Gegužę sužydi ir sužaliuoja sodai, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus.

Vaismedžiai ir vaiskrūmiai

Gegužė – pats gražiausias laikas sode, kai baigia žydėti abrikosai, baltus nuometus užsideda vyšnios, rausvais žiedpumpuriais puošiasi obelys. Serbentų, vyšnių, obelų žiedus noriai lanko bitės, kamanės. Jos nuo žiedo ant žiedo perneša žiedadulkes, kurios yra kur kas gyvybingesnės, todėl ir vaisiai būna didesni, sodai geriau dera. Visi saugokime bites, o jei galima – laikykime.Jokiais pesticidais nepurkškime žydinčiųsodų.

Neretai sodams pakenkia vėlyvosios šalnos, nuo kurių sunku apsaugoti žydinčius vaismedžius. Orams atšalus rekomenduojamakurti laužus, deginti įvairias atliekas, bet tai padaryti nėra paprasta. Lengviau ryte po šalnos vaismedžius apipurkšti vandeniu, tuomet žiedai atsigauna ir mažiau nukenčia. Labai svarbus šio meto darbas – obelų ir kriaušių perskiepijimas. Perskiepijami menkaverčiai, prastų veislių vaismedžiai. Nedideli vaismedžiai perskiepijami per vieną kartą, o augesni per du–tris metus.

Dar galima prilenkti serbentų ir kitų uoginių kultūrų stiebus: greta pagrindinio krūmo į negilią duobutęstiebasprilenkiamas ir prismeigiamas kabliuku. Ties duobutės pradžia stiebo žievė lankeliuįpjaunama ir šitaip kuriam laikui paliekama. Iš horizontaliai esančio stiebo pumpurų pradeda augti ūgliai. Kai jie paauga iki 15–20 cm, prilenktasis stiebas apipilamas nuolat laistoma žeme. Tada iš miegančių pumpurų ima vystytis šaknys. Rudeniop naują krūmelį reikia atskirti nuo pagrindinio krūmo, prireikus jį galima išdalyti arba pasodintivisą iš karto.

Sode palaikykimetvarką: nuolat naikinkime piktžoles, laistykime rudenį ir pavasarį pasodintus medelius,nuo pat pavasario kompostuokime atliekas.

Daržovių sėja ir sodinimas

Gegužė – daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Sodiname ir sėjame keliais fenologiniais terminais. Prasidėjus tikrajam pavasariui, kai vidutinė paros temperatūra viršija 5 laipsnius temperatūros, pradėjus žaliuoti paprastajai ievai (balandžio 25 d. – gegužės 8d.) ir žydėti baltažiedei plukei (balandžio 25 d.– gegužės 10 d.), kukuoti gegutei (balandžio 25 d. – gegužės 6 d.), parskridus kregždėms (balandžio 24 d. – gegužės 9 d.) sėjamos gelteklės, pupos, burokėliai ankstyvam derliui, prieskoninės daržovės, sodinami žiedinių kopūstų daigai, svogūnai, salierai, ropiniai kopūstai, brokoliai, porai, salotos, burokėlių, kopūstų, griežčių, morkų, ridikų, ridikėlių ir salierų pasodai.

Pradėjus žydėti paprastajaiievai (gegužės 6–18 d.) ir vyšniai (gegužės 11–20 d.) sėjami burokėliai ir morkos laikymui žiemą, apsaugotose vietose pupelės, melisos ir juozažolės, sodinami vėlyvieji, briuseliniai ir žiediniai kopūstai, salierų, gelsvių ir raudonėlių daigai.Vidutinei paros temperatūrai viršijus 10 laipsnių temperatūrą, pradėjus žydėti paprastajai alyvai (gegužės 17–29 d.) sėjami žiediniai kopūstai rudens derliui, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, pupelės, sodinami griežčiai, citrininių melisų ir petražolių daigai, apsaugotose vietose dumplainiai, agurkai, pomidorai, vidutinio ankstyvumo kopūstai, mairūnai.

Kur pasėtos arba pasodintos daržovės, purename dirvą. Tai padeda reguliuoti augalams palankų drėgmės ir oro režimą, naikinti piktžoles. Lėtai dygstančių daržovių eilutes reikia paženklinti, dėl to bus galima paankstinti priežiūros darbus.

Ilgiau dygsta ankštinių pipirių, artišokų, dumplainių, krapų, pastarnokų, petražolių, rabarbarų, salierų, šparagų, špinatų sėklos. Auginant šių daržovių daigus dėžutėse neskubėkite daryti išvados, kad sėklos nedaigios, nes jos gali dygti dvi savaites ir net ilgiau. Kad greičiau sudygtų, sėklos brinkinamos ir daiginamos. Brinkintos ar sudygusios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą ir laistomos.

Tuos žemės plotus, kuriuose auginsime vėlyvesnes daržoves, reikia kas savaitę purenti, neleidžiant įsigalėti tuo metu labai intensyviai dygstančioms ir augančiomspiktžolėms. Be to, dirvoje sulaikoma drėgmė. Daržovių sėklos įterpiamos nevienodu gyliu. Smulkios morkų, petražolių, salierų, rūgštynių, dašių, juozažolių, mairūnų, raudonėlių, pipirnių ir kitų daržovių sėklos įterpiamos negiliai (1–2 cm gyliu), vidutinio didumo – ankštpipirių, burokėlių, griežčių, kopūstų, pastarnokų, pomidorų, ridikų, ridikėlių, agurklių ir kt. – daržovių sėklos įterpiamos 2–3 cm gyliu, o stambesnės aguročių, žirnių, pupų, šparagų sėklos – 3–5 cm gyliu.

