Kai tik afrikinis kiaulių maras (AKM) įsiplieskia stambiame kiaulininkystės komplekse, pradedama primygtinai spausti ne tik kelių kiaulių augintojus, bet ir komercinius šeimos ūkius, laikančius iki 100 riestauodegių, išskersti savo kriukses ir daugiau į jų pusę nė nežiūrėti. Ir sustiprinamos nepaklusnių provincijos gyventojų, kurie vis dar augina kiaules ir valgo kiaulieną, baudėjų brigados. Žadama rudenį dar griežtinti biologinės saugos reikalavimus ir sankcijas už jų nesilaikymą.

Siūlo keisti iš esmės

Smulkesni ūkiai, savo kailiu jausdami, kaip jiems neriama kilpa ant kaklo, nepatikliai vertina kone kiekvieną valdžios sprendimą ir ima kurti įvairias sąmokslo teorijas. Viena jų: esą maro užkratas – tik puiki priedanga galutinai atgrasyti juos nuo kiaulių auginimo mažesniuose ar net didesniuose ūkiuose. Ir jie savotiškai teisūs.

Pasak pienininkų, kad ir pusšimtį karvių laikantis ūkis pasmerktas žlugti, kiaulių laikytojai spaudžiami uždaryti ūkį, kuriame laikoma iki 100 kriuksių, nes jie esą neapsisaugos nuo AKM ir pakenks stambiųjų kompleksų verslui.

Po Europą pakeliavę ir tenykščius ūkius aplankę mūsų ūkininkai grįžę namo nuleidžia rankas ir

niūriai mąsto, kodėl kitose šalyse nedideli ūkiai – regionų vertybė, o pas mus – pastumdėliai, kurių reikia kuo greičiau atsikratyti.

Kai kurie ekspertai siūlo kardinaliai pertvarkyti kiaulininkystės sektorių – europinės paramos lėšomis statyti nedideles 500–1 000 kiaulių modernias fermas, kuriose būtų įdiegtos efektyvios biologinės saugos priemonės. Į tokias fermas patekus virusui būtų mažesni nuostoliai, galima būtų efektyviau susitvarkyti ir, praėjus nustatytam terminui, be panikos toliau auginti kiaules.

Redakcijos archyvo nuotr.

Po protrūkio – planas

Norint esminių pokyčių kiaulininkystės sektoriuje, reikia strateginio valdžios palaikymo ir paramos. O ką siūlo valdžia?

Neseniai Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ stambiame kiaulininkystės komplekse (Akmenės r.), kuriame buvo laikoma beveik 20 tūkst. kiaulių, nustačius ligos protrūkį, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) suskubo paskelbti kovos su šia liga planą ir primygtinai paragino tuos, kurie maro apimtuose rajonuose laiko iki 100 kiaulių, jas paskersti. Už kiekvieną paskerstą kriuksę siūloma 100 eurų kompensacija.

Kad kaimo gyventojai greičiau pamirštų tas nelemtas kiaules, ŽŪM dar pasirengusi papildomai skirti 1,5 tūkst. eurų kitiems gyvūnams įsigyti. Raginama auginti paukščius, triušius, avis, humoro nestokojantys žmonės siūlo lietuviams pabandyti auginti dar ir... kengūras. Tokiu būdu dar pritrauktume ir daug turistų į kaimą.

Stiprins kontrolę

Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovės Jurgitos Patašienės vertinimu, tam tikros pažangos yra – neverčiami kiaules išskersti augintojai, kurie laikosi nustatytų reikalavimų. Tačiau tai tik apgaulinga širma, nes žadama griežtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kontrolę – numatomos kryžminės, papildomos neplaninės patikros ir pan. Taip pat ketinama griežtinti sankcijas už biologinės saugos reikalavimų nesilaikymą.

Taigi biologinės saugos sąlygos bus tokios, kad ne tik kelių ar keliolikos, bet ir 100 kiaulių neapsimokės auginti. Valdžia 100 kiaulių augintojus priskiria prie smulkiųjų, nors tokie ūkiai leidžia žmonėms užsidirbti pajamų ir padoriau pamaitinti, aprengti vaikus ir neprašyti pašalpų, dalijamų kruopų ar kitų labdaringose akcijoje dalyvaujančių piliečių dovanų, ne vienu atveju sulaiko ir nuo emigracijos.

"Šiaurės rytų" nuotr.

Smulkiųjų nekvietė

Smulkiųjų kiaulių augintojų interesams ginti pernai susikūrusios asociacijos vadovę stebina, kad ŽŪM, tvirtindama kovos su AKM planą ir siūlydama rekomendacijas smulkiesiems augintojams, su jais net nepasitarė. „Svarstė klausimą dėl smulkiųjų ūkių, bet pasitarime dalyvavo stambiesiems kompleksams atstovaujančios asociacijos vadovas. Mūsų niekas nekvietė“, – sakė J.Patašienė.

