaudžiais momentiniais įvykiais. Vadinasi, ankstesnė sistema veikia kaip veikusi, ir nieko realiai nėra daroma“, – piktinosi ekspertė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 90 vaikų globos namų. Juose gyvena beveik 4 tūkst. vaikų. Pertvarkos organizatoriai žada, kad iki 2020 m. duris pagal planą užvers 27 globos įstaigos.

BNS inf.