Dar prieš kelerius metus mūsų teisėsaugininkai tvirtino, kad pažaboti stambiuosius ir smulkiuosius narkotikų prekeivius šalyje padėtų griežtesni įstatymai. Tačiau įstatymus sugriežtinus tapo aišku, kad žaboti nelabai sekasi. Policijos suvestinės tiesiog mirga nuo pranešimų apie sulaikytus narkotikų prekeivius.

Švarino pajūrį

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai išaiškino grupę asmenų, kurie dideliais kiekiais platino kokainą, kanapes bei „Extazy“ tabletes.

Kompleksinį tyrimą dėl kvaišalų platinimo uostamiesčio teisėsaugininkai pradėjo dar šių metų pradžioje, kai buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų – tablečių – platinimo Kretingoje ir Palangoje.

Pirmąjį tyrimo etapą tyrėjai atliko, tirdami ir užkardydami neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą kurortinėse Klaipėdos apskrities vietovėse vasaros sezono metu. Balandžio-rugpjūčio mėnesiais su įkalčiais buvo sulaikyti aštuoni 19-25 metų amžiaus asmenys.

Įtariama, kad jie platino ir neteisėtai disponavo kanapėmis bei tabletėmis su psichotropine medžiaga – MDMA. Įtariamiesiems paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Taip pat apribotos jų nuosavybės teisės į, įtariama, nusikalstamu būdu gautus pinigus.

Tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad tiesioginių kvaišalų platintojų veiklą koordinavo ir narkotikus jiems galimai tiekė su organizuotu nusikalstamumu susiję asmenys. Ši informacija pasitvirtino po rudenį atliktos policijos operacijos, kai su įkalčiais buvo sulaikyti dar 5 įtariamieji.

Su organizuotu nusikalstamumu siejamus asmenis sulaikė Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai. Sulaikytųjų gyvenamosiose vietose, darbovietėse bei automobiliuose aptikti dideli kvaišalų kiekiai.

Tarp sulaikytųjų – ir palangiškis Romualdas Šidlauskas (45 m.), kuris 2009 metais buvo nuteistas Švedijos Karalystėje už labai didelio metamfetamino kiekio kontrabandą. Uostamiesčio teisėsaugininkai sulaikytojo automobilyje aptiko apie 300 gramų kokaino.

Pas Vydmantuose gyvenantį bedarbį Vitalijų Bistrovą (34 m.) rasta apie pusę kilogramo kanapių, o klaipėdiečių ir miesto svečių pamėgtame restorane kratos metu rastos ekstazio tabletės.

Dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, padarymo pareikšti 13 asmenų. Aštuoni, įtariama, platino narkotikus, taip pat ir labai dideliais kiekiais. Du įtariamieji – R. Šidlauskas ir V. Bistrovas – suimti.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius.

Prisižaidė su ginklu

Dar anksčiau, 2003 metais, R. Šidlauskas yra prisipažinęs, kad nušovė kretingiškį Saulių G. Ta žmogžudystė irgi gali būti susijusi su narkotikais. Sauliaus lavonas peršauta galva buvo rastas Kretingoje, nuomojamame bute Žaliojoje gatvėje stovinčiame penkiaaukštyje. Vyro kūną aptiko kažkieno telefonu iškviesti medikai. Patekti į butą nebuvo sudėtinga, nes laukujės durys nebuvo užrakintos. Kambaryje visu garsu plyšojo įjungtas televizorius. Medikams teliko išjungti aparatą. Tuo misija buvo baigta, nes profesinės jų pagalbos nebereikėjo – fotelyje sėdintis vyriškis neberodė jokių gyvybės ženklų.

