Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Geriamojo vandens ištekliai Lietuvoje septynis kartus didesni, nei suvartojame

Gegužės 5-ąją Lietuvoje oficialiai minima Nacionalinė vandentvarkos diena. Šalies vandentiekininkai prižiūri apie 25 tūkst. km vandentiekio ir nuotekų tinklų: jų beveik užtektų apjuosti Žemės rutulį. Nors geriamo vandens trūkumo problema yra aktuali ir Europoje, Lietuva gali džiaugtis, kad joje glūdinčios vandens atsargos yra kone septynis kartus didesnės, nei gebame suvartoti.

Prireikus, lietuviai galėtų suvartoti iki 3,2 mln. kub. m vandens per parą, tačiau teišnaudoja apie 15-20 proc. šio kiekio. Todėl, esant poreikiui, gėlu požeminiu vandeniu Lietuva galėtų aprūpinti jo stokojančias valstybes, o mineralinis vanduo eksportuojamas ir dabar.

Specialistų teigimu, švarus, gerti tinkamas vanduo, tekantis iš čiaupo, suprantamas kaip duotybė, todėl dažnai nesusimąstome, kad didžiojoje pasaulio dalyje jo labai stinga.

97 proc. pasaulio vandens - sūrus arba nevartotinas dėl kitų priežasčių. Dar 2 proc. vandens sušalęs į ledą ir tik 1 proc. yra tinkamas gerti. Lietuva - viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, turinti dideles gėlo požeminio vandens atsargas.

Centralizuotam vandens tiekimui mūsų šalyje naudojamas tik požeminis vanduo, kas pasaulyje yra labai reta. Požeminis vanduo, lyginant su paviršiniu vandeniu, - kur kas geresnės kokybės: prisotintas naudingų mineralinių medžiagų ir apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos.

Pasak Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus, vandentvarkos situacija šalyje yra gana gera, tačiau dar yra kur tobulėti.

„Nors kokybės reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo pasiekia didžiąją dalį gyventojų, geriamo vandens tiekimas nėra iki galo sutvarkytas. Dar likę nedidelių gyvenviečių, kuriose trūksta geležies šalinimo įrengimų, taip pat - ir namų ūkių, kur vanduo tebesemiamas iš kastinių šulinių, - sakė B. Miežutavičius. - Šiai problemai spręsti vandens tiekėjų pastangų neužtenka. Geros kokybės vandenį bei nuotekų tinklus privedę prie individualių namų ūkių dar turime įtikinėti, kad gerti derėtų švarų vandenį, o gyventi - neteršiant gamtos“.

LVTA prezidentas pabrėžė, kad ruošiant investicinius planus nesitikėta, jog šalyje gali kilti tokio pobūdžio problemų, todėl asociacija pritartų Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisoms, įteisinančioms gyventojų prievoles saugoti gamtą ir geriamąjį vandenį. Tikimasi, kad iki 2020 metų mažųjų miestelių geriamojo vandens kokybė bus iš esmės pagerinta.

Rekomenduojami video