Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Geriau pamažu ir užtikrintai ar staiga ir brangiai?

Šiuo metu Seime svarstoma kredito unijų ateitis. Lietuva turi apsispręsti, kaip vykdys ES direktyvą: ar nedelsdama priims ES reglamentą, ar pasinaudos pereinamuoju laikotarpiu, kad kredito unijos spėtų sukaupti būtinus rezervus, užtikrinančius jų veiklos tvarumą.

Paspirtis smulkiajam ir vidutiniam verslui

Efektyvi kredito unijų veikla tiesiogiai liečia daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Tai – pajininkai, dalininkai, kreditoriai ir klientai, kurie dalijasi iš bendrai sudėtų pinigų gaunamą naudą. Dažniausiai tai – paskolos saviems unijos nariams ar smulkiojo bei vidutinio verslo įmonėms, kurios atrodo visiškai neįdomios bankams.

Kredito unijoms nėra taip svarbu beatodairiškai siekti pelno, nes žmonės sudeda savo pinigus, kad pirmiausia padėtų vieni kitiems. Sumaniai „įdarbindamos“ savo lėšas, unijos pajėgios iš uždirbto pelno palankiomis sąlygomis kredituoti kitas įmones, pavyzdžiui: baldų gamybos, medienos apdirbimo cechus, kepyklas ar žemės ūkio bendroves.

Būtent dėl savo lankstumo paskolų rinkoje kredito unijos laikomos viena svarbiausių smulkiojo bei vidutinio verslo sektoriaus veiklos skatinimo ir plėtros sąlygų. Tai visuotinai pripažįstama ES, tam pritariama ir Lietuvoje.

Antai prieš metus Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijai, kurioje pabrėžiamas svarbus kredito unijų vaidmuo, didinant finansinių paslaugų prieinamumą, ir pastebėta, kad jų poveikis smulkiojo bei vidutinio verslo plėtrai taip pat turėtų didėti. Koncepcijoje pabrėžiama nepamainomai teigiama kredito unijų reikšmė šalies finansų aplinkai, ypač prisidedant prie smulkiojo verslo skatinimo.

Ten pat brėžiamos ryškios gairės ES reikalavimams įgyvendinti, kad kredito paslaugos būtų labiau apsaugotos, atsižvelgiant ir į vartotojo interesus, t. y. suteikti didesnes garantijas klientams ir sukurti tvirtesnę atsvarą blogoms paskoloms kompensuoti.

Remtis direktyva ar įgyvendinti reglamentą?

Remdamasi Tvarios kredito unijų veiklos koncepcija, Lietuva įgyvendina ES Tarybos reglamento Nr. 1024/2013, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Direktyvos 2014/59/ES, Bazelis III, SESV nuostatas, susijusias su kredito unijų veiklos riziką ribojančių taisyklių įgyvendinimu. Direktyvoje, kaip programiniame dokumente, numatyta galimybė pasinaudoti dešimties metų pereinamuoju laikotarpiu, įgyvendinant reglamentuose nustatytus reikalavimus. Per tą laiką mažesnės kredito unijos spėtų sukaupti pakankamai lėšų didesniam rizikos kapitalui ir leistų unijoms toliau kooperuotis savanoriškai jungiantis į didesnes asociacijas.

Jei dabar būtų nuspręsta nelaukiant išpildyti ES reglamentų sąlygas, kredito unijos iš karto privalėtų pasiekti šimtaprocentinį stabilumo koeficientą, kone perpus padidinti minimalų tvarų kapitalą, o kartu būtų nustatyta 2,5 proc. privalomojo kapitalo riba. Be to, taptų privalu savu indėliu prisidėti, dalyvaujant unijas vienijančios centralizuotos organizacijos veikloje, ir kryžmiškai dalytis finansine atsakomybe.

Skaičiuota, kad vien kapitalo trūkumams kompensuoti prireiktų apie 34,17 mln. eurų, ir planuota mažesnėms unijoms dalį lėšų padengti iš valstybės biudžeto. Tačiau tokios tvarkos atsisakyta, vadovaujantis ES reglamentu ir nenumatant valstybinės paramos kredito unijoms.

Šiuo metu iš 74 Lietuvoje veikiančių kredito unijų tik trečdalis turi pakankamai kapitalo. Net 81 proc. jų yra mažos ir neturi nė 15 mln. eurų turto. Beveik trečdalis unijų apskritai dirbo nuostolingai. Todėl staigus ir brangus reglamento įgyvendinimas būtų pražūtingas daugeliui dabar Lietuvoje veikiančių kredito unijų, kaip teigė asociacijos „Lietuvos kreditas“ valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas.

„Taip sukuriama ydinga ir žalinga tiek kredito unijoms, tiek kredito unijos nariams situacija, kai dėl aukštų papildomų kapitalo normatyvų mūsų klientas – smulkusis ir vidutinis verslas – bus atkirstas nuo unijos teikiamo kreditavimo, o dėl aukštų kapitalo pakankamumo normatyvų nemažai kredito unijų bus priverstos žlugti arba nutraukti veiklą“, – tvirtino pirmosios Lietuvoje kreditų unijas vienijančios asociacijos „Lietuvos kreditas“ valdybos pirmininkas K.Olšauskas.

Laikas sustiprėti ir apsispręsti

Alternatyvų projektą pateikė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys iš Darbo partijos frakcijos Raimundas Markauskas. Iš esmės daugelis jo straipsnių sutampa ir atitinka Tvarios kredito unijų veiklos koncepciją, nes pagrindinis siekis ir uždavinys – užtikrinti šio sektoriaus tvarumą, sklandžią veiklą, kad kredito unijos dirbtų patikimai, veiksmingai tenkintų bendruomenės ir savo narių, klientų poreikius.

Galimybę išnaudoti pereinamąjį laikotarpį siūlo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, Darbo partijos frakcijos narys R.Markauskas.

„Savaime aišku, kad unijos turi didinti savo kapitalą, kad, ištikus nesėkmei, būtų sukaupta pakankamai lėšų neigiamiems padariniams šalinti, ir apsaugoti savo narių interesus bei pinigus. Tačiau toks sprendimas akivaizdžiai skubotas, nesuteikiantis daugumai kredito unijų galimybės sukaupti daugiau kapitalo. Be to, dabar nesąžininga varyti privalomai visas unijas ir kurti naują centralizuotą instituciją bei taikyti visiems kryžminę atsakomybę“, – dėstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys R.Markauskas.

Tokią Seimo nario poziciją palaiko didelė dalis kredito unijų atstovų, besistengiančių nuo mažens užauginti verslą ir didinti kreditavvimo galimybes. Privalomą, o ne savanorišką unijų centralizaciją skeptiškai vertinantis Vilniaus regiono kredito unijos valdybos narys Valdemaras Karpovičius pritaria nuomonei, kad skubėti įgyvendinti ES reglamento neverta, nes toks jautrus sektorius, kaip smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimas, turi augti ir tvirtėti sulig atsigaunančia ekonomika.

„Mes turime leisti formuotis verslo dariniams pagal verslo ir ekonomikos dėsnius, sudaryti sąlygas jiems augti, o ne iš karto užkrauti jiems priverstinius reikalavimus žūtbutinei centralizacijai iki 2018 m. sausio 1 d. Seimas turėtų atsižvelgti į objektyvią situaciją, prieš priimdamas sprendimus“, –daugumos nuomonę apibendrino V.Karpovičius.

Gegužės 6 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete turėtų būti pateikta parlamentinės darbo grupės siūlymų, toliau svarstant Centrinės kredito unijos įstatymo bei kredito unijų įstatymų pakeitimų projektus. Būtent šie pakeitimai reglamentuoja kredito unijoms taikomą finansinį normatyvą bei prievolę dalyvauti Centrinės unijos veikloje. Jei komitete bus apsispręsta pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, toks variantas gali būti pateiktas balsuoti dar šios kadencijos Seimui.

Petras Aleksandravičius

Rekomenduojami video