Veiklos ėmėsi įkandin atvykusi operatyvinė grupė. Bute nebuvo matyti jokių grumtynių žymių, visi daiktai atrodė esantys savo vietose. Per pirminę apžiūrą buvo nustatyta, kad iš nedidelio atstumo į burną paleista kulka išėjo nelaimėliui per pakaušį. Kriminalistai įtariamojo nužudymu nusprendė ieškoti gerai jiems žinomo Sauliaus G. aplinkoje ir neapsiriko. Paskutinį kartą Saulius buvo teisiamas 1996 metais už neteisėtą ginklo laikymą ir turto prievartavimą. Be to, pas jį buvo rastas Izraelio gamybos automatas „Agram 2000“ su duslintuvu. Tuo metu šis ginklas buvo itin retas – tik antras surastas Lietuvoje.

Operatyvininkams pavyko užfiksuoti, kad Saulius gali būti įsivėlęs į prekybą narkotikais, realizuodamas juos tuo metu nedidelėje Kretingos rinkoje. Narkomanus, besilankančius Žaliojoje gatvėje nuomojamame bute, pastebėjo ir laiptinės kaimynai. Kai kuriais duomenimis, žolytės suktinę užsitraukti nevengdavo ir pats Saulius.

Policija išsiaiškino kas paskambinio medikams ir greitai nustatė įtariamąjį nušovusį Saulių. Jis buvo sulaikytas Palangoje tėvų namuose. Gerokai įkaušęs R. Šidlauskas prisipažino, jog nušovė Saulių, tačiau teigė tai padaręs netyčia. Pasak vyriškio, jis į Kretingą atvyko draugiškai pasišnekučiuoti su Sauliumi ir išgerti. Besivaišinant R. Šidlauskas nusprendė pasigirti bičiuliui savo pistoletu TT ir išsitraukęs ginklą ėmė juo žaisti vartydamas rankoje. Ginklas iššovė jo savininkui nesitikint, kai vamzdis buvo atsuktas į buto šeimininką, ir kulka pervėrė Sauliui galvą. Romualdas aiškinosi, jog po šūvio labai išsigando, todėl nekvietė greitosios pagalbos, o paprasčiausiai paspruko iš buto ir skubiai sugrįžo į Palangą.

Pistoletą TT jis tvirtino pirkęs labai seniai, bene prieš dešimt metų iš nepažįstamo asmens ir iki šiol slapstęs įvairiose vietose. Tokia buvo jo versija, tačiau tuo metu buvo kalbama, kad gali būti, kad Romualdas taip susidorojo su konkurentu narkotikų prekybos versle.

Prieš tai R. Šidlauskas buvo teistas už plėšimą bei tyčinį turto sugadinimą. Beje, R. Šidlausko sūnus Mindaugas šiuo metu atlieka 10 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę – už nužudymą.

Pasiųsti už grotų

Po atlikto ilgalaikio tyrimo šių metų spalio mėnesio viduryje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, įtarę neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais ir jų platinimu, sulaikė 2 asmenis, priskiriamus Vilniaus apskrityje veikiančioms organizuotoms nusikalstamoms struktūroms. Pas sulaikytuosius atlikus kratas ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, specialiai įrengtose slėptuvėse bei kitose vietose buvo rasta ir iš nelegalios apyvartos paimta apie 3 kilogramus amfetamino. Abiems įtariamiesiems teismas skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams.

Tęsdami intensyvius ikiteisminio tyrimo veiksmus, lapkričio 3 ir 4 dienomis sostinės policijos pareigūnai nustatė naujas Vilniaus apylinkės miškuose įrengtas sulaikytųjų bendrininkų narkotinių medžiagų slėptuves ir iš nelegalios apyvartos papildomai paėmė apie 1,2 kg amfetamino, o specialios operacijos metu sulaikė dar du su organizuotomis nusikalstamomis struktūromis siejamus asmenis, kuriems teismas taip pat skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Pažymėtina, kad visi 4 suimti vyrai ankščiau jau teisti už įvairius nusikaltimus, vienas jų teistas už narkotinių medžiagų platinimą labai dideliais kiekiais. 2014 metais, atlikęs dalį bausmės ir lygtinai paleistas į laisvę, jis ir toliau užsiėmė neteisėtu narkotinių medžiagų platinimo verslu.

Mirties bausmė

Šioms policijos informacijoms pasirodžius internete, kaip visuomet, sujudo komentatoriai. Daugelis jų sveikino policiją už gerai atliktą darbą ir stebėjosi, kodėl neviešinamos įtariamųjų pavardės. Čia atsakymas būtų vienas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Be kita ko, interneto komentatoriai piktinasi, kad Lietuvoje bausmės už narkotikų platinimą yra per švelnios. Kažkuris internautas rašo, kad štai Singapūre narkotikų vartojimas draudžiamas ir baudžiamas mirties bausme. Pritariant jam galime priminti, kad taip pat yra ir Indonezijoje. Šioje šalyje buvo sulaikytas mūsų šalies pilietis Mindaugas Verikas. Jis labai apsidžiaugė, kai Indonezijos teismas paskyrė jam kalėjimą iki gyvos galvos, nes kaltinimą palaikiusi prokurorė lietuviui siūlė skirti mirties bausmę. Mindaugo kuprinėje buvo rastas paketas, kuriame buvo 944 gramai metamfetamino. Dar du paketai rasti kituose vyro daiktuose. Iš viso į Indoneziją jis įvežė per 3 kilogramus 700 gramų kvaišalų.

Greitai paleidžiami

Priminsime, kad Lietuvoje už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 15 metų. Tačiau pažiūrėkim, kaip yra iš tikrųjų.

Pernai Lietuvos teismuose buvo išnagrinėtos 1292 bylos, susijusios su narkotikų vartojimu, gamyba ir prekyba. Didžioji jų dauguma susijusi su narkotikų vartojimu. 274 bylos buvo iškeltos už narkotikų platinimą, ir 89 – už narkotikų platinimą dideliais kiekiais. Teismai tose bylose skyrė 7 metų 5 mėnesių ir 25 dienų vidutines bausmes. Su Singapūru ar Indonezija, aišku, nėra ko lyginti, o štai mūsų šalyje didesnėmis bausmėmis yra baudžiama tik už žmogžudystes.

Tačiau kaliniai, susiję su narkotikais, kalėjo daugiau nei dvigubai mažiau nei skyrė teismai – viso labo tik 3 metus ir 1 dieną. Šių metų pradžioje laisvės atėmimo vietose kalėjo 780 kalinių, susijusių su narkotikų platinimu ar vartojimu.

Prekyba narkotikais plečiasi todėl, kad didėja jų vartojimas. Vyriausybė, įvairios organizacijos kasmet kuria įvairias narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programas, tačiau poslinkių į gerąją pusę labai nedaug. Kitų šalių, kurios daug anksčiau susidūrė su narkomanija, pavyzdžiai liudija, kad narkomanijos sustabdyti nepavyks. Tai – kaina, kurią reikia mokėti už vis spartėjantį gyvenimo tempą.

Psichiatrai teigia, kad daugėja streso, o kartu – ir noro atgauti jėgas, užsimiršti. Kai kam padeda koncertai ar teatras, kai kam – bažnyčia, tačiau dalis žmonių imasi alkoholio ar narkotikų. Ne vienoje valstybėje kovotojai su narkomanija jau nuleidžia rankas, ir pasigirsta vis daugiau balsų apie narkotikų legalizavimą, o kai kur dalis jų jau ir legalizuota.

Pritraukia turistų

Po liberaliosios Olandijos, kuri jau senokai legalizavo lengvuosius narkotikus – hašišą, marihuaną ir haliucinogeninius grybus, ja pabandė pasekti ir kitos Europos valstybės. Tiesa, jos turbūt „praklausė“, kad Olandijoje nuspręsta vėl uždrausti vartoti haliucinogeninius grybus, mat po jų legalizavimo nuo stogų ir iš balkonų iššoko nemažai žmonių. Ne iš džiaugsmo, kad leidžiama kvaišintis, o todėl, kad apkvaitę žmonės pajunta, jog „gali skristi“.

