Gyvūnų gerovė tapo neatsiejama atsakingo ūkininkavimo dalimi. Berlyne praėjusią savaitę vykusioje tarptautinėje parodoje „Žalioji savaitė“ buvo pristatytas įrenginys, kurį pasitelkus nereikia žudyti tūkstančių vienadienių viščiukų. Paukščių augintojai palankiai vertina inovaciją, kuri bus ne tik humaniškesnė naminių paukščių atžvilgiu, bet ir padės taupyti energiją.

Pristatė naujieną

Naują įrenginį, kuris leidžia nustatyti, kokios lyties išsiris viščiukas, parodoje pristatė Vokietijos žemės ūkio ministras Christianas Schmidtas. Leipcigo ir Dresdeno mokslininkai rado būdą dar gemalo stadijoje identifikuoti viščiuko lytį.

Pagal šį metodą praėjus ne mažiau kaip 72 val. inkubaciniam laikotarpiui kiaušinio lukšte lazeriu pragręžiama maža skylutė, pro ją įleidžiamas zondas ir, taikant Ramano spektroskopijos metodą, nustatoma lytis.

Paukštynams, kur gaminami kiaušiniai, gaidžiukai nereikalingi. Todėl vienadienių gaidžiukų yra atsikratoma. Jie nunuodijami dujomis ir sumetami į specialų smulkinimo aparatą. Vien Vokietijoje kasmet taip pražudoma apie 45 mln. viščiukų.

Įsiklausydama į gyvūnų teisių gynėjų priekaištus, Vokietijos žemės ūkio ministerija finansavo šį mokslinį projektą. Kol kas tai tik laboratorinis pavyzdys, nepritaikytas pramoninei gamybai.

Taupys energiją

Ar vokiečių išrasta viščiukų lyties identifikavimo technologija būtų reikalinga mūsų šalies paukštynams? Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis sakė, kad didiesiems šalies paukštynams nėra rūpesčio dėl gaidžiukų atrinkimo, todėl Berlyne pristatyta inovacija nėra labai aktuali.

„Dauguma augintojų viščiukus atsiveža iš kitų Europos Sąjungos šalių, kur išvystyta paukščių veislininkystė, yra stiprūs genetikos centrai. Apie 90 proc. paukštynų patys neperina viščiukų, tuo užsiima tik pavieniai mažesni augintojai“, – aiškino stambius paukštynus vienijančios organizacijos vadovas.

Berlyne pristatytos paukštininkystės inovacijos turėtų laukti didieji Europos viščiukų perintojai. Naujos technologijos įdiegimas, matyt, nebus pigus. Tačiau naujas dar neišsiritusių viščiukų lyties nustatymo metodas leistų sutaupyti.

„Jeigu pramoninėje gamyboje bus įdiegta tokia technologija, pusės kiaušinių nereikės tris savaites laikyti inkubatoriuje. Kiaušinius, kuriuose bus nustatyti gaidžiukai, bus galima iškart išimti. Vadinasi, galima perpus sutaupyti energijos“, – skaičiavo V.Tėvelis.

Nuodija ir smulkina

Žemės ūkio bendrovės Ginkūnų paukštyno direktorė Nijolė Kavaliauskienė sakė, kad jau seniai jų paukštynas nerūšiuoja vištaičių ir gaidžiukų. Kur kas parankiau reikiamų viščiukų atsivežti iš specializuotų inkubatorių. Šiaulių rajono paukštynas dedeklių veislės vištytes paprastai gabenasi iš Švedijos.

Anksčiau, kai paukštynas pats perindavo viščiukus, gaidžiukų atpažinimas atimdavo nemažai laiko. Kiaušinius gaminantiems paukštynams nereikalingi gaidžiukai buvo rūšiuojami įvairiais būdais.

„Ir pagal sparnelius, ir pagal kvapą juos atskirdavome. Taigi kiekvieną viščiuką reikėjo apžiūrėti. Švedai, iš kurių perkame viščiukus, juos atskiria pagal spalvą: gaidžiukai yra tamsesni, vištytės šviesesnės“, – pasakojo N.Kavaliauskienė.

Ginkūnų paukštyno vadovė prisiminė, kaip nemalonu buvo naikinti gaidžiukus dujomis. Nepatraukliai atrodydavo ir Vokietijos, kitų šalių parodose demonstruoti vienadienių viščiukų smulkinimo aparatai.

„Jeigu bus plačiai įdiegta nauja technologija, nereikės žudyti mažučių viščiukų. Juk tai gyvybė. Nemalonu juos mesti į smulkinimo aparatą. Bet kol nėra kitos technologijos, paukštynai naudojasi senais būdais. Anksčiau jei paukštynui reikėdavo 20 tūkstančių vištaičių dedeklių, tekdavo perinti dvigubai daugiau viščiukų. Pusę jų turėdavome sunaikinti“, – sakė Ginkūnų paukštyno direktorė.

Pirko dildes paukščiams

Gyvūnų augintojai ne visada palankiai sutinka siūlomas gyvūnų gerovės iniciatyvas. Iki 2012 m. visi paukštynai privalėjo pagerinti paukščių laikymo sąlygas ir praplėsti narvus. Tai nemažai kainavo. Daug kam teko iš esmės pertvarkyti paukštynus. Anot V.Tėvelio, kai kurios paukštininkystės įmonės iki šiol moka paskolų įmokas.

„Nuo 2008-ųjų, vykdydami reikalavimą pagerinti paukščių laikymo sąlygas, patyrėme nemažai išlaidų. Dėjome kilimėlius, klijavome dildes, kad paukščiai galėtų pagaląsti nagus. Šiemet ruošiamės pertvarkyti narvus, kad vištos galėtų laisvai vaikščioti“, – sakė N.Kavaliauskienė.

Dabar vakariečiai dažniau renkasi laisvai laikomų vištų kiaušinius. Tokių kiaušinių dairosi ir lietuviai. Todėl ir mūsų paukštynai priversti taikytis prie vartotojų poreikio.

„Kai kurie augintojai vištas laiko ant gilaus kraiko. Tai įmanoma mažesnėse paukščių fermose. Didesni paukštynai įrengia narvus, iš kurių paukščiai gali išeiti pasivaikščioti. Žinoma, tai yra papildomos investicijos, be to, tokiomis sąlygomis išauga kiaušinių gamybos sąnaudos“, – aiškino Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas.