Sodininkams ir daržininkams prasidėjo didysis darbymetis – reikia paskiepyti vaismedžius, juos nupurkšti, pasėti ar pasodinti gėles, daržoves, jas išretinti, naikinti piktžoles.

Perskiepijimas

Labai svarbus šio meto darbas – perskiepyti obelis ir kriaušes. Perskiepijami menkaverčiai, prastų veislių vaismedžiai (nedideli perskiepijami per vieną kartą, o augesni – per dvejus ar trejus metus). Dar galima prilenkti serbentų ir kitų uoginių kultūrų stiebus. Daroma taip: greta pagrindinio krūmo padaroma negili duobutė, į ją prilenkiamas stiebas ir prismeigiamas kabliuku prie žemės. Ties duobutės pradžia į stiebo žievę šiek tiek lankeliu įpjaunama ir šitaip kuriam laikui paliekama. Iš horizontaliai esančio stiebo, tai yra iš visų pumpurų, pradeda augti ūgliai. Kai jie paauga iki 15–20 cm aukščio, prilenktasis stiebas apipilamas žeme, nuolat palaistomas. Rudeniop naują krūmelį reikia atskirti nuo pagrindinio krūmo, išdalyti dalimis arba visą iš karto pasodinti.

Fenologinis kalendorius

Sode naikinamos piktžolės, laistomi rudenį ir pavasarį pasodinti medeliai. Nuo pat pavasario kompostuojamos visos atliekos. Gegužė – daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Prasidėjus tikrajam pavasariui, kai vidutinė paros temperatūra viršija 5 laipsnius, pradėjus žaliuoti paprastosioms ievoms (balandžio 25 d. – gegužės 8 d.), žydėti baltažiedėms plukėms (balandžio 25 d. – gegužės 10 d.), kukuoti gegutėms (balandžio 25 d. – gegužės 6 d., parskridus kregždėms (balandžio 24 d. – gegužės 9 d.), sėjamos gelteklės, pupos, burokėliai ankstyvam derliui, prieskoninės daržovės, sodinami žiedinių kopūstų daigai, svogūnai, salierai, ropiniai kopūstai, brokoliai, porai, salotos, burokėlių, kopūstų, griežčių, morkų, ridikų, ridikėlių ir salierų pasodai. Paprastosioms ievoms (gegužės 6–18 d.) ir vyšnioms (gegužės 11–20 d.) pradėjus žydėti, sėjami burokėliai ir morkos laikymui žiemą, apsaugotose vietose – pupelės, melisos ir juozažolės, sodinami vėlyvieji, briuseliniai ir žiediniai kopūstai, salierų, gelsvių ir raudonėlių daigai. Vidutinei paros temperatūrai viršijus 10 laipsnių, pradėjus žydėti paprastosioms alyvoms (gegužės 17–29 d.), sėjami žiediniai kopūstai rudens derliui, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, pupelės, sodinami griežčiai, apsaugotose vietose – dumplainiai, agurkai, pomidorai, vidutinio ankstyvumo kopūstai, mairūnai, sodinami citrininių melisų ir petražolių daigai. Ten, kur pasėtos arba pasodintos daržovės, dirva nuolat purenama.

Ilgiau dygstančios yra ankštpipirių, artišokų, dumplainių, krapų, pastarnokų, petražolių, rabarbarų, salierų, šparagų, špinatų sėklos. Kad greičiau sudygtų, jos brinkinamos ir daiginamos. Brinkintos ar sudygusios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą ir laistomos. Tie žemės plotai, kuriuose bus auginamos vėlyvesnės daržovės, kas savaitę papurenami, kad neįsigalėtų piktžolės, kurios tuo metu labai intensyviai dygsta ir auga. Be to, taip dirvoje sulaikoma drėgmė. Daržovių sėklos įterpiamos nevienodu gyliu. Smulkios morkų, petražolių, salierų, rūgštynių, dašių, juozažolių, mairūnų, raudonėlių, pipirnių ir kitų daržovių sėklos įterpiamos negiliai (1–2 cm gyliu), vidutinio dydžio — ankštpipirių, burokėlių, griežčių, kopūstų, pastarnokų, pomidorų, ridikų, ridikėlių, agurklių ir kt. daržovių sėklos įterpiamos 2–3 cm gyliu, o stambesnės (aguročių, žirnių, pupų, šparagų) – 3–5 cm gyliu. Daržovių sėjai ruošiama dirva patręšiama organinėmis trąšomis. Į agurkams, kopūstams, bulvėms skirtą plotą įterpiama mėšlo (60–80 kg į 10 kv. m) kartu su mineralinėmis trąšomis. Pomidorams, burokėliams, morkoms, svogūnams, ridikėliams, lapinėms daržovėms skirti plotai patręšiami kompostu (20–30 kg į 10 kv. m) ir mineralinėmis trąšomis.

