Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Galvijų augintojus pandemija verčia ieškoti naujų pardavimo nišų

Ne pirmas mėnuo jaučių ir jautienos rinka nėra palanki mėsinių galvijų augintojams – vidutinė galvijų supirkimo kaina Lietuvos įmonėse lapkričio pradžioje, palyginus su praėjusių metų lapkričio pradžia, yra sumenkusi 4,6 proc. –100 kg skerdenos kaina nukritusi nuo 233,38 iki 222,65 euro, neįskaičiuojant PVM. Todėl galvijus auginantys ūkininkai yra priversti patys ieškoti būdų, kaip nepatirti nuostolių ir surasti nišą rinkoje.

Ne pats tinkamiausias metas

Kėdainių r. Žostautų kaimo ekologinio mėsinių galvijų ūkio savininkas Donatas Vaitelis teigė, kad vėlus ruduo galvijų pardavimui yra pats prasčiausias ir sudėtingiausias laikas. Jau geriau tokiu metų laiku galvijų nepardavinėti, nes supirkimo kainos yra kritusios. „Dabar visi gyvulius užsidarinėja į tvartus. Tai pats netinkamiausias metas pardavimui, reikia palaukti“, –aiškino ūkininkas.

Iki uždarymo į tvartus, vasarą bei ankstyvą rudenį, pasak D.Vaitelio, žvelgiant iš šalies, ekonominė situacija atrodė lyg ir geresnė, buvo matyti stabilizavimosi požymių. „Mėsinius galvijus buvo pradėję pirkti tiek veislei, tiek mėsai. Gal ne taip aktyviai, kaip būdavo ankstesniais metais, bet kažkoks judėjimas buvo. Dabar karantinas duoda savo efektą, bet labai blogai dar nėra“, – sakė D.Vaitelis.

Donato ir Ugnės Vaitelių ūkis mėsinius galvijus daugiausia parduoda mėsai. Ką turėjo šiemet išauginę,jau pardavė, o daugiau pardavimui neturi. Tiesa, pandemijos metais supirkimo kainos augintojus nelabai džiugino. Ypač kainų nuosmukis jautėsi pavasarį, per pirmąją karantino bangą. Anot D.Vaitelio, visi buvo išsigandę – nežinojo, kas bus toliau, bet, atėjus vasarai,pardavimai pamažu grįžo į savo įprastas apimtis.

„Mėsinių galvijų augintojų ypatingos problemos neslegia, tiesiog dabar nepalankus laikas mėsinių galvijų pardavimams. Visoje Europoje,ne tik Lietuvoje,išauginta daug gyvulių, tad galvijų pasiūla didelė. Todėl pardavimams tai blogas laikas“, –pabrėžė Kėdainių krašto ūkininkas.

Kaina smukusi

Ūkininkas Vidmantas Jonika su žmona Alma yra įkūrę aubrakų ūkį Šarnelės kaime (Plungės r.). Pasak šeimininko, jiems šie metai lyg ir turėtų būti palankūs – buvo daug žolės, geros ganyklos, tad ir kokybiškų pašarų žiemai prisiruošė pakankamai. Tačiau V.Jonika teigė negalįs metų įvardinti kaip itin palankių – koronaviruso pandemija paveikė galvijų supirkimo kainas.

V.Jonika: „Šiemet kainos gerokai žemesnės ir apribojimų verslui yradaugiau. Ankstesniais metais daugiau mėsinių galvijų eksportuodavome. Pandemija šį judėjimą apribojo.“

„Manau, kad šiemet kainos gerokai žemesnės ir apribojimų verslui yra daugiau. Ankstesniais metais daugiau mėsinių galvijų eksportuodavome. Mūsų išaugintų galvijų pirkti atvažiuodavo iš Lenkijos, Turkijos, kitų šalių. Pandemija šį judėjimą apribojo. Greičiausiai tai lėmė ir kainas, rinka susitraukė. Tai turėjo įtakos ir galutinei produkcijos kainai“, – šiemetę situaciją mėsinių galvijų rinkoje apibūdino V.Jonika.

Ūkininko duomenimis, jautienos kilogramo kaina yra sumažėjusi nuo 25 iki 30 centų, ir tai galvijų augintojams labai pasijautė. V.Jonika aiškino, kad mėsinė galvijininkystė nėra labai pelninga šaka net ir įprastais metais, kai nėra pandemijos. Kartais būdavo balansuojama ties nuliniu balansu. Šiemet, kainoms smukus maždaug 10 procentų, jie skaičiuoja, kad tai ūkiui jau nėra koks „minusėlis“, o didelis nuostolis.

