Rubrika

Gamyba mažėja, „žaliosios“ ambicijos –didėja

Nors Lietuva yra viena „žaliausių“ šalių ES, ji nori būti pirmūnė mažinat emisijas žemės ūkio srityje. Ūkininkai mato nemažai ES žaliojo kurso privalumų, tačiau baiminasi, kad mūsų politikai ir valdininkai jo nesugadintų. Jie turi savo „žaliųjų“ problemų sprendimo raktą– didinti gyvulių skaičių ir organinėmis trąšomis gerinti dirvožemį.

Ne baubas, bet galimybė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) surengė nuotolinę tarptautinę konferenciją „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“, kurioje patirtimi ir mintimis dalijosi Airijos, Suomijos bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo įstaigų, ministerijų atstovai, ūkininkai.Kaip tvirtino organizatoriai, renginį stebėjo apie 500 dalyvių iš įvairių užsienio šalių.

Airijos ir Suomijos žemės ūkio konsultavimo įstaigose dirbantys mokslo darbuotojai pristatė augalininkystės ir gyvulininkystės srityse atliktų tyrimų, kurių tikslas – padėti tvariai ūkininkauti, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, rezultatus. Valdžios atstovai kalbėjo, kokiomis priemonėmis bus siekiama labai ambicingų klimato kaitos suvaldymo tikslų, o Lietuvos ūkininkai pateikė savo „žaliųjų“ problemų sprendimo raktą.

Konferencijos dalyvius pasveikino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis. Šis pabrėžė, kad su klimato kaita ir ES žaliuoju kursu susiję iššūkiai turėtų tapti ne žemės ūkio baubu, o nauja galimybe kurti socialiai stabilų, ekonomiškai gyvybingą žemės ūkį ir kaimą.

Mūsų ūkininkams buvo labai naudinga išklausyti, kokia situacija kitose šalyse, kokius sprendimus jos siūlo naujiems iššūkiams įveikti, ir palyginti su Lietuva. Štai Airijoje, kurios plotas panašus į mūsų šalies, nuo 2013 m. melžiamų karvių skaičius beveik padvigubėjo – nuo 1 mln. iki beveik 2 mln. Lietuva ES pasiekė karvių mažėjimo rekordą – nuo maždaug 300 tūkst. 2016 m. iki 230 tūkst. šių metų sausį.

Airiai nesiekia nulinių emisijų

Airijos Žemės ūkio, maisto ir jūrų departamento atstovas Dale Crammond pristatė 2020 m. gruodžio mėn. paviešintą Airijos žemės ūkio sektoriui skirtą klimato kaitos mažinimo planą, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus iki 2050 m. Jis tvirtino, kad Airijos žemės ūkis yra labiausiai ŠESD emisijas išleidžiantis sektorius, todėl Vyriausybės aplinkosauginiai planai – labai ambicingi. Taip pat pripažino, kad nauja politika gali turėti socialinių padarinių, kuriuos reikės spręsti.

„Per pastaruosius metus mūsų šalyje ŠESD emisijos kilo dėl to, kad panaikinus pieno kvotas padidėjo karvių skaičius, ganyklų plotas, naudojama daugiau trąšų ir pan. Nuo 2011 m. kyla metano emisijos, išsiskiria daugiau amoniako“, – aiškino pranešėjas.

Airiai yra numatę emisijas iš gyvulininkystės mažinti taikant naująsias technologijas, pavyzdžiui, renkantis atitinkamus pašarų priedus, skiriant dėmesį veislininkystei ir kt. Kaip ir Lietuva, Airija yra numačiusi labai ambicingą proveržį ekologinėje žemdirbystėje – iki 2030 m. ekologinės gamybos plotus ketinama padidinti nuo dabar esamų 74 tūkst. ha iki 350 000 ha.

Paklaustas, kaip Airijos ūkininkai reaguojaį numatytus ŠESD mažinimus,D.Crammond sakė, kad ūkininkams tai didelis iššūkis. Jie labai susirūpinę, kad tokie pokyčiai yra nuleidžiami. Vyriausybė rems ūkininkus, kad jie galėtų tuos pokyčius įgyvendinti.

Taip pat buvo paklausta Airijos atstovo nuomonės dėl tikslo iki 2050 m. pasiekti nulines ŠESD emisijas. „Žemės ūkio srityje nesiekiame nulinių emisijų. Pasiekti nulinę emisiją iš metano nerealu, nes tai biologinė sistema. Mokslininkai sako, kad siekiant sumažinti metano poveikį atšilimui, nereikia mažinti emisijų iki nulio, iki 2050 m. būtų realu sumažinti 30 proc.“ – teigė D.Crammond.

Tvarus ūkis – suomiams ne naujiena

Airijoje už mokslinius tyrimus ir mokymą atsakingos bei konsultavimo paslaugas žemės ūkiui teikiančios įstaigos „Teagasc“ mokslinė darbuotoja dr. Dominika Krol kalbėjo apie mėšlo tvarkymo problemas, pabrėžė organinių trąšų naudą derliaus produktyvumui didinti.

Mūsų ūkininkai suskubo jos pasiteirauti, ar Airijoje reikalaujama laukuose paskleistą mėšlą aparti per 4 val. Mokslininkė sakė neprisimenanti, koks konkrečiai terminas yra nurodytas, tačiau tas laikas ilgesnis nei 4 val. Ji pabrėžė, kad visgi mėšlą naudinga kuo greičiau aparti.

Suomijos konsultavimo tarnybos „ProAgria“ vyriausioji specialistė Sari Peltonen sakė, kad aplinkai draugiškas ūkininkavimas suomiams nėra naujiena. Ji savo pranešime bandė paneigti mitą, kad taikomos klimato kaitos mažinimo priemonės turi būti nukreiptos į produkcijos gamybos apimčių mažinimą. S.Peltonen manymu, daugiausia dėmesio reikia skirti dirvožemio kokybei gerinti, taikant tvarias priemones.

Gal paskatins atsikvošėti

Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius apibendrino, kokias pagrindines kryptis skatins Lietuvos Vyriausybė siekiant „žaliųjų“ tikslų. Pirmiausia bus skatinama mažinti gyvulininkystės išmetamų dujų kiekį, orientuojantis į biodujų gamybą, plėsti ekologinės gamybos plotus ir didinti neariminių teritorijų plotą.

Lietuvos ūkininkų ir mokslininkų vizija siekiant tvaraus ūkininkavimo kiek kitokia. Buvo išsakyta nuomonė, kad gyvulininkystėje susiduriama jau ne su aplinkosauginėmis, o su gyvulių ir gamybos mažėjimo problemomis. Dėl to nukenčia ir dirvožemis.

„Vienas iš būdų – didinti gyvulių skaičių ir mineralines trąšas keisti organinėmis, kad galėtume pagerinti dirvožemį. Per 20 metų niekaip nesugebame pakeisti savo ydingo kurso. Galbūt Žaliasis kursas paskatins pagaliau atsikvošėti ir pasukti mūsų žemės ūkio laivelį tinkama kryptimi“, – siūlė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Skaičiai iš „lubų“?

Lietuvos ūkininkų situacija, galima sakyti, yra išskirtinė, nes ūkininkai dedami į šuns dienas, nors mūsų šalies žemės ūkis – vienas „žaliausių“ES.„Girdime, kad žemės ūkis yra teršėjas, o karvės baisesnės nei anglimi kūrenamos elektrinės. Duomenys rodo ką kita: Lietuva – labiausiai ŠEDS emisijas sumažinusi valstybė ES, o mūsų žemės ūkis pagal emisijas yra tarp geriausiai atrodančių valstybių. Tačiau apie tai garsiai nekalbama“, – teigė A.Macijauskas.