100 eurų už paskerstą kiaulę augintojams jau buvo siūloma ir anksčiau. Anot pašnekovės, tai menka suma, neatitinkanti rinkos kainų. Jos manymu, miglota ir siūloma alternatyva – auginti kitus gyvulius.

„Karvę savo reikmėms gali nusipirkti, bet iš to nepragyvensi, nes pieno kainos menkos, iš pieno sektoriaus masiškai traukiasi maži ūkiai. Siūlo laikyti avis, bet pas mus nėra avienos valgymo tradicijų. Tie, kurie netingi, paukščius ir triušius kaime ir taip laiko, bet tai nėra išeitis. Norint pragyventi, reikia laikyti didelius jų kiekius, tada reikia skerdyklos ir kt. Taigi siūlomos priemonės, manau, mažų ūkių neišgelbės“, – svarstė J.Patašienė.

Žaidžia į vienus vartus

Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovė palankiai vertina ŽŪM siūlomą 1 500 eurų paramą biologinės saugos priemonėms įsigyti ūkiams, kurie nesiruošia išskersti kiaulių. Ji pripažino, kad tai tikrai geras dalykas, tik toks sprendimas – smarkiai pavėluotas. Tokios paramos labai reikėjo nuo pat AKM plitimo pradžios.

Ne vienas kaimo gyventojas piktinasi, kad kovojant su AKM pastebimai žaidžiama į vienus vartus. Valstybė demonstruoja rūpinimąsi stambiuoju verslu, o paprastų kaimo žmonių, smulkiųjų ūkininkų interesai mažai kam rūpi. Neliečiamąja kasta jie vadina ir medžiotojus, kurių gretose – nemažai įtakingų verslo ir politikos veikėjų.

„Neseniai skambino viena moteris ir pasakojo, kad medžiotojai ima iš valgyklos atliekas ir jas veža į mišką šernams šerti. Patariau apie tai informuoti veterinarijos specialistus. Kovojant su maru yra daug niuansų, bet labiausiai atakuojami kiaulių augintojai“, – nusivylimo neslėpė J.Patašienė.

Stumia į duobę

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis apgailestavo, kad kova su AKM pirmiausia atsisuka prieš smulkiuosius augintojus, o kitos priemonės neišnaudojamos.

„Reikia imtis visų įmanomų būdų, kad smulkieji augintojai galėtų laikyti kiaules, nes kitaip kaimas bus įstumtas į ekonominę ir socialinę duobę. Kaimo gyventojams kiauliena – didelė paspirtis. Jeigu šeima per metus išsiaugina 3–4 paršiukus, nereikia mėsos pirkti prekybos centruose. Tai ne visiems patinka“, – teigė pašnekovas.

Jis pridūrė, kad šiuo atveju dar svarbesnis kitas aspektas – darbinis ir moralinis. Kaimo žmonės buvo įpratę auginti karves, kiaules, tai įpareigoja juos veikti, judėti. „Darbas suteikia prasmę, ką jau kalbėti apie pajamas. Kas belieka žmogui, kai negali laikyti karvių, kiaulių? Jis nuleidžia rankas, grimzta apatijon ir laukia pašalpų. To pasekmės – labai liūdnos“, – konstatavo J.Marčiukaitis.

VMVT nuotr.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas skeptiškai vertino raginimus vietoj kiaulių laikyti kitus gyvulius. „Kai mūsų rajone daugybė ūkininkų buvo priversti išskersti kiaules, gal tik apie dešimt jų pasinaudojo parama ir nusipirko kitų gyvulių, daugiausia avių. Mūsų klimato sąlygomis, ypač kai mes dabar daug auginame javų, geriausia laikyti kiaules. Avių auginimas specifinis, o realizacija – neaiški“, – teigė jis.

Mato klaidų

J.Marčiukaitis turi pasiūlymų, kaip efektyviau galima būtų kovoti su AKM: „Dabar maro protrūkio atveju veterinarijos specialistai aplink nustato grėsmės bei apsaugos zonos, iš kurių draudžiama išvežti kiaules. Tokiu atveju toje teritorijoje padidėja kiaulių koncentracija, ir prasideda problemos. Kai kiaulių daugėja, ypač stambiuosiuose kompleksuose, jos nusilpsta, greičiau kimba bet kokios ligos. Reikėtų elgtis priešingai – leisti sveikas kiaules išvežti ir labiau pagalvoti nustatant tas zonas.“

Jo manymu, AKM ekonominiai padariniai būtų daug lengvesni, jeigu kiaulės būtų auginamos mažesnėse fermose. „Dėl didelių kiaulininkystės kompleksų turime daugiau problemų. Jie įdarbina palyginti nedaug žmonių, stipriai teršia aplinką, o jų savininkai pelną išsiveža. Jeigu kiaules augintume mažesnėse fermose, būtų mažesnis poveikis aplinkai ir maro protrūkio atveju nuostoliai būtų mažesni“, – savo nuomonę dėstė Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovas.

Jis taip pat užsiminė, kad lietuviams reikėtų iš kaimyninių šalių pasimokyti, kaip efektyviau tvarkytis su šernais bei jų gaišenomis.

Gelbsti šeimas

Dr. Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

AKM – ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių problema. Maras plinta ir Lenkijoje, Vengrijoje ir kitur, jo bijo Vokietija, Danija. Briuselyje ieškoma įvairių priemonių, kaip kovoti su liga, bet kol kas vieno recepto nerandama.

Kiaulininkystės sektorius išgyvena tikrai sudėtingus laikus. Lietuviai mėgsta kiaulieną, pas mus palankios sąlygos auginti kiaules. Dažnam kaimo gyventojui kiaulių auginimas – pajamos šeimai išlaikyti ir papildomas uždarbis. O didieji kompleksai, kurie sukuria papildomų darbo vietų, užima ženklią vietą žemės ūkyje. Taigi šis sektorius svarbus.

Žemės ūkio ministras negali uždrausti laikyti kiaules ar kitus gyvūnus, to ir nedaro, jis gali tik pateikti rekomendacijas ir pasiūlyti kompensavimo priemones. Problema ta, kad Lietuvoje yra didelė takoskyra tarp stambiųjų ir smulkiųjų kiaulių augintojų. Kiaulininkystės kompleksams, auginantiems 10–30 tūkst. kiaulių, būna didelis ekonominis smūgis, jeigu patenka užkratas.

Kalbant apie smulkiuosius ūkius, 100 kiaulių augintojas jau yra nemažas. Juk Danijoje, kur auginama daugiau nei 20 mln. kiaulių, nėra labai stambių fermų – ūkiai negali laikyti daugiau nei 2 tūkst. kiaulių. Reikia įvertinti, kad kiaulininkystė svarbi ne tik dėl žemės ūkio ekonomikos, bet ir dėl socialinių dalykų. Kiaulių auginimas gelbsti šeimas, kurios apsirūpina maistu ir dar prisiduria papildomų pajamų. Ką daryti kaimo gyventojui, kai to nelieka? Pieno kaina kritusi, iš to pajamų nėra. Sako, auginkite avis. Bet kur jas dėti? Nėra pramonės, kailių, vilnos perdirbimo, bet siūlo jas auginti. Gal tada geriau laikyti kokias kengūras?

Patys žmonės turėtų spręsti, ką jiems auginti ir kas ekonomiškai būtų naudinga, ir tai siūlyti ŽŪM, kad gautų paskatinimą. Kaime reikia užsiimti tais verslais, kurie teikia pajamas. Kai kaimo gyventojai netenka tai vieno, tai kito pajamų šaltinio, didėja skurdas. Negalima vienų naudai aukoti kitų interesus. Reikia subalansuoto sprendimo ir vizijos, kad visos pusės būtų patenkintos.

Atgrasyti ir motyvuoti

Darius Remeika, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas

Visų pirma būtina, kad jau šiuo metu nustatytų esminių biologinio saugumo reikalavimų būtų  laikomasi besąlygiškai. To ir sieksime sugriežtindami trūkumų šalinimo kontrolę ūkiuose, be to, patikrinimus vykdys ne privatūs veterinarijos gydytojai, kaip buvo iki šiol, o valstybiniai inspektoriai.

Taip pat siūlome pasinaudoti kaimynų patirtimi, pavyzdžiui, Latvijoje jau šiuo metu galioja tvarka, kad AKM nustačius neregistruotame ūkyje arba ūkyje, kuriame nedeklaruotos kiaulės, iš atsakingų asmenų išieškomos visos išlaidos, patirtos likviduojant ligos židinį. Tokių pačių sankcijų turi sulaukti ir ūkininkas, grubiai pažeidinėjantis biologinio saugumo principus ir taip prisišaukęs į ūkį AKM.

Apskritai už piktybinį nustatytų reikalavimų nesilaikymą turėtų būti taikomos motyvuojančios ir atgrasančios sankcijos. Įgyvendinus visas šias priemones, jei bus būtina, bus svarstoma, ar reikia griežtinti pačius biologinio saugumo reikalavimus. Turime pasiekti, kad esminės priemonės būtų realiai įgyvendinamos net ir pačiuose mažiausiuose ūkiuose, kuriuose auginama 1 ar 2 kiaulės.

Šiemet mažiems ūkiams, kurie laiko iki 10 penimų kiaulių buvo paskirti 308 įspėjimai ir 37 baudos, o vidutiniams, laikantiems iki 100 penimų arba bent 1 paršavedę, – 176 įspėjimai ir 6 baudos. Jų dydis gali siekti nuo 30 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 50 iki 1450 eurų.