Kaip bebūtų, lengvųjų narkotikų realizavimas Olandijos ekonomikai sukuria maždaug 5000 legalių darbo vietų. Vietinės valdžios duomenimis, iki trečdalio visų Amsterdamo turistų vartoja lengvuosius narkotikus. Kartkartėmis tai sukelia prieštaringą vietos valdžios reakciją. Jie baiminasi, kad toks atvirumas į šalį pritraukia nepageidaujamus kriminalinius elementus. 2012 metais vyriausybė netgi pabandė uždrausti narkotikų pardavimą nuolatos šalyje negyvenantiems, tačiau įstatymo projektas nebuvo priimtas. Po keletą mėnesių trukusių diskusijų dėl naujų įstatymų, reglamentuojančių narkotinių medžiagų vartojimą, Amsterdamo meras pareiškė, kad turistams nebus draudžiama lankytis garsiosiose „kanapių kavinėse“. Kasmet maždaug 1,5 milijono turistų atvyksta į Amsterdamą dėl galimybės legaliai vartoti kanapes. Amsterdamas yra labai priklausomas nuo turizmo industrijos, o kanapių vartotojai sudaro apie trečdalį miestą aplankančių turistų.

Visgi, nepaisant lojalaus požiūrio į pardavimą, olandų įstatymuose esama įdomaus paradokso. Lengvųjų narkotikų realizavimas tam tikromis sąlygomis nebaudžiamas, tuo tarpu gamyba – visiškai neteisėta. Leidžiama auginti tik 5 gramus asmeniniam vartojimui. Tuo tarpu pardavėjas savo įstaigoje pardavimui gali turėti iki 500 gramų. Tai iš kur pardavėjai gauna prekes? Atsakymas gan akivaizdus: kiekvienas pardavėjas turi vienaip ar kitaip bendradarbiauti su nelegaliais gamintojais ir tiekėjais.

Draudimų mažėja

Dėl to, kad sumažintų „sunkiųjų“ narkotikų vartojimą, legalizuoti „žolę“ nutarė ir Čekija. Tik ji pažengė dar toliau – savo naujuoju įstatymu leidžia asmenims turėti iki 1,5 gramo heroino, gramą kokaino, iki 5 gramų hašišo, taip pat penkis LSD įmirkytus popierėlius, piliules, kapsules arba kristalus, o namuose galima laikyti net iki 40 „magiškųjų“ grybų.

Asmenims, pas kuriuos rasta iki 15 gramų marihuanos arba iki 5 auginamų kanapių kerų, negresia laisvės atėmimo bausmė, tik gali būti skirta bauda. Taigi „žolės“ turėjimas ir net jos auginimas asmeninėms reikmėms nebelaikomas nusikaltimu. Blogiausia, kas gali nutikti apsirūkymo mėgėjui – sumokėti baudą, jeigu policija vis dėlto nutars patikrinti kišenes ir ras per daug marihuanos.

Panašiai elgiasi ir portugalai. Jie 2001 metais dekriminalizavo visų (net ir pačių „sunkiausių“) narkotikų laikymą bei vartojimą savo reikmėms. Tiesa, narkotikų nelegalizavo – jų laikymas ir vartojimas vis dar laikomas administraciniu pažeidimu. Portugalijoje dabar galima vartoti net ir kokainą ar heroiną – už tai tegali būti skirta bauda (nuo 25 eurų) arba kitokia švelni – ne piniginė – nuobauda.

Ispanijoje administracinės nuobaudos už narkotikų vartojimą skiriamos tik tada, kai kvaišinamasi viešoje vietoje. Kitu atveju svaigintis narkotikais galima laisvai – už tai nenumatyta jokia atsakomybė. Už narkotikų vartojimą bausmės negresia ir Vokietijoje bei Austrijoje.