Dirvos tręšimas

Daržovių sėjai ruošiamą dirvą patręškime organinėmis trąšomis: agurkams, kopūstams, bulvėms – mėšlu (60–80 kg/10 m²) įterpiant kartu su mineralinėmis trąšomis; pomidorams, burokėliams, morkoms, svogūnams, ridikėliams, lapinėms daržovėms – kompostu (20–30 kg/10 m²) ir mineralinėmis trąšomis. Mėnesio pradžiojebaigiame sodinti ankstyvąsias bulves, o pirmąją dekadą likusias. Pasėtos ir pasodintos daržovės mulčiuojamos, esant sausiems orams laistomos. Jeigu sudygo per tankiai, retiname. Retai augančias daržoves sutankiname daigais arba pamirkyta sėkla. Išretintas daržoves galima papildomai patręšti mineralinių trąšų tirpalu: 10 l vandensištirpinti 40 g superfosfato, 20 g kalio chlorido ir 10 g amonio salietros. Gegužės pabaigoje sodinami vėlyvųjų kopūstų daigai. Po priedangomis galima sodinti agurkų, pomidorų ir kitų šilumą mėgstančių daržovių daigus.

Česnakai

Gegužės mėnesio pradžioje patariama sodinti vasarinius česnakus 2–3 cm gylyje, 6–8 cm eilutėse paliekant 20 cm tarpus.Vasarinių česnakų skilteles patariama sodinti drėgnoje dirvoje.Kai česnakai sudygs, patręškite azotinėmis trąšomis: 10 l vandens praskieskite valgomuoju šaukštu karbamido ir stikline karvių mėšlo.Rekomenduojamas kiekis laistyti – 2 l/1 m².

Kai vasariniai česnakai pradės formuoti galvutes, juos patariama patręšti kalio ir fosforo trąšomis: 10 l vandens ištirpinkite 2 valgomuosius šaukštus dvigubo superfosfato irvalgomąjį šaukštą kalio sulfato (arba kalio chlorido). Į dirvąpaliekite 3 l/1 m²šio tirpalo. Kalio ir fosforo trąšomis vasarinius česnakus dar kartą patręškite po 10 dienų.

Svogūnai

Pirmajame gegužės mėnesio dešimtadienyje patariama pradėti sodinti svogūnėlius. Į sukastą lysvę sudėkite pusę kibiro perpuvusio mėšlo, suberkite valgomąjį šaukštą susmulkinto superfosfato ir tiek pat natrio bei fosforo trąšų mišinio. Paruoštą žemę supurenkite grėbliu, kad susimaišytųtrąšos (10–12 cm gylyje). Vėliau kas 20 cm suformuokite vageles. Svogūnėlius kas 8–10 cm sodinkite 2 cm gylyje. Gegužės ir birželio mėnesiais svogūnų daigus liekite reguliariai kartą per savaitę, o liepos mėnesį – kas 10 dienų. Liepos mėnesio pabaigoje, likus 20 dienų iki svogūnų galvučių kasimo, reikia nustoti lieti.

Apie pomidorus ir agurkus

Gegužės mėnesio pradžioje polietileno plėvele dengtuose šiltnamiuose patariama sodinti vasario mėnesį pasėtų aukštaūgių pomidorųdaigus (3 daigai/1 m²). Pasodinę pomidorų daigus palikite vieną pagrindinį stiebą su 7–8 šakelėmis, o tada augalą pririškite prie špagato.Trečiajame gegužės mėnesio dešimtadienyje darže patariama sodinti žemaūgių pomidorų daigus. Juos auginkite 1–3 stiebais, o krūmeliuose palikite po 4–5 derančias šakeles.Daržepasodintus pomidorus patariama uždengti polietileno plėvele.

Agurkų daigus auginimui lauke be priedangų galima išsiauginti šiltadaržiuose. Pirmoje dekadoje nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose sodiname agurkų ir pomidorų daigus. Prižiūrime šiltadaržiuose augančias daržoves. Gresiant šalnoms lauko daržoves uždengiame, intensyviai laistome šiltesniu vandeniu, sudarome dūmų uždangas, apkaupiame bulvių daigus.

Kenkėjų naikinimas

Sprages, graužiančias kopūstus, ridikėlius ir kitas giminingas jiems daržoves, galima naikinti medžio pelenais, tabako dulkėmis. Kopūstinių baltukų ir kitų drugių vikšrus galima naikinti entobakterinu. Prieš kopūstinę, morkinę ir svogūninę musę pasitelkime naftaliną arpalaistykime karštu pelenų šarmu (1 kg/10 l). Kovojant prieš daržovių daigų juodąją kojelę (juodšaknę) daigus galima dezinfekuoti pamirkant 0,03–0,05 proc. kalio permanganato tirpale, būtina purenti žemę, praretinti daigus. Daugelį daržovių ligų sukėlėjų galima sunaikinti sėklas20 min.palaikius karštame vandenyje, po to 2–3 min. aušinant šaltu vandeniu. Morkų sėklas 15–20 min.reikia mirkyti 52–53 laipsnių temperatūros vandenyje, po to ataušinti šaltu vandeniu; ankštinių daržovių (žirnių, pupelių, pupų) sėklas 4,5 valandos mirkyti 25–30 laipsnių temperatūros vandenyje, 5 min.palaikyti 50 laipsnių temperatūros vandenyje ir ataušinti šaltu vandeniu.