Plungės r. mėsinių galvijų ūkio šeimininkas nedėkingą ūkiui situaciją stebi jau trejus metus. „Prieš pandemiją buvo dveji sausros metai. Labai sunkiai vertėmės su pašarais – jų vos užtekdavo. Mūsų krašte užsiimantys mėsine galvijininkyste dvejus metus balansavo ties užsidarymo riba. Šiais metais pašarų jau galėjome pasiruošti, bet kirto per realizacijos kainą. Tad sunkūs treti metai“, –tikino V.Jonika.

Kai kam – pats darbymetis

Alytaus r. Kavalčiukų kaimo ūkininkas Aidas Abromaitis plėtoja galovėjų veislės ekologinį ūkį. Vyras patikino, kad visada mėsinių galvijų auginimo versle norisi uždirbti daugiau, bet šie metai dar nesibaigė, liko kiek daugiau nei mėnuo, kas gali lemti galutinius metų rezultatus.

A.Abromaitis neneigė, kad du šių metų karantinai įneša savo sunkumų, todėl gyvulių augintojai prisibijo, pagalvoja, kaip išgyvens. Jam pačiam lengviau –galovėjus augina tiek veislei, tiek skerdimui. O parduoda visuomet galutinį produktą.

„Mūsų ūkyje situacija kitokia – mėsą pardavinėju tiesiai iš ūkio. Su supirkėjais nelabai bendrauju. Jiems atiduodu tik senas karves. O senas karves supirkėjai perka labai pigiai, bet nereikia norėti už dešimties metų karvę gauti labai daug pinigų“, – sakė Kavalčiukų kaimo ūkininkas, nesidomintis mėsinių galvijų supirkimo kainomis.

Jam nėra laiko ir dairytis į šonus, nes šiuo metu ūkyje, anot Aido, pats darbymetis. „Mūsų strategija – pardavinėjame nuo rudens iki pavasario, po to vasarą sėdime traktoriuose, ir rudenį vėl pradedame pardavinėti, tad realiai dar tik įvyko pradiniai pardavimai. Jie prasidėjo ir įsivažiuoja“, –atviravo A.Abromaitis.

Daug kas jo klausia, kaip jam sekasi, ar pavyksta parduoti mėsą gera kaina, ar tokia mėsa Lietuvoje yra paklausi? Anot mėsinių galvijų augintojo, kai dirbi, daug bendrauji, ieškai pardavimo rinkų, tuomet jas ir surandi. Jo nuomone, tai priklauso nuo kiekvieno ūkininko įdirbio. „Jeigu sėdi rankas sudėjęs, nieks iš tavęs nieko nepirks. Reikia pačiam ieškoti kelių, kaip parduoti“, – įsitikinęs Dzūkijos ūkininkas.

Tačiau net ir A.Abromaitis neneigia, kad šiemet, o ypač rudenį,pirkimų apimtys šiek tiek sumažėjusios. Bet jis nenusimena – mano, kad viskas bus tvarkoj, ir juda į priekį. „Metai dar nesibaigė, suvestinių dar nepadarėme“, – pridūrė darbštus ūkininkas, tikėdamasis, jog daug produkcijos pavyks parduoti prieš didžiąsias metų šventes.

Donato Vaitelio ūkio galvijai

Sukasi vietos rinkoje

Kavalčiukų kaimo ūkininkas tikino, kad vieni besidomintys jo išauginta jautiena kaina nesiskundžia, jie sutinka tiek už ją mokėti. Kiti ieško toliau. Galvijų augintojo įsitikinimu, viskas priklauso nuo to, kokie žmonės domisi, ko jiems iš tikrųjų reikia. „Mano klientai – žmonės, kurie vertina kokybę ir ieško šviežios mėsos. Turiu klientų ratą jau 10 metų, nesu jų nuvylęs. O kaina visada yra tarpusavio derybų objektas. Priklausomai nuo kiekio ir situacijos, deriesi ir koreguojiesi“, – aiškino Aidas.

Pasak jo, nėra lengva taip ūkininkauti, nes ūkininkui reikia ir užauginti galviją, ir pasirūpinti jos kerdimu, ir mėsą parduoti. Kavalčiukų kaimo ūkininko nuomone, jau turi būti nebe ūkininkas, o verslininkas. Skerdimo paslaugas jis perka, o paskersto galvijo mėsa parkeliauja į ūkį. Ir tik po to išvažiuoja įvairiomis kryptimis –parduoda skerdenomis, turgeliuose tenka prekiauti ir iš paties ūkio.