Panašiu keliu žengia ir JAV, nors dar prieš kelerius metus Baltieji rūmai teigė neketinantys rizikuoti piliečių sveikata ir gerove dėl didesnių pajamų į biudžetą ir tuštesnių kalėjimų.

Čia marihuaną, dažniausiai atgabentą iš Meksikos, nuolat vartoja beveik 7 proc. gyventojų. Vašingtono ir Kolorado valstijose marihuaną jau galima vartoti ne tik medicinos, bet ir pramogų tikslais. Pagal įstatymą, pilnamečiams abiejų valstijų piliečiams leidžiama su savimi turėti iki 30 gramų marihuanos. Tiesa, draudžiama rūkyti kanapes viešose vietose. O taip pasielgus, gresia tokia pati piniginė bauda kaip ir už alkoholio vartojimą viešoje vietoje.

Kai kuriose šalyse dabar imta steigti narkotikų vartojimo kambarius. Pirmasis narkotikų saugaus švirkštimosi kambarys, buvo atidarytas Šveicarijoje dar 1986 metais. Dabar jie jau veikia Vokietijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Danijoje, Prancūzijoje, taip pat Kanadoje, Australijoje. Kai kur veikia net ir mobilieji kambariai. Tokiuose kambariuose suteikiamos švarios švirkštimosi priemonės, konsultacijos, greitoji pagalba perdozavimo atveju ir siuntimas gauti reikalingą sveikatos ar socialinę pagalbą.

Žodžiu, ieškoma įvairių būdų kaip palengvinti gyvenimą narkomanams. Kartais tie būdai būna nesėkmingi. Taip atsitiko, kai Šveicarijoje, Ciuricho parkuose, imta nemokamai dalinti heroiną ir leista jį laisvai susileisti. Tokia informacija greitai pasklido visoje Europoje ir netrukus pulkai narkomanų patraukė į Ciurichą.

Pabandęs nesustosi

Vis dėlto daugelis nėra linkę patikėti, kad narkotikų legalizavimu galima sėkmingai kovoti su jų vartojimu. Specialistai sutinka, kad vartojimą lemia prieinamumas. Liberalius sprendimus priėmusių šalių daugėja, tačiau tai dar nereiškia, kad tai pasiteisina. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai ir kiti medikai įsitikinę, jog labai mažai asmenų, vartojančių „lengvuosius“ narkotikus, tik jais ir apsiriboja. Anot jų, net 80 proc. tokių asmenų ilgainiui pradeda svaigintis ir heroinu ar kokainu. Be to, medikai širsta, kad vyriausybės, priimdamos tokius sprendimus, esą visai nesirūpina savo piliečių sveikata, mat tyrimais nustatyta, jog valandą po marihuanos suktinės surūkymo širdies smūgio rizika būna padidėjusi net 4 kartus, o priklausomybė gana greitai išsivysto net nuo pačių „nekalčiausių“ kvaišalų rūšių. Dažniausiai pirmą kartą narkotikų pabandoma iš smalsumo ir noro pritapti prie aplinkinių. Daugelis mano, kad galima pabandyti, o jei nepatiks – daugiau neragauti. Bet taip nebūna. Užtenka vieno karto, kad smegenys užsifiksuotų, jog tai – malonumas ir... atsiranda priklausomybė. O išgydyti priklausomybę labai sunku.

Tik faktai

Higienos instituto duomenimis, 2015 metais nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė 108, o nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu – 253 žmonės. Pernai nuo narkotikų mirė 27 žmonėmis daugiau nei užpernai.

Miesto gyventojai sudarė didžiąją dalį mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

Nuo narkotikų mirę 97 žmonės buvo 15-44 metų amžiaus. Alkoholiu apsinuodija vyresni – 157 buvo 45-64 metų amžiaus.

Vidutinis mirusiųjų, atsitiktinai apsinuodijusių narkotikais ir psichodisleptikais, amžius buvo kiek daugiau nei 33 metai.

Petras IVANAUSKAS