Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gamta žemdirbiams surengė egzaminą

Praėjusi savaitė Lietuvos žemdirbiams tapo išbandymų savaite, ypač pietų Lietuvoje, kur ir viesulai, lydimi stambios krušos, siautėjo, ir lietūs pylė. Vietomis jie užtvindė ūkininkų pasėlius, ypač ten, kur laiku nebuvo pasirūpinta melioracijos įrenginių atnaujinimu.

Labiausiai kentėjo svogūnai

Praėjusią savaitę per Lietuvą siautę vėjai ir krituliai pridarė žalos daugeliui žemės ūkio sektorių. Tačiau, pasak mokslų daktarės, agronomės Marijos Čižauskienės, dėl stichijos siautėjimo itin vargsta daržininkai. Mokslininkės teigimu, didžiulė probleminė situacija po krušos, ledų ir liūčių susidarė ūkiuose vidurio Lietuvoje, Kėdainių rajone. „Ūkininkai patyrė labai daug nuostolių“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino pašnekovė.

Tarp M.Čižauskienės konsultuojamų ūkių stipriausiai nuniokoti du Kėdainių rajone esantys svogūnų laukai. Daržininko Ernesto Saldžio ūkyje iš dangaus pabirę ledai tiesiog iškapojo ir svogūnėlius, išaugintus iš sėklų, ir svogūnus, augintus iš ropelių. Tas pat nutiko ir su svogūnų lauku Lančiūnavoje (Kėdainių r.), ūkininko Vidmanto Kvedaro ūkyje.

„Kažkodėl daugiausia nukentėjo svogūnai. Šį kartą ledai nenuniokojo kopūstų, morkų tiek, kiek svogūnų. Nepasakyčiau, kad jie buvo pasiekę didesnį augimą, atvirkščiai – jie buvo dar labai liauni ir, svarbiausia, kad dar neužauginę vaškinio sluoksnio. Kėdainių rajone buvo net keletas tamsesnių dienų, o svogūnai labai jautrūs, kol neturi vaškinio sluoksnio“, – atkreipė dėmesį mokslų daktarė.

M.Čižauskienė pamena, kad pas daržininką E.Saldį svogūnai buvo pasėti kovo 24–25 dienomis net 21 ha žemės ir prieš gamtos išdaigas atrodė labai įspūdingai. Mokslininkė šio svogūnų lauko nuotraukas Lietuvos daržininkams rodė kaip gerą pavyzdį. Jos teigimu, visi labai džiaugėsi, kad pasiteisino ankstyva svogūnų sėja ir gerai atrodo.

Per ledų lietų Kėdainių rajone itin nukentėjo iki tol gražiai žaliavę svogūnų laukai.

Tačiau vieną rytmetį po gamtos stichijų siautėjimo nuvažiavę apžiūrėti svogūnų pamatė tiesiog pliką juodos žemės lauką.

„Prieš tai šeštadienį fotografavau tą lauką besigėrėdama, o jau pirmadienį ryte buvo tragedija“, – išgyvendama kartu su daržininku atvirai sakė mokslų daktarė. Žaliuojantys svogūnai liko tik prisiminimas, kurį dabar gali išvysti tik anksčiau darytose nuotraukose.

Tiesa, 21 ha svogūnų sklype ledai aplenkė vieną jo kampą – apie 5 ha, kur svogūnai toliau žaliuoja. Tačiau M.Čižauskienei ūkininkas E.Saldys pasiguodė, kad praėjusią savaitę labiausiai nukentėjusiame svogūnų lauke dar kartą nemažai prilijus, lietaus vanduo apsėmė dar ir antrąjį svogūnų lauką.

Pas kitą Kėdainių krašto ūkininką-daržininką V.Kvedarą, anot M.Čižauskienės, šiemet svogūnų laukas buvo apsodintas anksti pavasarį ir taip pat labai gražiai atrodė – augo gana sparčiai ir žadėjo neblogą derlių. Bet iš dangaus kritę ledai padarė savo. „Kad man kas nors pasakytų, kas su šitais laukais toliau bus... Mano kolegos ramino, kad svogūnai pradės leisti ataugas iš vidaus. Ir tikrai radau tokį šviesuliuką – vienas kitas tarsi jau atauga. Labai vešli šaknų sistema, o kai stiprios šaknelės, gali kažkiek ataugti“, – vilties nepraranda mokslininkė.

Kliuvo žieminiams miežiams

Augalininkystės konsultantas Tadas Prajara „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad Lietuvos laukuose ežerėlių po liūčių yra gana daug, nemažai jų pamatė važinėdamas po Alytaus rajoną, ties Kriokialaukiu, Miroslavu, Santaika. Ten, kur melioracijos sistema prastesnė arba jos nėra, laukai tiesiog plaukia.

Jo pastebėjimu, Vilkaviškio ar Šakių rajonuose melioracija sutvarkyta geriau. Didesnės problemos su melioracija prasideda nuo Valavičių kaimo važiuojant link Kalvarijos. Nuo Igliaukos (Marijampolės sav.) link Prienų – kraštas, kuriame melioracijos įrenginiai veikia irgi labai blogai.

