Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Geriausi sandoriai – tik slapti

Kauno technologijos universitetas (KTU) nusprendė iš „Arvi“ grupės įsigyti UAB ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas akcijų. Ir atsisako paskelbti numatomo sandorio sumą. Nors KTU yra valdiškais pinigais finansuojama įstaiga, jos verslai su akcijomis – paslaptis. Įprasta, kad valdžia neviešina suskystintųjų gamtinių dujų terminalų, atominių elektrinių ir kitų panašių projektų sutarčių detalių, nes tai – komercinės paslaptys, kuriomis gali pasinaudoti... Tėvynės priešai. Akademinei bendruomenei toks pavyzdys itin prie širdies.

Seime abejonių kyla

KTU rektorius Petras Baršauskas ir ISM vadovas Alfredas Chmieliauskas dar 2015 m. pabaigoje pranešė miestui ir pasauliui, kad dalį grupės valdomų ISM akcijų įgis KTU. Abi kontoros esą išliks nepriklausomos, nebus keičiama net vadovybė. Sandorių detalių ir šiandien niekas nežino. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė į „Valstiečių laikraščio“ paklausimą atsakė lakoniškai, nurodydama, kad šis sandoris „NĖRA viešasis pirkimas“, tad institucija komentuoti lyg ir neturi ko.

Formaliai KTU, kaip viešosios įstaigos, steigėjas yra Seimas, tad kai kuriems jo nariams abejonių vis dėlto kyla. Parlamento Švietimo ir kultūros reikalų komiteto narys Valentinas Stundys sakė nelabai suprantąs tokio slapukavimo prasmę ir nežinąs, nuo kokių pavojų reikėtų slėpti sandorio sumas.

„Manau, viešumas tik pagelbėtų ir išsklaidytų abejones, kurių, iš šalies žiūrint, dabar kyla. Man asmeniškai, žiūrint iš šalies (kodėl steigėjo atstovas linkęs žiūrėti iš šalies? – aut. past.), kyla abejonių, ar viskas atliekama skaidriai. Tai pas mus pirmas toks ir gana netipiškas atvejis, kai Seimo įsteigta viešoji įstaiga – valstybinis universitetas – perka privatų. Visas tas slaptumas tokiu atveju sukelia tam tikrų abejonių ir skatina įtarimus“, – nurodė parlamentaras.

Visgi, pasakyti, ar pats, kaip VŠĮ steigėjo atstovas, kels šį klausimą bent jau sritį kuruojančio komiteto lygiu, parlamentaras negalėjo – palingavo galva „iš šalies“ ir tiek. „Čia, žinoma, yra ir universiteto autonomijos reikalai. Tik kartoju, kad nesuprantu, ką čia slėpti. Juk konkurencijos, kaip suprantu, nėra – nėra taip, kad čia būtų kelių universitetų konkurencinė kova dėl ISM. Suprasčiau, jei būtų viešasis pirkimas, bet ir tai skelbiama pradinė kaina tokiu atveju. O čia nuo ko saugoma ir kokia komercinė paslaptis?“ – retoriškai teiravosi V.Stundys.

Pasak rektoriaus, Seimo nariai atsilikę

KTU rektoriui P.Baršauskui Seimo narių nuogąstavimai nedaro nė menkiausio įspūdžio. Parlamentarai, pasak jo, įstrigę net ne XX, o XIX amžiuje ir neturi supratimo apie pažangias tendencijas Vakaruose. „Tokio tipo tendencijos seniai nuvilnijo Skandinavijoje, tokio tipo tendencijos, kai valstybinės įstaigos atpirko privačias struktūras... Tai jau yra įvykę Estijoje, tik mes amžinai vėluojame. Mes amžinai visur pavėluojame. Tai čia nieko naujo net tarptautiniame kontekste nėra. Tai – viena medalio pusė, kita – dėl lėšų. KTU yra viešoji įstaiga, kurios biudžetą sudaro 53 proc. lėšų iš valstybės biudžeto ir 47 proc. kitų visokiausių lėšų – už paslaugas, už projektus ir pan. Dalį lėšų universitetas valdo pats. <...> Atsižvelgdamas į savo strategiją, į savo planus, į savo teisines struktūras, tokias kaip taryba ir senatas, sprendžia savo strateginius klausimus“, – sakė jis.

Tokie dalykai seniai vyksta Skandinavijoje, o mūsų Seimo nariams kažkokia panika, kad kažkas čia įvyks. Kitą pavyzdį galiu duoti: estai turto valdymą susitvarkę prieš 14–15 metų ir šiandien – fantastiški rezultatai, nes susitvarkė nepavėlavę, kai rinka buvo pakilusi, kai bankai pirkinėjo pastatus. Tai tokia situacija – toks visuomenės subrendimo lygis, kad net juokinga aiškinti, bet aiškinu ir aiškinsiu. Kiek reikia, tiek darysiu“, – „Valstiečių laikraščiui“ dėstė rektorius P.Baršauskas.

Tai visgi kiek kainuos?

Nei parlamentaras V.Stundys, nei kas nors kitas nekvestionavo universitetų stambinimo naudos, todėl pamėginome grįžti prie to, kiek ISM akcijos kainuos Seimo įsteigtai VŠĮ. „Pasakysiu iki detalių, ką galiu, o nepasakysiu, ko negaliu. Kainos aš jums negaliu pasakyti, nes esu pasirašęs konfidencialumo susitarimą dar su norvegais. Dalį sumos aš moku norvegams. Kainą pasakysiu tada, kai sandoris įvyks, kai jį patvirtins Konkurencijos taryba ir t. t. Dėl viešųjų pirkimų – viskas iki smulkmenyčių , nes pažeidžiami būtume. Teisiškai sukurta taip, kaip reglamentuoja įstatymai, įskaitant tai, ką jau paminėjau, Konkurencijos tarybą. Dabar jai atiduoti dokumentai ir ji duoda paskutinį palaiminimą. O visa kita – elementarus akcijų pirkimas. Viešoji įstaiga perka uždarosios akcinės bendrovės akcijas. Viskas čia abėcėlė, elementaru, nieko čia ypatingo nėra“, – užtikrino rektorius.

Kadangi, kaip paaiškėjo, tiek akcijų pirkėjui – KTU, tiek pardavėjui – bendrovei ARVI atstovauja ta pati advokatų kontora GLIMSTED, galima tikėti, kad popieriai bus sutvarkyti teisingai. Tačiau būtent taip dažniausiai ir būna – tikrieji valdiškų projektų ir valdžios įsteigtų viešųjų įstaigų projektų ir sandorių kaštai paaiškėja tada, kai kelio atgal juridiškai net nebūna.

P.Baršauskas dievagojasi viešumo nebijąs ir galiausiai sutiko atskleisti labai apytikrę sumą. „Aš nusiteikęs taip, kaip ir derybose buvo. Aš noriu viešumo nuo pirmos dienos KTU. Tegul žino, kur aš einu, ką aš darau kaip asmuo fizinis, o ir institucija. Tokiuose sandoriuose pasirašomos teisinės sutartys. Ir ten yra mano parašas, kur parašyta: kol sandoris nesibaigia, sumos neviešiname. Aš to negaliu daryti, aš įsipareigojęs. Kada sandoris pasibaigia? Sandoris pasibaigia, kai Konkurencijos taryba duoda palaiminimą, sako, kad čia nėra kokių nors pavojų ir pan., ir kai perregistruojamos akcijos. Kad jums būtų dūšioj ramiau – fantastiškai maža kaina, jei kalbame apie universitetą, apie brandą, apie rinkos gabalo nupirkimą. Tai yra ne dešimtys milijonų. Kelių milijonų eilės kaina – maksimum, ką gali pasakyti“, – nurodė rektorius.

Daug ar mažai?

Kaip minėta, aukštųjų mokyklų stambinimui pritaria iš esmės visi. Parlamentaras V.Stundys sakė neturįs pretenzijų dėl paties sumanymo. „Akivaizdu, kad mūsų universitetai ir kolegijos yra per smulkios, akademinis ir mokslinis potencialas išsklaidytas. Todėl ir reitinguose tarptautiniuose atrodome labai silpnai, tad patį faktą vertinu pozityviai: klausimas, kiek kainuoja“, – kartojo parlamentaras.