Pradžioje mėnesio baigiamos sodinti ankstyvosios bulvės, o pirmąjį dešimtadienį – ir visos. Pasėtos ir pasodintos daržovės mulčiuojamos, retinamos. Išretintos daržovės papildomai patręšiamos mineralinių trąšų tirpalu (imama 40 g superfosfato, 20 g kalio chlorido ir 10 g amonio salietros bei vandens). Gegužės pabaigoje sodinami vėlyvųjų kopūstų daigai. Po priedangomis galima sodinti agurkų, pomidorų ir kitų šilumamėgių daržovių daigus.

Pirmąjį dešimtadienį nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose sodinami agurkų ir pomidorų daigai, prižiūrimos šiltadaržiuose augančios daržovės. Esant šalnų pavojui, lauko daržovės uždengiamos, intensyviai laistomos šiltesniu vandeniu, sudaromos dūmų uždangos, apkaupiami bulvių daigai

Sėjame gėles

Šį mėnesį į lysves sėjama dauguma trumpą vegetacijos periodą turinčių vienamečių gėlių: laibeniai, medetkos, rudgrūdėlės, nemezijos, ešolcijos, nasturtos, kvapieji žirneliai. Prieš sėjant žirneliai pamirkomi kelias paras, tada jie vienodžiau ir greičiau sudygsta (mirkyti sudygsta po savaitės, nemirkyti – po dviejų).

Laibeniai geriau auga saulėtoje vietoje, pauksmėje jie mažiau žydi. Šios gėlės nereiklios dirvai, atsparios šalnoms. Laibeniai pražysta pakartotinai, jei baigiantis žydėjimui nukerpami. Nemezijos sėjamos tiesiai į lysvę arba balandžio pabaigoje – į šaltą inspektą. Paaugę daigai praretinami, o gegužės pabaigoje sodinami į gėlynus. Pasėti į lysvę augalai pražysta dviem savaitėmis vėliau. Nužydėjusias nemezijas galima nupjauti, tuomet po kurio laiko jos vėl sukraus žiedus. Gėlynuose sodinamos 15 cm atstumu, vėliau jas reikia išretinti.

Pentiniai į lysvę sėjami gegužės pradžioje, jei pavasaris ankstyvas – balandžio pabaigoje. Galima sėti ir iš rudens, per žiemą sėklos išbrinks, o pavasarį greit sudygs. Paaugusius daigus reikia išretinti paliekant 10–15 cm atstumus tarp augalų.

Rūtos, razetos sėjamos tiesiai į lysves. Gegužės pradžioje dar ne vėlu sėti ratilius, levažandžius (jie pražys dviem savaitėmis vėliau nei išaugintieji daigais). Iš inspektų, kurie prieš sodinimą 2–3 dienas neuždengiami nakčiai, ratilių daigai išsodinami į gėlynus. Prieš raunant daigus dirvą būtina gerai palieti. Sodinti geriau vakare arba ūkanotą dieną. Sodinama 15–20 cm atstumu.

Reikėtų nepamiršti pasėti sausukų, šlamučių, kiškio ašarėlių ir kitų įdomių bei grakščių varpinių augalų. Saulėtoje vietoje sodinami kardeliai.

Raganes geriausia sodinti gegužės pradžioje. Į iškastą duobę (60×60 cm) pripilama perpuvusio mėšlo, puveningos žemės, pridedama 100 g superfosfato. Sodinama 15 cm gyliu. Tokiame gylyje augalų šaknys vasarą neperkaista, o žiemą – neiššąla. Jurginai sodinami gegužės pirmoje pusėje.