Konsultantas neslepia, kad jei tokie ežerėliai ilgiau tyvuliuos vietose, kur melioracija veikia prastai ar jos iš viso nėra, nebus nei žieminių, nei vasarinių augalų derliaus, nes viskas uždus. „Kur ežeras, ten jau nieko nebelieka“, – aiškino T.Prajara.

Jo teigimu, didelis kritulių kiekis palankus tik neapsemtuose žemės plotuose ir vasariniams augalams – kviečiams, vasariniams miežiams, visiems ankštiniams. Čia jis mato daug potencialo: ir šilta, ir drėgna, todėl, tikėtina, pagelbės derliui.

Tuo tarpu nuostolių jau patyrė žieminių miežių augintojai. Miežių auginama Prienų rajone, Birštono krašte, Kaišiadorių link. „Ledo gabalai nuniokojo daug plotų. Ypač tai paveikė žieminius miežius, kadangi jie jau buvo pradėję bręsti – viršutinė jų dalis, varpa, leidosi žemyn. Iš dangaus kritę ledai kai kur nukirto varpas, o daugeliu atvejų iškapojo patį besiformuojantį grūdą“, – pasakojo konsultantas.

Šakių rajone ledai nukapojo cukrinių runkelių lapus.

Nuostoliai skaičiuojami

Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė sakė, kad jų rajone prašymų dėl padarytos žalos augalams dar nėra, bet cukrinių runkelių augintojai jau pranešė, kad laukuose ledai nukapojo cukrinių runkelių lapus, ir atnešė tai patvirtinančių nuotraukų. Per škvalą taip pat buvo nuniokoti kviečių bei rapsų laukai.

I.Žemaitienę pasiekė ūkininkų pranešimai, kad kai kurių daržininkų laukuose per sausrą burokėliai visiškai nedygo, o jei ir sudygo – po liūčių paskendo. Kai kur apsemti ir cukriniai runkeliai.

„Šakių rajone per žiemą pasėlius apsidraudė 75 ūkininkai, kurie dabar jau gali pretenduoti į žalos atlyginimą. Kiti vis dar intensyviai draudžiasi laukus, ypač suskubo, kai gegužės mėnesį iškrito sniegas, o toks reiškinys pas mus tikrai nėra dažnas. Pasėliai iš tikrųjų labai gražūs, todėl šiemet žemdirbiai puolė draustis vasarinių kultūrų draudimu“, – teigė Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vadovė.

Dėl škvalo, ledų ir lietaus daugiausia nukentėjo Kudirkos Naumiesčio, Lukšių seniūnijų ūkininkai. Tiesa, skundžiasi ne visi. Pakalbintas Degutinės kaimo (Šakių r.) cukrinių runkelių augintojas Juozas Valaitis sakė, kad savo laukuose suniokotų cukrinių runkelių nepastebėjo. Tačiau, pasak J.Valaičio, jam teko bendrauti su Sintautų krašto bulvių augintoju Juozapu Juška, kuris skundėsi dėl nukapotų ankstyvųjų bulvienojų.

Stogai kaip rėtis

Kudirkos Naumiesčio seniūnijos (Šakių r.) specialistas Vytautas Šimkonis pasakojo, kad jų krašte siautėjęs škvalas, lydimas krušos, žalos padarė ne tik laukuose augančioms įvairioms kultūroms, bet ir kaimo gyventojų trobesiams. Tad kol kas Šakių rajono Keturnaujienos, Būblelių, Totorviečių ir kitų gretimų kaimų gyventojams labiausiai rūpi ledo gabalų pramušti sodybų pastatų stogai. „Daugelio namų stogai suvarpyti, tad kol kas apie javus ir patirtus nuostolius dar nekalbama“, – tvirtino V.Šimkonis.

Tiek jo paties, tiek kaimyninėse gyvenvietėse nukentėjo ūkinių, pagalbinių, gyvenamųjų namų stogai. Ledai išmušė skyles ne tik senuose stoguose, bet ir naujai uždengtuose.

V.Šimkonis apgailestaudamas teigė, kad jo sodyboje Užsienių kaime buvo pramušti gyvenamojo namo, garažų, ūkinių ir pagalbinių pastatų stogai.

„Mūsų sodyboje pernai buvo uždengti nauji šiferio stogai, o po uragano juose atsirado 10–12 skylių-įmušimų. Kliuvo visiems stogams, reikia būtinai tvarkyti, nes kaupsis lietus“, – rūpesčiais dalijosi jis.

Anot V.Šimkonio, dabar visi stengiasi kaip galima greičiau užkloti nors laikinus stogus: priklijavo neperšlampančias dangas, o vienas Šakių rajono gyventojas visą namą apgaubė polietileno plėvele. Kas turėjo laiko ir šiferio, bandė skylėtą stogo dangos lapą pasikeisti nauju. Mat pinigų viso stogo keitimui turi retas – niekas tokioms išlaidoms iš anksto nesiruošė.

„Nuo krušos nebuvo apsaugoti ne tik pastatai, bet ir automobiliai, kai kur net jų langai išdaužyti. Bet, svarbiausia, kad per šias stichines nelaimes žmonės nenukentėjo“, – tikino V.Šimkonis.

Rekomenduojami video