KTU rektorius P.Baršauskas linkęs akcentuoti paties proceso naudą ir strategines vizijas. „Man strateginiai dalykai patikėti tarybos, aš tarybos, aišku, atsiklausiu. Aš, kaip strategas, žiūriu, kokios tendencijos pasaulyje, kokios tendencijos Lietuvoje. Į ką aš orientuojuosi? Į lyderystę savo srityje. Dabar kas eina pasaulyje? Kokios idėjos eina? Universitetai, kurie sugeba turėti tą, aš net nežinau lietuviško termino comprehensive university, kuris turi po savo stogu tarpdisciplinines galimybes. Šiandien gyvenimas reikalauja visai kitų kokybių. Nebeužtenka būti grynu mechaniku, fiziku, reikia turėti platesnį spektrą – tarpdisciplininį požiūrį. <...> Lenkiu į tai, kad mums reikia po savo stogu turėti stiprų verslą, būtinai. Ir šiandien aš klausiu jūsų, kuri institucija stipriausia Lietuvoje, versle. Aišku, ISM. Todėl ir ISM. Mūsų strategijoje yra trys pagrindiniai dalykai: tarptautiškumas, tarpdiscipliniškumas ir verslas. Konsolidacija pačių stipriausių jėgų mokslo ir studijų, ir verslo. Tai perspektyva, tai ateitis, tai lyderystė. Lyderystė ne tik Kaune. Galbūt Lietuvoje, o galbūt dar daugiau.“

Apie pelną kalbėti nenori

„Valstiečių laikraštis“ primena, kad bendrovė „Investicijų ir inovacijų fondas“, kuri priklauso „Arvi“ įmonių grupei, 2013 m. pirko ISM akcijas iš jo steigėjų norvegų, neskelbiant nei sumos, nei numatomų investicijų dydžio, tačiau žadant nusipirkto universiteto pakylėjimą į naują lygmenį. Tada, perimant akcijas iš „BI Norwegian Business School“, žiniasklaidoje anonsuoti planai paversti universitetą pelno nesiekiančia organizacija, leisti ISM tapti svaresniu tarptautiniu universitetu – pritraukti daugiau užsienio studentų ir dėstytojų. „Universiteto pelno neužtenka. Jo galbūt užtektų tik labai nuosekliam augimui, bet proveržiui, kurio ISM nori ir ketina tai pasiekti, to pelno maža. Žinoma, būtų absurdiška ką nors iš ISM paimti, mes ateiname tam, kad duotume. Planuojame, kad ISM ateityje taps pelno nesiekiančia organizacija.

„Žinoma, pelno nesiekiančios organizacijos statusas nereikštų, kad staiga pelnas mums taptų nesvarbus. Jis liktų svarbus, tačiau naudojamas tik tam, kad universitetas pasiektų užsibrėžtus tikslus“, – tada „Lietuvos rytui“ sakė dabar akcijas parduodančios įmonės vadovas Justas Kučinskas. Kas gi ištiko šiuos investicinius ir reorganizacinius planus, kad jau po dvejų metų dalis akcijų parduodama?

Šiandien „Investicijų ir inovacijų fondo“ vadovas J.Kučinskas aiškino, kad jokių specialių paslapčių nėra ir pirkimo kaina šiandien neskelbiama todėl, kad universitetas nebūtų vertinamas vien pinigais, nes tai nėra gamykla. „Nenorėjome, kad šiame etape visas dėmesys būtų skiriamas kažkokiam skaičiui, užuot pamačius šito dalyko prasmingumą. Aš manau, kad jei situacija reikalaus, mes visi (partneriai) pasitarę būsime atviri ir tą kainą pasakysime“, – dievagojosi jis.

Nuo atsakymo į klausimą, ar investicija į komercinį universitetą buvo pelninga, investuotojo vadovas išsisuko. Paklaustas, kur įstrigo planai reorganizuoti UAB į VšĮ, J.Kučinskas atsakė:

„Kalbant apie tai, kas buvo padaryta, tai mūsų organizacija, kartu su kitomis ir toliau rėmė studentus, geriausiems steigdami stipendijas. Pritraukėme dar daugiau pačių geriausių studentų, pavyko padidinti priėmimus. Suformavome puikią, kompetentingą ir nepriklausomą valdybą su nepriklausomu pirmininku. <...> Kalbant apie reorganizaciją, tai mes visą laiką buvome atviri ir tiesiog neradome argumentų, kad tai kažkaip realiai pasitarnautų universiteto kokybei bei perspektyvoms. Esame šiam klausimui atviri ir dabar, kaip esami bendrovės akcininkai. Mes lyg ir deklaravome nuo pat pradžių, universitetas negali būti vienos kažkokios valdančios bendrovės, siauros grupės žmonių reikalas – tai visos bendruomenės reikalas, pradedant studentais, dėstytojais, baigiant visuomene. Mes atsidūrėme reikiamu laiku reikiamoje vietoje, kad akcijos ateitų iš norvegų jau į Lietuvą. Ir mes visą laiką deklaravome, kad ieškome partnerių, taip pat ir tarp universitetų. Ir štai atsirado KTU. Paaiškėjo, kad misija ir vertybės yra labai panašūs. Ir jiems, ir mums reikia didesnės tarpdisciplinizacijos, kad į vieną auditoriją susėstų inžinerinės pakraipos studentai, kad jie kartu kažką sukurtų. Yra minčių kažką kartu kurti. <...> Universitetui pačiam yra naudinga turėti partneriu kitą universitetą. Taigi, šiuo metu akcijų struktūroje yra du universitetai ir organizacija, kuriai aš vadovauju, kurios misija – investuoti į studentų „startupus“, į inovatyvius švietimo projektus.“

