Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gimdos kaklelio vėžys – liga, kurios galima išvengti

Gimdos kaklelio vėžys yra palyginti dažna moterų onkologinė liga – ji užima 3–4 vietą tarp piktybinių navikų, kuriais serga moterys Lietuvoje. Deja, nei gimdos kaklelio ikivėžinės būklės, nei ankstyvų stadijų vėžys jokiais tik šiai ligai būdingais simptomais nepasižymi, todėl specialistai ragina moteris aktyviai dalyvauti prevencinėje programoje, domėtis apsaugos būdais.

Nemokama patikra

Nuo 2004 metų Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa – moterys nuo 25 iki 60 metų, apdraustos privalomuoju sveikatos draudimu, kartą per trejus metus gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Pirmiausia joms atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama gimdos kaklelio biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

„Prevencinė programa yra skirta tam, kad ligą būtų galima aptikti ankstyvos stadijos, kai moterį išgydyti yra nesudėtinga“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Jurgita Grigarienė

Pasitikrina iki 45 proc. moterų

Jos pateiktais duomenimis, 2017 m. publikuota Europos Komisijos užsakymu Tarptautinio vėžio mokslinio tyrimo instituto ekspertų parengta 2-oji ataskaita apie vėžio atrankinės patikros programų įgyvendinimą Europos Sąjungos šalyse (angl. Cancer Screening in the European Union, 2017). Ataskaitoje teigiama, kad pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Lietuvoje sveikatą pasitikrina 35–45 proc. moterų. Kaimyninių šalių rezultatai kur kas prastesni, pavyzdžiui, Latvijoje sveikatą tikrinasi tik 24–34 proc. moterų, o Lenkijoje vos 13–23 proc. Mažesnis nei Lietuvoje žmonių aktyvumas ir tokiose šalyse kaip Prancūzija, Belgija, Rumunija, Vengrija, Italija.

„Be abejonės, Lietuvos moterims reikėtų būti aktyvesnėms ir lygiuotis į Šiaurės šalių gyventojas. Moterims skirtose vėžio prevencinėse programose aktyviausiai dalyvauja Švedijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės gyventojos. Ten sveikatą pagal prevencines programas pasitikrina nuo 70 iki 100 proc. moterų“, – teigia J.Grigarienė.

Aptinkama vis daugiau neišplitusio vėžio atvejų

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos rezultatai jau pastebimi. Valstybinės ligonių kasos (VLK) turimi duomenys rodo, kad nuo to laiko, kai buvo pradėta vykdyti šią prevencinę programą, tikrinasi vis daugiau moterų ir aptinkama vis daugiau ikivėžinių susirgimų, nustatoma vis daugiau naujų sergamumo atvejų.

Preliminariais VLK duomenimis, pernai pagal gimdos kaklelio vėžio programą pasitikrino daugiau nei 121,5 tūkst. moterų, užpernai jų buvo mažiau – 119,5 tūkst. moterų.

Iki 2004 m., kol nebuvo gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos, dažniausiai būdavo diagnozuojamas vėlyvosios stadijos vėžys, todėl moterys turėdavo mažiau galimybių pasveikti. Nuo 2004 m. vis dažniau diagnozuojamas neišplitęs, ankstyvosios stadijos vėžys, kai dar galima sėkmingai jį įveikti. Pavyzdžiui, 2003 m. buvo nustatyta 118 neišplitusio vėžio atvejų, o 2012 m. – beveik 7 kartus daugiau, t. y. 805.

Sėkmė priklauso nuo šeimos gydytojo

J.Grigarienės manymu, ankstyvosios diagnostikos sėkmė dažniausiai priklauso nuo šeimos gydytojų, į kuriuos pacientai pirmiausiai ir kreipiasi. Daug lemia ir asmens žinios, informuotumas, požiūris į savo sveikatą.

Tai, kad mūsų šalies moterų sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai didesni nei, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, specialistės požiūriu, galima paaiškinti ir tuo, kad tų šalių moterys vertina prevencinių programų naudą ir labiau rūpinasi savo sveikata.

Šeimos gydytojas turėtų nurodyti, kada žmogui reikia pasitikrinti sveikatą, paaiškinti apie atliekamus tyrimus, gydymo veiksmingumą, jei nustatoma ankstyvoji ligos stadija, atsakyti į žmogui rūpimus klausimus, o kartu įteikti nustatytos formos informacinį pranešimą, kviečiantį atvykti į gydymo įstaigą atlikti tyrimus. Savo ruožtu ir patys žmonės turi jausti pareigą pasirūpinti savo ir šeimos narių sveikata bei, iš anksto suplanavę, apsilankyti pas šeimos gydytoją.

„Net jei žmogus nepatenka į programose nustatytą amžiaus grupę, tačiau turi priežasčių nerimauti dėl savo sveikatos, ar pasireiškia ligos simptomai, jis turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, jei reikia, skirs tyrimus ar nusiųs pas gydytoją specialistą“, – sako VLK atstovė.