Nors Lietuva yra viena „žaliausių“ šalių ES, ji nori būti pirmūnė mažinant emisijas žemės ūkio srityje. „Tai paradoksas. Visos kaimyninės šalys ir Estija didins emisijas, nes jos ruošiasi intensyvinti žemės ūkį. Labiausiai tai daryti numato estai – iki 2040 m. jų išmetimai žemės ūkyje padidės 45 proc. Lenkai ir latviai taip pat žada plėsti žemės ūkį. Mes vieninteliai tarp minėtų šalių žadame mažinti žemės ūkio emisijas. Tokia politika mums užkirs kelią bet kokiai plėtrai“, – konstatavo jis.

Mūsų šalis yra įsipareigojusi iki 2030 m.ŠESD emisijas sumažinti 9 proc.Kaip šis procentas bus paskirstytas tarp ūkio sektorių– dar neaišku. Be to, įsipareigojimai turėtų augti, nes pakelta dar aukštesnė ES klimato kaitos politikos tikslų kartelė – iki 2030 m. ŠESD emisijas sumažinti iki 55 proc. Tad ir Lietuvai teks didesni įpareigojimai.

Ūkininkams atrodo, kad poveikio klimatui skaičiai paimti iš „lubų“, jie norėtų sužinoti, kas ir kaip vertino ŠESD emisijas.

Kad tik politikai nesugadintų

Kėdainių rajono ūkininkas Šarūnas Šiušė sakė jau prieš 20 metų pradėjęs diegti ne arimines, tikslaus tręšimo technologijas. „Reikia laiko naujiems procesams įvaldyti, suprasti, kiek jie yra ekonomiškai pagrįsti ir naudingi gamtai. Smūginio, priverstinio taikymo negali būti, turime mokytis ir palaipsniui pereiti, kad naujovės neatsisuktų prieš mus, nes čia galima stipriai nudegti, padaryti daug žalos ir sau, ir gamtai“, – perspėjo ūkininkas ir pridūrė, jog labai svarbu, kad mūsų valdininkai savo sprendimais nesugadintų geros krypties.

Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas antrino kolegai ir išsakė nerimą, kad kartais sprendimus dėl žalinimo priima politikai, neturintys nieko bendro su žemės ūkiu, jaučiama radikalių organizacijų įtaka. Jis pastebėjo, kad per aukštai iškėlus kartelę prarandama motyvacija.

„Galime sukurti iliuziją, kad kažką padarėme. Štai ilgai žalinome su trimis kultūromis, kol ES auditas pasakė, kad nieko nenuveikta, tik pinigai panaudoti. Jeigu būtume vykdę visus valdininkų nurodymus, rezultatai būtų akivaizdžiai blogi. Pažangūs ūkininkai jau dešimtmečiu yra pralenkę keliamus reikalavimus, tačiau finansiniai srautai nukreipiami kita linkme. Jeigu norime tvaraus ūkio, parama turėtų būti skiriama ne pagal ūkio dydį, bet pagal jo tvarumą“, – siūlė ūkininkas.

Reikia sisteminio požiūrio

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininko Virginijaus Feizos manymu, ES žaliasis kursas Lietuvos ūkininkams neturėtų būti baubas, nes jau turimas nemažas įdirbis tvariai ūkininkaujant.

„Pirmiausia mums reikia įvertinti tai, ką turime. Čia reikia sisteminio požiūrio, kad būtų suderintos visų pusių – ūkininkų, mokslininkų, konsultantų, politikų – pozicijos.Manau, kad viską įvertinus pamatytume, kad Lietuvoje žemdirbiai taiko daug gerų priemonių ir augalininkystėje, ir gyvulininkystėje. Todėl galime gana lengvai įgyvendinti Žaliojo kurso reikalavimus, o kai kur galbūt net esame juos pasiekę“, – tvirtino dr. V.Feiza.