Universitetai į skaidrumą nelinkę

Daug metų Lietuvos universitetų reitingų formavimo srityje dirbęs advokatas Algimantas Šindeikis teigė, kad KTU bus naudinga turėti Vilniuje savo filialą ir verslo studijų patirties turintį padalinį. Dėl kainos skelbimo / neskelbimo, A.Šindeikio nuomone, situacija Lietuvos universitetams yra gana tipinė. „Nematau čia klastos. Universitetai nėra pripratę prie skaidrumo. Nenustebčiau, jei tai būtų vieno euro sandoris“, – sakė jis.

Kartu A.Šindeikis nurodė, kad pats Seimas vis tiek galės nesunkiai išsiaiškinti sandorio finansinę dalį. „Tai jie gali pasiklausti, bet ūkio subjektai turi savo vidaus tvarkos taisykles, kokią informacija dalijasi, o kokia ne. Seimas tik iš metinės finansinės atskaitomybės galėtų pamatyti balanse, kokia šio turto vertė / įsigijimo kaina“, – nurodė jis. Švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė „Valstiečių laikraščiui“ nurodė, kad ministerija pritaria universitetų stambinimui ir jų matomumo bei potencialo didinimui. „Artimiausiu metu KTU ketina paskelbti apie susijungimo planus su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, kuris etapais turėtų būti užbaigtas iki 2018 m., taigi ISM apsiribota nebus“, – planais džiaugėsi viceministrė, kuri pabrėžė, kad universitetai atskaitingi Seimui, kuris visada gali išsireikalauti norimą informaciją.

Ar padės reitinguose, neaišku

Pakilti reitinguose, anot rektoriaus P.Baršausko, sandoris KTU padės „kažkiek“. „Reitinguose tai padės pakilti kažkiek, bet kad šis pirkimas patrauks į ateitį universitetą, net neabejoju. Todėl, kad vėl duodu europinį pavyzdį: yra tokios MBA studijos Europoje, ir jos prieš kokius penkerius metus įkrito į didelę duobę. Persisotino rinka. Nebereikia tų, kurie moko gryno personalo valdymo, gryno finansų valdymo, ir t. t. Ir tos institucijos, tie universitetai, MBA programos ėmė lipti iš duobės, jie sugebėjo tarpdisciplinines programas paleisti, technologijas kabinti su ekonomika, IT, verslu. Kurie šitą sugebėjo, paimkite ir pasižiūrėkite šiandien, kaip atrodo. Čia yra ateitis, čia yra perspektyva, giliai apmąstyti dalykai. Dvejus metus eita į tai. Galvota, analizuota, dėliota, strateguota. Čia nėra atsitiktiniai dalykai, kaip kam atrodo. Čia tik gėlelė. Aš jums sakau atvirai: 22 dieną mes pristatome, išeiname į viešumą su susijungimu su medikais. Kitaip sakant, jungiasi ne du universitetai, o trys. Verslas, technologijos ir medicina – trys lyderiaujantys savo srityje, t. y. tai, apie ką aš šneku: comprehensive university – po savo stogu turintis viską. ...<...> Apsuku ratą ir sakau, kad jei žiūrėsime iš KTU finansų pusės, tai – dideli pinigai ir mums teks labai dėlioti savo biudžetą, bet pagal pirkinį kaina minimali“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino P.Baršauskas.

Galiausiai pasakyti galima viena: jei Seimo nariai norės, grįžę iš atostogų informaciją gaus, nors, manytina, galėtų gauti ir dabar. Tik labai tipiška visų grandžių valdiškų VšĮ steigėjams principingai nesidomėti arba labai formaliai domėtis savo įsteigtų darinių pirkimais, nesvarbu, ar tai būtų į keistus skandalus įsivelianti Vilniaus greitosios medicininės pagalbos stotis, ar universitetas. Kada nors sužinosime, ką ir už kiek mums nupirko.

Rekomenduojami video