Kas sukelia

Beveik 100 proc. atvejų gimdos kaklelio vėžį sukelia virusų grupė, vadinama žmogaus papilomos virusais (ŽPV). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, jų yra daugiau kaip 150 tipų, tačiau didžiąją dalį gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia 16 ir 18 ŽPV.

Žmogaus papilomos virusai plinta kontaktiniu būdu per odą ir gleivinių mikrotraumas, taip pat lytiniu būdu per vaginalinį, oralinį, analinį aktą ar ranka liečiant lytinius organus.

Daugiau nei 50 procentų aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančių žmonių tam tikru gyvenimo laikotarpiu būna infekuoti vienu arba keliais ŽPV tipais. Daugumai moterų ŽPV infekcija praeina savaime, tačiau, deja, kai kurioms moterims ši infekcija pereina į gimdos kaklelio vėžį.

Kaip išvengti

„Kaip ir visi kiti kūno organai, gimda ir gimdos kaklelis sudarytas iš daugelio tipų ląstelių. Sveikų ląstelių dauginimasis yra tvarkingas ir organizmo kontroliuojamas. Kartais, veikiant įvairiems kenksmingiems veiksniams, tokiems kaip žmogaus papilomos virusai, vieno ar kito organo ląstelėse įvyksta tam tikri pokyčiai, jos ima nebeklausyti organizmo kontrolės. Tuomet prasideda nekontroliuojamas, neribotas jų dauginimasis, susiformuoja ląstelių sankaupa – navikas, gerybinis arba piktybinis“, – pasakoja Respublikinės Klaipėdos ligoninės ginekologijos skyriaus vedėjas gydytojas akušeris ginekologas dr. Algimantas Fabijonavičius.

Algimantas Fabijonavičius

Riziką užsikrėsti ŽVP mažina saugus, atsakingas lytinis elgesys, tinkama asmens higiena ir skiepai.

Be to, rūkant išsiskiriantys kancerogenai, patekę į gimdos kaklelio ląsteles, taip pat gali turėti įtakos ląstelių struktūrai.

Įdomu tai, kad 2017 metais žurnale „Obstetrics & Gynecology“ publikuotas tyrimas atskleidė, jog moterys, kurios kaip kontracepcijos priemonę rinkosi naudoti spiralę, turėjo statistiškai mažesnę gimdos kaklelio vėžio riziką.

Mokslininkai peržiūrėjo 16 stebėjimo studijų, įtraukusių daugiau nei 12 tūkst. moterų. Pastebėta, kad tyrimo dalyvės, kurioms buvo įdėta spiralė, turėjo 36 procentais mažesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu nei tos, kurios nenaudojo šios kontracepcijos priemonės.

Tikslus mechanizmas, kaip spiralė sumažina gimdos kaklelio vėžio riziką, nėra žinomas. Vienas iš mokslininkų spėjimų yra toks, kad spiralė skatina prasidėti imuninį atsaką: dėl to kūnas apsigina nuo bet kokios egzistuojančios ŽPV infekcijos, dėl kurios gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys. Kita hipotezė teigia, kad spiralės išėmimo metu kartu su ja gali būti pašalinamos infekuotos ląstelės. Tai potencialiai sumažina supiktybėjusio audinio vešėjimo riziką.

Riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu mažina ir skiepai nuo ŽPV. Rekomenduojama skiepyti mergaites (9–13 metų), t. y. iki seksualinių santykių pradžios.

Kaip gydoma

Pasak dr. A.Fabijonavičiaus, ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai, t. y. displazijos, nustatomi atliekant vadinamąjį PAP tepinėlį paprastuoju būdu arba skystoje terpėje. Pastarasis esąs daug tikslesnis. Gimdos kaklelio ikivėžinius susirgimus patvirtina gimdos kaklelio biopsinės medžiagos (mažų gabalėlių, kurie nugnybiami) histologinis tyrimas.

Pirmo laipsnio ikivėžinių pokyčių gydyti nėra būtina, nes apie du trečdalius jų išnyksta savaime.

Antro ir trečio laipsnio ikivėžiniai pokyčiai taip pat gali savaime išnykti, tik tikimybė yra daug mažesnė – apie 30 proc. ar mažiau. Dėl to šios būklės dažniausiai gydomos.

„Atsižvelgiant į displazijos sunkumą, atliekamas arba gimdos kaklelio nupjovimas elektros peiliu, t. y. vadinamoji diatermokonizacija, arba, esant nesveikai gimdai, – ir visos gimdos su kakleliu pašalinimas. Gali būti naudojamos ir lazerinės procedūros, bet jos turi trūkumų – „išgarinus“ pažeistą vietą nebegalima atlikti histologinio tyrimo. O jeigu ten gimdos kaklelio vėžio pradžia?“, – paaiškina dr. A.Fabijonavičius.

 

 

Rekomenduojami video