A.Abromaičio ūkyje auginama per 300 galovėjų veislės galvijų, todėl fiziniams asmenims bei įvairiems ūkio subjektams siūlo nenutrūkstamą ekologiškai užaugintos jautienos bei jau pagamintos produkcijos tiekimą, o kitiems ūkiams gali pasiūlyti aukštos kokybės bulius reproduktorius ar net suformuoti visą galvijų bandą.

„Mūsų galvijų ūkis – pakankamo dydžio, nes jei nori uždirbti, turi dirbti ištisus metus. Ūkininkas negali dirbti vasarą tris mėnesius, o devynis gulėti ant lovos, užvertęs kojas“, – sakė jis.Iš A.Abromaičio ūkio žalia mėsa gali keliauti tiesiai į kiekvienos šeimininkės virtuvę. Ją tereikės išsikepti. Ūkis turi veterinarijos leidimus, ir ne tik ruošia žalią mėsą pardavimui, bet ir gamina jautienos konservus. Tai jau galutinė produkcija, duodanti didesnę grąžą ūkiui.

Gal todėl šis ūkininkas mažai skundžiasi, o savo mėsos produktus daugiausia parduoda vietos rinkoje, apie eksportą net nekalba – vadovaujasi anglų metodika – „čia užaugo, čia suvalgai“. „Verkti galime visada, bet ašaros niekuo nepadės ir nieks tavęs už tai nepaglostys“, –tikino Aidas.

Augintojai turi persiorientuoti

 Babikiene

Rasa Babikienė, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos viceprezidentė

Per karantiną viskas yra pigiau. Žmonėms, kurie turi mažiau marketingo įgūdžių, kurie mažiau bendrauja su žmonėmis, nelabai draugauja su kompiuteriais, nesinaudoja socialiniais tinklais, yra sunkiau. Paprastas kaimo žmogus įdėjo skelbimą ir laukia, kaip buvo įpratęs iš senų laikų – užaugina gyvulį, į jo kiemą atvažiuoja supirkėjas, pasiima ir išvažiuoja. Pamirškime tuos laikus. Dabar surenka už kapeikas. Gavęs kapeikomis iš bado nenumirsi, bet reikia viską skaičiuoti. Mėsinių galvijų augintojai gauna paramą,pinigai ateina už deklaruojamas žemes, pievas. Jeigu to nebeliktų, tikriausiai visi išpjautų gyvulius, nebeliktų ūkių.

Aš pati savo ūkyje mažų veršiukų niekada nepjaunu. Auginu veislei. Kiekvienas pirkėjas juos renkasi pagal savo kišenę.Vienas nori pigiau, tada perka jaunesnį,metų–pusantrų, o kitas nori iš karto gero, kad būtų nauda ūkiui, tada brangiau. Pirkimai veislei užeina bangomis. Šiuo metu paklausa yra tikrai sumenkusi ir kainos sumažėjusios maždaug 30 procentų. Būtent tą lėmė pandemija. Žmonės perka vangiai, nes skaičiuoja, ko reikia ūkyje. Nežino, kiek bus pinigų, kaip juos paveiks koronaviruso pandemija. Dabar, kai mėsinių galvijų kainos kritusios beveik trečdaliu, augintojai nežino, ką daryti. Vieni pjauna, parduoda, kiti augina ir laukia.

Į šią sritį ūkininkai nemažai investavo, todėl galvoja, ar juos auginti, ar parduoti mėsai, ar skersti. Žmonės valgyti vis tiek nori. Mėsa nėra pabrangusi tiek, kiek JAV. Kitose šalyse jautiena labai mėgstama, ten kitoks požiūris – turi sveikai užauginti, sveikai šerti, nes pirkėjai nori ekologiškos mėsos. Ten yra specializuotos parduotuvės ir jose mėsa parduodama brangiai. Lietuvos parduotuvėse aš tokios mėsos nesu mačiusi.

Nesu aiškiaregė, kad galėčiau patarti ūkininkams. Asociacija tarpininkauja ir padeda ūkininkams priduoti veislinius gyvulius Šilutėje, Anykščiuose veikiančioms veislininkystės įmonėms. Svarbiausia žmonėms įdiegti požiūrį į sveiką gyvenimo būdą gyvulių auginime. Tik aukštos kokybės ekologiškas produktas turi ateitį.

Rekomenduojami video